{"items":"\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9367\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9367 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-978\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.baneris.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9354\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.baneris.png 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.baneris-300x243.png 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t06\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tGru\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/\" rel=\"bookmark\">Ivan Bunin. Eil\u0117ra\u0161\u010diai<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-20T10:23:09+02:00\">2020-12-20<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.baneris.png&description=Ivan+Bunin.+Eil%C4%97ra%C5%A1%C4%8Diai\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/ivan-bunin-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9367\" class=\"elementor elementor-9367\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-e5d9dbf elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"e5d9dbf\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-30861bd\" data-id=\"30861bd\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-e4d0876 color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"e4d0876\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Nora Jazbutyt\u0117<\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-d992641\" data-id=\"d992641\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-3a57db6 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"3a57db6\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"400\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.originalas.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9658\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.originalas.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/2.Ivan-Bunin.-Eiles.originalas-300x200.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Daivos Daugirdien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-44cf501 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"44cf501\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-7ec7d91\" data-id=\"7ec7d91\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-6fab7ca text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"6fab7ca\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\"><strong>PROZOS MEISTR\u0172 LYRIKA<\/strong><\/h3><h3 style=\"text-align: center;\"><strong>IVAN BUNIN<\/strong><\/h3><p>\u0160iemet jam sukanka 150 met\u0173. Paradoksas, ta\u010diau Nobelio literat\u016bros premija (1933) apdovanotas u\u017e klasikin\u0117s rus\u0173 prozos tradicij\u0173 puosel\u0117jim\u0105 Ivanas Buninas (1870\u20131953) vis\u0105 gyvenim\u0105 save laik\u0117 poetu! I. Bunino poeto keli\u0105 tyrin\u0117tojai skirsto \u012f kelis etapus. Ankstyvuosiuose tekstuose, sukurtuose ma\u017edaug iki 1910 met\u0173, vyrauja peiza\u017einiai motyvai.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Kaip li\u016bdnai ir kaip greitai i\u0161bl\u0117so<\/p><p>Ry\u0161kios vakaro \u017earos! Antai:<\/p><p>\u010cia ra\u017eien\u0173 laukai tolin driekias,<\/p><p>Bet u\u017e \u017eingsnio vien tams\u0105 matai.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Pla\u010di\u0105 step\u0119 u\u017etvind\u0117, u\u017eliejo<\/p><p>Rudenin\u0117s nakties tamsuma.<\/p><p>Vakarai tik gr\u0117smingai rausv\u0117ja,<\/p><p>Rymo gluosniai pilki j\u0173 fone.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Jokio garso! Ir \u0161ird\u012f taip gelia&#8230;<\/p><p>Kokio sopulio ji kupina?<\/p><p>Kad netrumpas man\u0119s laukia kelias,<\/p><p>Kad aplinkui, laukuos \u2013 juoduma?<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Ar d\u0117l to, kad ruduo v\u0117l ateina,<\/p><p>Jo pa\u017e\u012fstamas dvelksmas jau \u010dia:<\/p><p>Tas tylus ilgesys gaubia kaim\u0105<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Ir platybes tu\u0161\u010dias?<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1886 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>M\u0117nuo m\u0105stingasis dairos vidurnakty&#8230;<\/p><p>Vienkiemis step\u0117j tylus&#8230;<\/p><p>Lygumos, platumos \u2013 snaudulio burtuose,<\/p><p>Dvelkia v\u0117jelis \u0161velnus.<\/p><p>J\u016bra bekra\u0161t\u0117 rugi\u0173 jau prinokusi\u0173<\/p><p>Driekias bly\u0161kiam spindesy&#8230;<\/p><p>V\u0117jas padvelks \u2013 ir per sapn\u0105 lyg juokiasi<\/p><p>Varp\u0173 sunki\u0173 \u0161iug\u017edesys.<\/p><p>V\u0117jas padvelks \u2013 ir \u012f debes\u012f slepiasi<\/p><p>Veidas m\u0117nulio putlus;<\/p><p>V\u0117l pama\u017eu tamsuma gaubia step\u0117se<\/p><p>Pievas ir javo laukus.<\/p><p>Plazda vir\u0161 lauko i\u0161blankusios sutemos,<\/p><p>Tik tolumoj, kur vaga,<\/p><p>M\u0117nuo pro debes\u012f \u0161vie\u010dia ir supasi,<\/p><p>Liejas auksin\u0117 banga.<\/p><p>Valandos \u0161ios \u2013 tartum sapnas, lyg pasaka:<\/p><p>Liepos naktis pary\u010diais<\/p><p>Virpan\u010di\u0105 savo glamon\u0119 man atsiun\u010dia,<\/p><p>Kelia \u0161velniais bu\u010diniais&#8230;<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1886 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Danguje, ten auk\u0161tai, pilnatis<\/p><p>Jau s\u016bpuojas lengvam debesy.<\/p><p>Sidabru nusida\u017e\u0117 naktis,<\/p><p>Plauko pievos \u016bk\u0173 spindesy.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Baltoje migloje \u2013 laukuose,<\/p><p>Paupy, krantuose tu\u0161\u010diuose \u2013<\/p><p>Tematai vien tik nendres sausas<\/p><p>Ir i\u0161nyran\u010dias gluosni\u0173 \u0161akas.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Net ir up\u0117s t\u0117km\u0117 \u2013 vos matyt&#8230;<\/p><p>Tyliai tuksi mal\u016bno \u0161irdis&#8230;<\/p><p>Miega kaimas, paskend\u0119s nakty&#8230;<\/p><p>Danguje, ten auk\u0161tai, pilnatis.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1887 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 Spalio rytmetis<\/strong><\/p><p>\u00a0<\/p><p>B\u0105la naktis. Jaunas m\u0117nuo u\u017e up\u0117s<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Sminga ka\u017ekur \u012f laukus.<\/p><p>Miglos sidabro vir\u0161 piev\u0173 dar supas,<\/p><p>Sklando tarp nendri\u0173 juod\u0173 balk\u0161vas \u016bkas,<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>V\u0117jas \u0161iurena lapus.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Kaime tylu. Koplyt\u0117l\u0117j, atrodo,<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Blanksta lempel\u0117s ugnis.<\/p><p>Priebland\u0105 trapi\u0105 sustingusio sodo<\/p><p>Stepi\u0173 v\u0117sos lengvos bangos dar gobia&#8230;<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Rausta dangaus pakra\u0161tys.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1887 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Jaunas m\u0117nuo blausiai \u0161vie\u010dia<\/p><p>Debes\u0117lyje p\u016bk\u0173.<\/p><p>Juodas cerkv\u0117s siluetas<\/p><p>Vir\u0161 nurimusi\u0173 lauk\u0173.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Jos varp\u0173 mieguistas gausmas<\/p><p>Tirpdo tylum\u0105 nakties.<\/p><p>Jaunas m\u0117nuo g\u0119sta, blanksta<\/p><p>U\u017e klaj\u016bno debesies.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Li\u016bdnas m\u0117nuo i\u0161 padangi\u0173<\/p><p>\u017dem\u0117n nukreipia akis,<\/p><p>Po svyruokliais gluosniais bang\u0105<\/p><p>Da\u017eo aukso spalvomis.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Pary\u010di\u0173 ramyb\u0117j supas<\/p><p>M\u0117nes\u0117lio atspindys,<\/p><p>Plauko up\u0117je, lyg b\u016bt\u0173<\/p><p>Brolio dangi\u0161ko dvynys.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1887 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Jau br\u0117k\u0161ta&#8230; Ir tanki \u016bk\u0173 skara,<\/p><p>Laukus ir sl\u0117nius apkabinus, \u0161velniai b\u0105la.<\/p><p>I\u0161blanko m\u0117nuo, gieda v\u0117l giria,<\/p><p>Rasos la\u0161ai ant stiklo dar labiau at\u0161al\u0119.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Sodyba miega dar&#8230; Ir sodas dar tamsus.<\/p><p>Net topolis susting\u0119s, blausiai \u017ealias.<\/p><p>Pro lang\u0105 oras skverbiasi toksai gaivus,<\/p><p>Pavasario \u0161velniu dvelksmu apsal\u0119s.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>\u010cia pat diena, i\u0161tirpo miegas jau,<\/p><p>Tad tyliai, kad kitiems nesutrukdy\u010diau,<\/p><p>A\u0161 parymot balkonan i\u0161\u0117jau,<\/p><p>Sutikt \u0161viesos, palaukti au\u0161tant ryto&#8230;<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1888 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Tu audra man\u0119s neg\u0105sdink:<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Ji pavasar\u012f linksma!<\/p><p>Po perk\u016bnijos, pa\u017evelki,<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>D\u017eiaugias, ve\u0161i \u017ealuma,<\/p><p>Po audros lyg atjaun\u0117j\u0119<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Naujo gro\u017eio spindesy<\/p><p>Aromat\u0105 svaig\u0173 lieja,<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>\u017dydi v\u0117l \u017eiedai visi!<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Dargana man \u0161ird\u012f gelia<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Ir mintis, kad lemta bus<\/p><p>Skausmo, laim\u0117s nepatyrus,<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Grimzt \u012f r\u016bpes\u010dius pilkus,<\/p><p>Kad i\u0161seks gyvyb\u0117s j\u0117gos<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Be darb\u0173 ir be kovos;<\/p><p>\u016akas li\u016bdnas, \u016bkas dr\u0117gnas<\/p><p><strong>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 <\/strong>Saul\u0117s \u0161vies\u0105 man u\u017estos!<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1888 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Soduos byra lapeliai g\u0117li\u0173,<\/p><p>Liaunas klevas prie lango pagelto<\/p><p>Ir boluoja r\u016bkai vir\u0161 lauk\u0173,<\/p><p>Kiaur\u0105 dien\u0105 \u0161al\u010diu juos apsiaut\u0119.<\/p><p>Ir mi\u0161ke vis daugiau tylumos,<\/p><p>O pro tankm\u0119 net proper\u0161os \u0161vyti.<\/p><p>Koks dailus naujas apdaras jo,<\/p><p>Aukso lapais dabar apkai\u0161ytas.<\/p><p>Bet po lapais, kasdien retesniais,<\/p><p>Tei\u0161girsi vien stingdan\u010di\u0105 tyl\u0105&#8230;<\/p><p>Rudeniniai garsai \u2013<\/p><p>Tai vienatv\u0117 prabilus!<\/p><p>Pasivaik\u0161\u010diok, kvie\u010diu, kol gali,<\/p><p>Po n\u016bnai jau nebyli\u0105 al\u0117j\u0105.<\/p><p>Dar pa\u017evelki: \u010dia pat, netoli \u2013<\/p><p>Ir laukai mylimieji.<\/p><p>O jei kaimo rudens tyloje<\/p><p>Jau sutemus, pris\u0117lins vienatv\u0117,<\/p><p>Prisiminki lak\u0161tut\u0117s giesmes<\/p><p>\u0160ilt\u0105 vasaros nakt\u012f.<\/p><p>Pam\u0105styk: metai b\u0117ga pro\u0161al,<\/p><p>Gr\u012f\u0161 pavasaris, darganos liausis,<\/p><p>Bet negr\u012f\u0161 v\u0117l atgal<\/p><p>Mus nuli\u016bdin\u0119s jausmas&#8230;<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1888 m.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>**<\/p><p>Tos \u017evaig\u017ed\u0117s, kur s\u016bpavos tamsiam vandeny<\/p><p>Po sulinkusiu gluosniu senajam sode,<\/p><p>Lig au\u0161ros ugnele \u2013 apleistam tvenkiny, \u2013<\/p><p>Neberasiu auk\u0161tai danguje niekada.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>\u012e t\u0105 kaim\u0105, \u012f nam\u0105, kur jaunas buvau,<\/p><p>Kur suk\u016briau kadaise pirm\u0105sias dainas,<\/p><p>Kur tik\u0117jausi d\u017eiaugsm\u0105 ir laim\u0119 atrast,<\/p><p>Niekada niekada jau negr\u012f\u0161iu daugiau.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1891 m.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9268\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9268 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-481\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/8.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.baneris.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9361\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/8.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.baneris.png 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/8.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.baneris-300x243.png 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t05\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tGru\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/\" rel=\"bookmark\">Guy de Maupassant. Mirusioji<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-20T11:48:11+02:00\">2020-12-20<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/8.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.baneris.png&description=Guy+de+Maupassant.+Mirusioji\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/guy-de-maupassant-mirusioji-apsakymas\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9268\" class=\"elementor elementor-9268\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-dc9d1ea elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"dc9d1ea\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-8a4b0f8\" data-id=\"8a4b0f8\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-e428688 color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"e428688\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">I\u0161 pranc\u016bz\u0173 kalbos vert\u0117 Jon\u0117 Ramunyt\u0117\u00a0<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">Versta i\u0161: Guy de Maupassant. La Main. I\u0161 rinkinio: Contes du jour et de la nuit.<\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-cd7ca93\" data-id=\"cd7ca93\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-6ae3525 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"6ae3525\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"400\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/13.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.originalas.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9663\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/13.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.originalas.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/13.Guy-de-Maupassant.Mirusioji.originalas-300x200.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Rasos Matulevi\u010dien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-3a5fe7c elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"3a5fe7c\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-8f993b8\" data-id=\"8f993b8\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-7cac219 text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"7cac219\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p>\u00a0<\/p><p>A\u0161 j\u0105 beproti\u0161kai myl\u0117jau! Kod\u0117l mes mylime? Ar ne keista reg\u0117ti pasauly tik vienintel\u0119 b\u016btyb\u0119, galvoje tetur\u0117t vien\u0105 mint\u012f, \u0161irdyje \u2013 vien\u0105 tro\u0161kim\u0105 ir l\u016bpose \u2013vienintel\u012f vard\u0105: vard\u0105, kuris nepaliaujamai tryk\u0161ta kaip \u0161altinio vanduo i\u0161 sielos gelmi\u0173, kyla prie l\u016bp\u0173, ir mes j\u012f kartojame ir kartojame, nuolat ku\u017edame \u2013 visur tarsi mald\u0105.<\/p><p>Nepasakosiu m\u016bs\u0173 istorijos. Meil\u0117 turi j\u0105 vien\u0105, visada t\u0105 pa\u010di\u0105. Susitikau j\u0105 ir pamilau. \u0160tai ir viskas. Metus praleidau, apgaubtas jos \u0161velnumo \u2013 jos gl\u0117byje, paker\u0117tas jos glamoni\u0173, \u017evilgsnio, sukneli\u0173, jos \u017eod\u017ei\u0173, susaistytas, \u012fkalintas viso to, kas sklido i\u0161 jos taip gausiai, kad a\u0161 nebe\u017einojau, diena dabar ar naktis, gyvas a\u0161 ar mir\u0119s senajam pasauly ar kur kitur.<\/p><p>Ir \u0161tai ji mir\u0117. Kaip? Ne\u017einau, nebe\u017einau.<\/p><p>Vien\u0105 lieting\u0105 vakar\u0105 gr\u012f\u017eo namo kiaurai per\u0161lapusi, o kit\u0105 dien\u0105 \u0117m\u0117 kos\u0117ti. Kos\u0117jo gal koki\u0105 savait\u0119 ir atgul\u0117.<\/p><p>Kas nutiko? Nebe\u017einau.<\/p><p>Gydytojai ateidavo, ra\u0161\u0117 vaistus, i\u0161eidavo. Ne\u0161\u0117 vaistus; viena moteris jai juos sugirdydavo. Jos rankos buvo kar\u0161tos, kakta \u2013 deganti ir dr\u0117gna, akys \u017eiban\u010dios, li\u016bdnos. A\u0161 j\u0105 kalbinau, ji man atsakin\u0117jo. K\u0105 mes vienas kitam sak\u0117me? Nebe\u017einau. A\u0161 visk\u0105 pamir\u0161au \u2013 visk\u0105, visk\u0105! Jinai mir\u0117 \u2013 labai gerai prisimenu tyk\u0173 jos atod\u016bs\u012f, tok\u012f silpn\u0105, tyk\u0173 atod\u016bs\u012f \u2013 paskutin\u012f. Slaug\u0117 pasak\u0117: \u201eAk!\u201c A\u0161 supratau, supratau!<\/p><p>Nieko nebesuvokiau. Ni\u010dnieko. Pama\u010diau kunig\u0105, jis i\u0161tar\u0117 t\u0105 \u017eod\u012f: \u201eJ\u016bs\u0173 meilu\u017e\u0117\u201c. Man pasirod\u0117, kad jis j\u0105 u\u017egaulioja. A\u0161 j\u012f i\u0161vijau. At\u0117jo kitas, labai geras, labai \u0161velnus. Kai prakalbo apie j\u0105, pravirkau.<\/p><p>Mane u\u017evert\u0117 daugybe patarim\u0173 d\u0117l laidotuvi\u0173. Nebe\u017einau. Tik puikiai prisimenu karst\u0105, plaktuko sm\u016bgius, kai j\u0105 u\u017ekal\u0117 jo viduje. Ak, Dieve mano!<\/p><p>Ji buvo palaidota. Palaidota! Ji! Toje duob\u0117je! At\u0117jo keletas \u017emoni\u0173, draug\u0117s. A\u0161 pasprukau. Pab\u0117gau. Ilgai \u017eingsniavau gatv\u0117mis. Paskui gr\u012f\u017eau namo. Kit\u0105 dien\u0105 i\u0161vykau \u012f kelion\u0119.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Vakar sugr\u012f\u017eau \u012f Pary\u017ei\u0173.<\/p><p>Kai v\u0117l pama\u010diau savo kambar\u012f, m\u016bs\u0173 kambar\u012f, m\u016bs\u0173 lov\u0105, baldus, b\u016bst\u0105, kuriame buvo visa, kas lieka i\u0161 \u017emogaus gyvenimo po jo mirties, mane v\u0117l nusmelk\u0117 tokia baisi \u0161irdg\u0117la, kad vos neatsidariau lango ir nei\u0161\u0161okau \u012f gatv\u0119. Nebegal\u0117damas tverti tarp t\u0173 daikt\u0173, t\u0173 sien\u0173, kurios j\u0105 supo, glaud\u0117 ir turb\u016bt nepastebimuose savo ply\u0161iuose saugojo t\u016bkstan\u010dius jos atom\u0173 \u2013 k\u016bno ir kvapo atom\u0173, \u010diupau skryb\u0117l\u0119, taikydamasis sprukti. Netik\u0117tai, jau beveik prie dur\u0173, pra\u0117jau pro didel\u012f veidrod\u012f prie\u0161kambaryje, kur\u012f ji buvo \u010dia pastatydinusi, kad i\u0161eidama kasdien matyt\u0173 save nuo galvos iki koj\u0173, ar visi apdarai gerai dera, ar nepriekai\u0161tingi ir dail\u016bs \u2013 nuo bateli\u0173 iki \u0161ukuosenos.<\/p><p>Suakmen\u0117jau prie\u0161 t\u0105 veidrod\u012f, kuris taip da\u017enai j\u0105 atspind\u0117davo. Taip da\u017enai, taip da\u017enai, kad taip pat tur\u0117jo i\u0161saugot jos atvaizd\u0105.<\/p><p>Stov\u0117jau virp\u0117damas, \u012fsistebeilij\u0119s \u012f stikl\u0105, lyg\u0173, gil\u0173, tu\u0161\u010di\u0105 stikl\u0105, bet\u00a0 i\u0161saugojus\u012f j\u0105 vis\u0105, u\u017evald\u017eius\u012f j\u0105 taip pat kaip a\u0161, kaip aistringas mano \u017evilgsnis. Man pasirod\u0117, kad myliu t\u0105 veidrod\u012f, \u2013 prisilie\u010diau jo: jis buvo \u0161altas. Ak, prisiminimai! Prisiminimai! Skausmingas veidrodis, tvilkinantis veidrodis, gyvas, siaubingas veidrodis, atgaivin\u0119s visas kan\u010dias! Laimingi tie \u017emon\u0117s, kuri\u0173 \u0161irdis kaip veidrodis, kuriuo slysta ir pranyksta atspind\u017eiai, kuris pamir\u0161ta visk\u0105, kas jame \u0161m\u0117stel\u0117jo, visk\u0105, k\u0105 jis steb\u0117jo, \u012f k\u0105 \u017evelg\u0117 prierai\u0161iai ir su meile. Kaip a\u0161 ken\u010diu!<\/p><p>I\u0161\u0117jau i\u0161 nam\u0173 ir, pats nesuvokdamas kod\u0117l, neju\u010diom nu\u017eingsniavau kapini\u0173 link. Suradau paprastut\u012f jos kap\u0105, marmurin\u012f kry\u017ei\u0173 su keliais \u017eod\u017eiais: \u201eJi myl\u0117jo, buvo mylima ir mir\u0117.\u201c<\/p><p>Ji buvo ten, apa\u010dioje, supuvusi! Koks siaubas! Raudojau, priglaud\u0119s kakt\u0105 prie \u017eem\u0117s.<\/p><p>I\u0161buvau ten ilgai ilgai. Paskui susigriebiau, kad jau vakar\u0117ja. Tada mane ap\u0117m\u0117 keistas, beproti\u0161kas noras \u2013 \u012f nevilt\u012f puolusio meilu\u017eio noras. A\u0161 pan\u016bdau praleist nakt\u012f \u0161alia jos \u2013 paskutin\u0119 nakt\u012f paverkt prie jos kapo. Bet mane pasteb\u0117s, i\u0161gins. K\u0105 daryti? A\u0161 griebiausi klastos. Atsistojau ir leidausi klaid\u017eiot po t\u0105 mirusi\u0173j\u0173 miest\u0105. \u0116jau, \u0117jau. Koks ma\u017eas \u0161is miestas, greta kito, to, kuriame mes gyvenam! O juk mirusi\u0173j\u0173 kur kas daugiau nei gyv\u0173j\u0173. Mums reikia auk\u0161t\u0173 nam\u0173, gatvi\u0173, tiek vietos keturioms kartoms, vienu metu \u017evelgian\u010dioms \u012f dienos \u0161vies\u0105, gerian\u010dioms \u0161altini\u0173 vanden\u012f, vynuogi\u0173 vyn\u0105, valgan\u010dioms lygum\u0173 duon\u0105.<\/p><p>O visoms mirusi\u0173j\u0173 kartoms, visoms toms \u017emonijos kop\u0117\u010dioms, kurios leid\u017eiasi iki m\u016bs\u0173, \u2013 beveik nieko, \u017eem\u0117s lopin\u0117lio, beveik nieko! \u017dem\u0117 juos atsiima, u\u017emar\u0161tis i\u0161dildo. Sudiev!<\/p><p>Netik\u0117tai pa\u010diame veikian\u010di\u0173 kapini\u0173 pakra\u0161ty pasteb\u0117jau apleistus kapus, tuos, kuriuose senieji velioniai baigia susimai\u0161yt su \u017eeme, kur p\u016bva ir patys kry\u017eiai, kur rytoj laidos naujausius atvyk\u0117lius. Tos kapin\u0117s pilnos laisvai i\u0161sikerojusi\u0173 ro\u017ei\u0173, kupli\u0173 juod\u0173 kiparis\u0173 \u2013 li\u016bdnos ir pra\u0161matnios, i\u0161maitintos \u017emoni\u0173 k\u016bnu.<\/p><p>Buvau vienas, toks vienas. Priglud\u0119s prie \u017ealio med\u017eio, pasisl\u0117piau tarp ve\u0161li\u0173 tamsi\u0173 jo \u0161ak\u0173.<\/p><p>Ir palaukiau, \u012fsitv\u0117r\u0119s kamieno kaip sk\u0119stantysis sudu\u017eusio laivo nuolau\u017eos.<\/p><p>Kai sutemo, visi\u0161kai sutemo, a\u0161 palikau savo prieb\u0117g\u0105 ir pama\u017e\u0117le, i\u0161 l\u0117to, tyliu \u017eingsniu patraukiau ta \u017eeme, pilna mirusi\u0173j\u0173.<\/p><p>Klaid\u017eiojau ilgai, ilgai, ilgai. A\u0161 jos neradau. I\u0161ties\u0119s rankas, i\u0161pl\u0117t\u0119s akis, atsimu\u0161damas \u012f kapus delnais, kojom, keliais, kr\u016btine ir netgi galva, \u0117jau ir jos neradau. Ap\u010diuopom kaip neregys, ie\u0161kantis kelio, lie\u010diau akmenis, kry\u017eius, gele\u017eines tvoreles, stiklinius vainikus, nuvytusi\u0173 g\u0117li\u0173 vainikus. Skai\u010diau vardus pir\u0161tais, ved\u017eiodamas po j\u0173 raides. Kokia naktis! A\u0161 jos neradau!<\/p><p>Nei m\u0117nulio! Kokia naktis! Man buvo baisu, siaubingai baisu slenkant tais siaurais takais tarp dviej\u0173 kap\u0173 eili\u0173. Kapai! Kapai! Kapai. Vis kapai! De\u0161in\u0117j, kair\u0117j, prie\u0161ais mane, aplink mane \u2013 visur kapai! Pris\u0117dau ant vieno j\u0173, nebepaj\u0117gdamas eiti \u2013 taip linko keliai. Gird\u0117jau, kaip plaka mano \u0161irdis. Gird\u0117jau ir dar kai k\u0105! K\u0105? Nenusakom\u0105, neai\u0161k\u0173 gars\u0105! Ar tas garsas aid\u0117jo mano pakrikusioje galvoje, ar ne\u012f\u017evelgiamoje tamsoje, ar po slapting\u0105ja \u017eeme, aps\u0117ta \u017emoni\u0173 lavonais? Dairiausi aplinkui.<\/p><p>Kiek laiko a\u0161 ten pras\u0117d\u0117jau? Ne\u017einau. Buvau paraly\u017eiuotas siaubo, apduj\u0119s i\u0161 i\u0161g\u0105s\u010dio, pasireng\u0119s sust\u016bgti, pasireng\u0119s mirti.<\/p><p>Ir staiga man pasivaideno, kad marmuro plok\u0161t\u0117, ant kurios buvau pris\u0117d\u0119s, juda. I\u0161 ties\u0173, ji jud\u0117jo, lyg j\u0105 kas b\u016bt\u0173 k\u0117l\u0119s auk\u0161tyn. Vienu \u0161uoliu dryktel\u0117jau ant gretimo kapo ir i\u0161vydau, taip, i\u0161vydau, kaip akmuo, ant kurio k\u0105 tik s\u0117d\u0117jau, pakilo sta\u010dias ir pasirod\u0117 numir\u0117lis, plikas skeletas, sukumpusia nugara versdamas j\u012f \u012f \u0161al\u012f. Ma\u010diau, puikiausiai ma\u010diau, nors buvo g\u016bdi naktis. Ant kry\u017eiaus \u012fstengiau \u012fskaityti:<\/p><p>\u201e\u010cia ilsisi \u017dakas Olivantas, mir\u0119s penkiasde\u0161imties ir vien\u0173 met\u0173. Jis myl\u0117jo savi\u0161kius, buvo doras ir geras ir pasimir\u0117 Vie\u0161paties ramyb\u0117je.\u201c<\/p><p>Dabar numir\u0117lis taip pat skait\u0117, kas para\u0161yta ant jo kapo. Paskui pa\u0117m\u0117 nuo tako akmen\u012f, nedidel\u012f a\u0161tr\u0173 akmen\u0117l\u012f, ir prad\u0117jo kruop\u0161\u010diai grem\u017eti tuos \u017eod\u017eius. Visi\u0161kai juos nugramd\u0117, l\u0117tai, tu\u0161\u010diomis akimis \u017evelgdamas ton vieton, kur jie k\u0105 tik buvo i\u0161rai\u017eyti; ir kaulo galiuku, kadaise buvusiu jo smiliumi, i\u0161ved\u017eiojo raid\u0117m, \u0161vytin\u010diom kaip linijos, br\u0117\u017eiamos ant sien\u0173 degtuko galu<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">*<\/a>:<\/p><p>\u201e\u010cia ilsisi \u017dakas Olivantas, mir\u0119s penkiasde\u0161imties ir vien\u0173 met\u0173. Savo \u0161iurk\u0161tumu jis paspartino t\u0117vo mirt\u012f, trok\u0161damas paveld\u0117ti jo turt\u0105, kamavo \u017emon\u0105, kankino vaikus, apgaudin\u0117jo kaimynus, nutaik\u0119s prog\u0105 vog\u0117 ir niekingai pasimir\u0117.\u201c<\/p><p>Baig\u0119s ra\u0161yti, numir\u0117lis sustingo, \u017evelgdamas \u012f savo k\u016brin\u012f. O a\u0161 atsisuk\u0119s pasteb\u0117jau, kad visi kapai prasiv\u0117r\u0119 ir i\u0161 j\u0173 i\u0161kil\u0119 lavonai, kad visi jie, nugrem\u017e\u0119 melus, gimini\u0173 i\u0161ra\u0161ytus ant kapo akmens, atkuria ten ties\u0105.<\/p><p>Ir a\u0161 ma\u010diau, kad visi jie buv\u0119 savo artim\u0173j\u0173 kankintojai \u2013 pagie\u017eingi, nedori, veidmainiai, melagiai, suk\u010diai, \u0161mei\u017eikai, pavyduoliai, jie vog\u0117, apgaudin\u0117jo, u\u017esiimin\u0117jo visokiausiais bjauriais ir g\u0117dingais darbais \u2013 tie gerieji t\u0117vai, i\u0161tikimieji sutuoktiniai, tie atsidav\u0119 s\u016bn\u016bs, skais\u010diosios mergel\u0117s ir dorieji pirkliai, visi vadinamieji nepriekai\u0161tingi vyrai ir moterys.<\/p><p>Ant savo am\u017einos buvein\u0117s slenks\u010dio jie visi kaip vienas ra\u0161\u0117 \u017eiauri\u0105, kraupi\u0105 ir \u0161vent\u0105 ties\u0105, kurios niekas ne\u017einojo arba d\u0117josi ne\u017ein\u0105s \u0161iame pasaulyje.<\/p><p>Pagalvojau, kad <em>ji <\/em>taip pat tikriausiai ra\u0161o j\u0105 ant savo kapo. Ir dabar jau be nuog\u0105s\u010dio, sp\u0117riai \u017eengdamas tarp pravir\u0173 karst\u0173, tarp lavon\u0173, skelet\u0173, skub\u0117jau prie jos, neabejodamas, kad netrukus j\u0105 rasiu.<\/p><p>Atpa\u017einau j\u0105 i\u0161 tolo, net ne\u012f\u017evelgdamas kapo drobule apgaubto veido.<\/p><p>O ant marmurinio kry\u017eiaus, kur k\u0105 tik buvau perskait\u0119s:<\/p><p>\u201eJi myl\u0117jo, buvo mylima ir mir\u0117\u201c,<\/p><p>i\u0161vydau:<\/p><p>\u201eVien\u0105 dien\u0105 ji i\u0161\u0117jo apgaut savo meilu\u017eio, su\u0161alo per liet\u0173 ir mir\u0117.\u201c<\/p><p>Atrodo, au\u0161tant mane bus pak\u0117l\u0119 nuo \u017eem\u0117s, nualpus\u012f greta jos kapo.<\/p><p>&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;.<\/p><p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">*<\/a> \u010cia minimi fosforiniai degtukai.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9264\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9264 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-700\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-baneris.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9358\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-baneris.png 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-baneris-300x243.png 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t01\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tGru\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/\" rel=\"bookmark\">Wilhelm Hauff. I\u0161 \u0160\u0117tono memuar\u0173<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-23T16:16:16+02:00\">2020-12-23<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-baneris.png&description=Wilhelm+Hauff.+I%C5%A1+%C5%A0%C4%97tono+memuar%C5%B3\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/wilhelm-hauff-setono-memuarai-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9264\" class=\"elementor elementor-9264\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-87e55da elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"87e55da\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-fa63197\" data-id=\"fa63197\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-6d55b81 color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"6d55b81\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">I\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos vert\u0117 Giedr\u0117 Sodeikien\u0117<\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-ab541da\" data-id=\"ab541da\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-cc62913 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"cc62913\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"400\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-Originalas.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9667\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-Originalas.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/6.Wilhelm-Hauff.-Setono-memuarai.-Originalas-300x200.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\"> Nuotrauka Rasos Matulevi\u010dien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-de89d26 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"de89d26\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-5222426\" data-id=\"5222426\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-fcf6d6e text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"fcf6d6e\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p>\u00a0<\/p><p>Turb\u016bt nesuklysiu sakydama, kad vokie\u010di\u0173 romantizmo epochos ra\u0161ytojas Wilhelmas Hauffas (1802\u20131827) lietuvi\u0173 skaitytojams daugiausia \u017einomas kaip populiari\u0173j\u0173 <em>Pasak\u0173 <\/em>(<em>I, II ir III Pasak\u0173 almanachai apsi\u0161vietusi\u0173j\u0173 luom\u0173 s\u016bnums ir dukterims,<\/em> 1825-1827) autorius.<\/p><p>\u010cia pateikiama i\u0161trauka paimta i\u0161 1825 m. rugpj\u016bt\u012f pasirod\u017eiusios Wilhelmo Hauffo dviej\u0173 dali\u0173 apysakos <em>I\u0161traukos i\u0161 \u0161\u0117tono memuar\u0173<\/em> (<em>Mitteilungen aus den Memoiren des Satan<\/em>), kuria, \u0161alia lyrikos, keli\u0173 noveli\u0173 bei min\u0117t\u0173 <em>Pasak\u0173<\/em>, Hauffas \u012f\u017eeng\u0117 \u012f literat\u016bros pasaul\u012f.<\/p><p>Kaip pagrindin\u012f veik\u0117j\u0105 Hauffas \u012fvesdina \u012f savo k\u016brin\u012f \u0161\u0117ton\u0105. \u0160alia vampyr\u0173, vaiduokli\u0173, vilkolaki\u0173, ragan\u0173, tai populiari, ypa\u010d XVIII a. prad\u017eioje, romantizmo literat\u016bros fig\u016bra \u2013 prisiminkime kad ir E. T. A. Hoffmanno <em>Velnio eliksyr\u0105<\/em> ar A. von Chamisso <em>Nepaprast\u0105 Peterio \u0160lemilio istorij\u0105, <\/em>netgi klasiko J. W. Goethe\u00b4s <em>Faust\u0105<\/em>&#8230; Ta\u010diau Hauffo \u0161\u0117tonas \u2013 ne tiek demonas, kiek ironi\u0161kas \u0161elmis, kuris, pasinaudodamas \u017emoni\u0173 silpnyb\u0117mis ir ydomis, spend\u017eia jiems intrig\u0173 pinkles. Tad \u0161ie <em>Memuarai<\/em> leid\u017eia pa\u017evelgti \u012f anuometin\u012f vie\u0161\u0105j\u012f Vokietijos gyvenim\u0105 bei autori\u0173 supant\u012f pasaul\u012f pagrindinio veik\u0117jo \u201epono fon Nato\u201c (Natas = Satan) \u2013 \u0161\u0117tono akimis.<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\"><strong>WILHELM HAUFF<\/strong><\/p><p style=\"text-align: center;\"><strong>I\u0161traukos i\u0161 \u0161\u0117tono memuar\u0173<\/strong><\/p><p>\u00a0<\/p><p>\u00a0<\/p><p><strong>Pirma dalis<\/strong><\/p><p><em>\u012evadas<\/em><\/p><p>Marte, e\u2019rassembra te, qualor dal quinto<\/p><p>Cielo, di ferro scendi e d\u2019orror cinto.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Tasso. I\u0161laisvintoji Jeruzal\u0117. V. 44.<\/p><p>\u00a0<\/p><p><strong>Pirmas skyrius<\/strong><\/p><p><em>Leid\u0117jas u\u017emezga \u012fdomi\u0105 pa\u017eint\u012f<\/em><\/p><p><em>\u00a0<\/em><\/p><p>Kas paskutin\u0117mis 1822-\u0173j\u0173 rugs\u0117jo dienomis taip kaip \u0161i\u0173 d\u0117mesio vert\u0173 ra\u0161t\u0173 leid\u0117jas ir vert\u0117jas, lankydamasis Maince, buvo apsistoj\u0119s gra\u017eiajame \u201eTrij\u0173 kar\u016bn\u0173\u201c vie\u0161butyje, tam \u0161ios dienos tikrai neatrodys tu\u0161\u010diai praleistos.<\/p><p>Viskas an\u0105syk susiklost\u0117 taip, kad gyvenimas vie\u0161butyje, nors ne i\u0161 smagi\u0173j\u0173, b\u016bt\u0173 malonus. Subtilaus skonio vyno, gard\u017ei\u0173 valgi\u0173, gra\u017ei\u0173 kambari\u0173 \u010dia ir kit\u0105syk tikriausiai b\u016btum rad\u0119s, bet daug re\u010diau, i\u0161ties labai retai toki\u0105 rinktin\u0119 draugij\u0105. Neprisimenu, kad nei kada nors iki tol, nei v\u0117liau, b\u016b\u010diau sutik\u0119s k\u0105 nors i\u0161 t\u0173, su kuriais kartu s\u0117sdavau prie stalo ir gyvenau po vienu stogu, bet anomis palaimingomis dienomis mus glaud\u017eiai sujung\u0117 tokie \u0161veln\u016bs draugingumo saitai, koki\u0173 niekada nesitik\u0117jau galint b\u016bti tarp svetim\u0173 \u017emoni\u0173, nepa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 vienas kito nei geidaujan\u010di\u0173 daugiau su\u017einoti apie vienas kit\u0105.<\/p><p>\u017dinoma, gra\u017eus, savo vaizdais d\u017eiuginantis 1822-\u0173j\u0173 ruduo, kuriuo m\u0117gavausi prie Reino, daug l\u0117m\u0117, kad sieloje \u012fsivie\u0161patavo rami giedra, kad kiekvienas \u0161liejosi prie draugijos, bet a\u0161 pagr\u012fstai manau, kad tai buvo vieno nepaprasto, v\u0117liau man did\u017eiai svarbaus vyro nuopelnas.<\/p><p>Jau beveik pusantros dienos buvau \u012fsik\u016br\u0119s \u201eTrijose kar\u016bnose\u201c; jei ne draugas, kurio nebuvau mat\u0119s kelet\u0105 met\u0173 ir kuris pra\u0161\u0117, kad atvyk\u010diau 25-t\u0105 ar 30-t\u0105 dien\u0105, b\u016b\u010diau \u010dia neu\u017etruk\u0119s, nes mane kamavo baisus nuobodulys. Vie\u0161bu\u010dio sve\u010diai buvo mandag\u016bs, net draugi\u0161ki, bet \u0161alti, artimo ry\u0161io nemezg\u0117 ir nesidom\u0117jo, ar kaimynas jau\u010diasi gerai, ar blogai; kiekvienas mok\u0117jo paduoti \u0161alia s\u0117din\u010diajam dailiai i\u0161tro\u0161kintos \u017euvies, gardaus kepsnio ar salotin\u0119, bet \u201egenialumo, turiu omenyje i\u0161mon\u0119\u201c, prie stalo, juo labiau v\u0117lesniu metu, gerokai tr\u016bko.<\/p><p>Vien\u0105 popiet\u0119 \u017ei\u016br\u0117jau pro savo lang\u0105 \u017eemyn, \u012f tu\u0161\u010di\u0105 aik\u0161t\u0119 prie\u0161ais vie\u0161but\u012f galvodamas, kokius reikalavimus a\u0161 keliu \u017emon\u0117ms apskritai, ypa\u010d tiems, kuriuos sutikau vie\u0161butyje (turiu galvoje ne tik \u0161eiminink\u0105 ir kelnerius), kai staiga gretimoje siauroje gatv\u0117je pasigirdo grindiniu riedan\u010dios karietos dard\u0117jimas, ir netrukus ji sustojo po mano langu.<\/p><p>Skoninga karietos i\u0161vaizda tarsi liudijo, kad savininkas yra eleganti\u0161kas ponas, tik buvo keista, kad nei ant priekin\u0117s, net ant galin\u0117s pasost\u0117s nes\u0117di joks tarnas, nors, sprend\u017eiant i\u0161 ketverto pa\u0161to arkli\u0173 kinkinio, lyg ir tur\u0117jo taip b\u016bti.<\/p><p>\u201eGal koks ligonis, kur\u012f reik\u0117s i\u0161kelti i\u0161 karietos\u201c, \u2013 dingtel\u0117jo man ir a\u0161 nukreipiau lornet\u0105 \u012f auk\u0161to, \u012fsp\u016bdingo dureles atidariusio vyriausiojo kelnerio rank\u0105.<\/p><p>\u2013 Turite laisv\u0173 kambari\u0173? \u2013 su\u0161uko \u017eemas, malonus vyro balsas.<\/p><p>\u2013 Kiek tik pageidaujate, j\u016bs\u0173 malonybe, \u2013 atsak\u0117 mil\u017einas.<\/p><p>Auk\u0161ta, liekna fig\u016bra mikliai \u0161muk\u0161tel\u0117jo i\u0161 karietos ir \u012f\u0117jo \u012f foj\u0117.<\/p><p>\u2013 Dvyliktas ir tryliktas kambariai! \u2013 \u012fsakmiai su\u0161uko vyriausiasis kelneris ir \u017danas su \u017dor\u017eu lenktyniaudami nur\u016bko laiptais auk\u0161tyn.<\/p><p>Karietos durys liko atdaros, bet antras keleivis nesirod\u0117.<\/p><p>Nusteb\u0119s vyriausiasis kelneris nesitrauk\u0117 nuo karietos ir keliskart dirstel\u0117jo \u012f vid\u0173, vis papurtydamas galv\u0105.<\/p><p>\u2013 Hm, hm, pone kelneri, minut\u0117l\u0119!&#8230; \u2013 su\u0161ukau pro lang\u0105. \u2013 Kas ten&#8230;<\/p><p>\u2013 Malon\u0117kite luktel\u0117ti, \u2013 atsak\u0117 paslaugusis ir netrukus \u012f\u0117jo \u012f mano kambar\u012f.<\/p><p>-Keistas tipas, \u2013 pasakiau jam, \u2013 tokia didel\u0117 karieta su ketvertu arkli\u0173 ir vi\u010dvienas ponas, be jokio tarno.<\/p><p>\u2013 I\u0161ties ne\u012fprasta, \u2013 pritar\u0117 kelneris, \u2013 labai keista, labai keista, bet ve\u017eikas tikino, kad tai geras ponas, nes jau nuo a\u0161tuntos stoties mok\u0117jo po du talerius. Gal koks anglas i\u0161 profesijos, jie visi ka\u017ekokie \u012fdom\u016bs.<\/p><p>\u2013 Ar ne\u017einote, kuo vardu? \u2013 paklausiau smalsiau, nei der\u0117t\u0173.<\/p><p>\u2013 Bus u\u017era\u0161yta lentoje per vakarien\u0119, \u2013 atsak\u0117 kelneris. \u2013 Ar dar ko nors pageidautum\u0117te, pone daktare?<\/p><p>Apmaudu, bet \u0161i\u0105 akimirk\u0105 nieko daugiau nesumojau \u012fsigeisti; kelneris i\u0161\u0117jo palik\u0119s mane sp\u0117lioti apie vieni\u0161\u0105 keleiv\u012f.<\/p><p>Vakare, leisdamasis \u012f valgom\u0105j\u0105 sal\u0119, prasilenkiau su kelneriu, ne\u0161inu did\u017eiule skal\u016bnine ra\u0161ymo lenta. Jis vos mane \u012fmat\u0117, i\u0161nir\u0119s prie\u0161ais su \u017eiburiu vienoje rankoje ir lenta, atgr\u0119\u017eta \u012f mane, kitoje.<\/p><p>\u2013 Fon Natas, privatus asmuo, \u2013 perskai\u010diau. \u2013 Ar vis dar be tarn\u0173? \u2013 paklausiau a\u0161.<\/p><p>\u2013 Ne, \u2013 atsak\u0117 jis, \u2013 nusisamd\u0117 du tarnus, bet jiems nevalia nei jo aprengti, nei nurengti.<\/p><p>Kai \u012f\u0117jau \u012f valgom\u0105j\u0105 sal\u0119, draugija jau buvo sus\u0117dusi ir a\u0161 tyliai nuskub\u0117jau prie savo k\u0117d\u0117s; prie\u0161 mane s\u0117d\u0117jo ponas fon Natas.<\/p><p>Tas ponas jau pirma buvo su\u017eadin\u0119s mano smalsum\u0105, o dabar sudomino dar labiau, nes ma\u010diau j\u012f i\u0161 arti.<\/p><p>Veidas buvo gra\u017eus, bet i\u0161bal\u0119s, plaukai, akys, ve\u0161li juoda barzda \u017evilg\u0117te \u017evilg\u0117jo, balti dantys, kuriuos da\u017enai atidengdavo gra\u017eiai i\u0161lenktos l\u016bpos, var\u017e\u0117si su akinamai baltu mar\u0161kini\u0173 sniegu. Ar jis senas? Ar jis jaunas? Negal\u0117jau atsp\u0117ti, nes veidas su pikanti\u0161ka \u0161ypsena, nepastebimai prasidedan\u010dia l\u016bp\u0173 kampu\u010diuose ir kaip debes\u0117lis apie dailiai i\u0161gaubt\u0105 nos\u012f kylan\u010dia auk\u0161tyn \u012f i\u0161dyk\u0117li\u0161kas akis, regis, liudijo anksti subrendusi\u0105 ir aistr\u0173 audros nu\u017eydint\u0105 jaunyst\u0119, o gal \u012fmet\u0117jus\u012f vyr\u0105, kuris uoliomis kruop\u0161\u010diomis pastangomis sugeb\u0117jo gerai i\u0161silaikyti.<\/p><p>Yra galv\u0173, kurios dera tik prie vienos vienintel\u0117s k\u016bno formos. Te skaitytojas negin\u010dija, kad tai juslin\u0117 apgaul\u0117, kad akis taip pripratusi prie tos formos, kuri\u0105 dav\u0117 gamta, jog ne\u012fsivaizduoja kitokio derinio. \u0160i galva niekada negal\u0117jo k\u016bpsoti ant kresno, stambaus k\u016bno, o tik vainikuoti auk\u0161t\u0105, liekn\u0105, liaun\u0105 fig\u016br\u0105. Taip ir buvo, ir greiti kaip mintis veido raumen\u0173 judesiai, perteikiantys l\u016bpose \u017eaid\u017eian\u010di\u0105 lengv\u0105 pa\u0161aip\u0105, gilios rimties apgaubt\u0105 auk\u0161t\u0105 kakt\u0105, persiduodavo ir k\u016bnui oria, bet malonia laikysena, mikliais, \u0161velniais, beveik gracingais rank\u0173 judesiais, apskritai grak\u0161\u010dia, karali\u0161ka \u0161io vyro povyza.<\/p><p>Toks buvo ponas fon Natas, s\u0117dintis man prie\u0161ais prie vakarien\u0117s stalo. Valgant pirmus patiekalus tur\u0117jau u\u017etektinai laiko, kad visa tai pamaty\u010diau, smalsiu spoksojimu ne\u012fkyr\u0117damas \u012fdomiam <em>vis\u00ad-\u00e0-vis<\/em>. Beje, ne tik a\u0161 steb\u0117jau nauj\u0105j\u012f sve\u010di\u0105, nes t\u0105 vakar\u0105 kitame stalo gale daugelio dam\u0173 akiniai be paliovos jud\u0117jo, nors mane ir mano kaimynus per pietus jos ap\u017ei\u016brin\u0117jo daugiausia plika akimi.<\/p><p>Patiek\u0117 desert\u0105, ir puikios u\u017estal\u0117s muzikos dirigentas, apeidamas stal\u0105, prad\u0117jo rinkti u\u017epelnyt\u0105 atlyg\u012f. Pri\u0117jo ir prie nepa\u017e\u012fstamojo. Jis \u012fmet\u0117 taler\u012f, kuris \u012fkrito tarp smulki\u0173 monet\u0173, ir nustebintam rinkikui ka\u017ek\u0105 su\u0161nab\u017ed\u0117jo \u012f aus\u012f. \u0160is tris kartus \u017eemai nusilenk\u0117, lyg sutikdamas ir pa\u017ead\u0117damas, ir nuskub\u0117jo prie savo orkestr\u0117lio. Muzikantai v\u0117l prad\u0117jo derinti instrumentus.<\/p><p>Nekantriai laukiau, k\u0105 gi i\u0161rinko nepa\u017e\u012fstamasis; dirigentas dav\u0117 \u017eenkl\u0105 ir i\u0161 pirm\u0173j\u0173 takt\u0173 atpa\u017einau nuostab\u0173j\u012f Osinskio polonez\u0105. Nepa\u017e\u012fstamasis ner\u016bpestingai atsilo\u0161\u0117 k\u0117d\u0117je, lyg paskend\u0119s muzikos garsuose, bet greitai pama\u010diau, kad tamsios akys po ilgomis juodomis blakstienomis nuolat \u0161mirin\u0117ja \u012f visas puses \u2013 akivaizdu, jis tyrin\u0117jo \u010dia esan\u010di\u0173j\u0173 veidus ir tai, kok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f jiems dar\u0117 nuostabusis polonezas.<\/p><p>I\u0161 ties\u0173! \u0160i savyb\u0117, mano galva, rod\u0117 patyrus\u012f \u017emoni\u0173 \u017einov\u0105. Vis d\u0117lto darytume klaiding\u0105 i\u0161vad\u0105, jei tartume, kad kar\u0161tesnis ar \u0161altesnis \u012fsijautimas \u012f gars\u0173 pasaul\u012f liudija didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f sielos geb\u0117jim\u0105 jausti gro\u017e\u012f ir prakilnum\u0105; juk net \u0161uo u\u017ekaukia suskambus \u0161velniems fleitos garsams, o arklys pastato ausis nuaid\u0117jus skard\u017eiam trimitui ir, i\u0161did\u017eiau i\u0161riet\u0119s sprand\u0105, \u017eengia tvir\u010diau ir smagiau.<\/p><p>Vis d\u0117lto nebuvo smagesnio reginio, kaip skirting\u0173 asmen\u0173 veidai skambant gra\u017eiausioms k\u016brinio vietoms; pagyriau nepa\u017e\u012fstam\u0105j\u012f, kad taip puikiai parinko \u0161i\u0105 muzik\u0105, ir tarp mudviej\u0173 greitai u\u017esimezg\u0117 pokalbis apie muzikos poveik\u012f vienokiam ar kitokiam charakteriui.<\/p><p>Kiti sve\u010diai i\u0161siskirst\u0117, tik keletas, i\u0161 tolo klaus\u0119si mudviej\u0173 pokalbio, pama\u017eu prisislinko ar\u010diau. Net nepajutau, kaip at\u0117jo vidurnaktis, nes nepa\u017e\u012fstamasis mus taip \u012ftrauk\u0117 \u012f visas \u017emoni\u0173 gyvenimo aplinkybes, atskleid\u0117 visus j\u0173 polinkius ir tro\u0161kimus, kad mintyse tur\u0117jome pripa\u017einti, jog taip giliai i\u0161m\u0105styt\u0173, netik\u0117t\u0173 i\u0161vad\u0173 niekada nebuvom gird\u0117j\u0119 nei skait\u0119.<\/p><p>Nuo to vakaro \u201eTrijose kar\u016bnose\u201c mums prasid\u0117jo naujas gyvenimas. Atrod\u0117, tarsi pas mus \u012fsik\u016br\u0117 pats d\u017eiaugsmas ir dabar \u0161ven\u010dia savo nuostabi\u0105sias \u0161ventes; tie, kuriems net neb\u016bt\u0173 at\u0117jusi \u012f galv\u0105 mintis likti \u010dia ilgiau kaip vien\u0105 nakt\u012f, d\u0117josi prie nuolat gaus\u0117jan\u010dio b\u016brelio, u\u017emir\u0161dami, kad yra atsid\u016br\u0119 tarp \u017emoni\u0173, kuriuos i\u0161 vis\u0173 pakra\u0161\u010di\u0173 suved\u0117 atsitiktinumas. Natas, ta nepaprasta b\u016btyb\u0117, buvo visa ko siela. Vos susipa\u017ein\u0119s su artimiausiais u\u017estal\u0117s kaimynais jis tapo <em>ma\u00eetre de plaisir<\/em>.\u00a0 Jis reng\u0117 \u0161ventes ir i\u0161kylas po puiki\u0105sias apylinkes, pelnydamas nuo\u0161ird\u0173 kiekvieno d\u0117kingum\u0105. Jis u\u017ekariavo vis\u0173 \u0161ird\u012f i\u0161moningai parinktomis pramogomis, juo labiau mok\u0117jimu megzti pokalb\u012f. Rodos, virto tikrove pasaka apie Oberono rag\u0105, nes Natas tik praverdavo l\u016bpas ir kiekvienas pajusdavo, kad jis paliet\u0117 jautriausias jo \u0161irdies stygas, pokalbis lengvais sparn\u0173 mojais nuskl\u0119sdavo aplink stal\u0105 ir s\u0105mojai tapdavo i\u0161dyk\u0117li\u0161kesni, vyr\u0173 \u017evilgsniai dr\u0105sesni, dam\u0173 kikenimas \u0161elmi\u0161kesnis, ir galiausiai kalbos imdavo lietis tokiu nesuvaldomu srautu, kad v\u0117liau visi prisimindavo tik tiek, jog buvo \u201edievi\u0161kai\u201c linksma.<\/p><p>Ta\u010diau t\u0105 smagyb\u0119 su\u017eadin\u0119s burtininkas niekada nelinko \u012f \u0161iurk\u0161tum\u0105, vulgarum\u0105. Jis pasirinkdavo kok\u012f nors dalyk\u0105, koki\u0105 dienos naujien\u0105, pasakodavo anekdotus, sumaniai vyniodavo pokalb\u012f, mok\u0117jo atskleisti kiekvieno slap\u010diausi\u0105 savyb\u0119 ir d\u017eiugino guviu \u0161maik\u0161tumu, \u0161ilta vaizduosena, apiman\u010dia visus niuansus nuo skaudaus li\u016bdesio jausmo iki toki\u0173 gero \u016bpo protr\u016bki\u0173,\u00a0 kurie, apsitais\u0119 \u017eaviais jusles kutenan\u010diais apdarais, skrajoja ties plona padorumo riba.<\/p><p>Tiesa, kartais atrodydavo, kad b\u016bt\u0173 ma\u017eiau pavojinga, jei jis tik pasi\u0161aipyt\u0173 i\u0161 \u0161ventumo, prie kurio prisiliesdavo, sudraskyt\u0173 \u0161velnum\u0105, po kuriuo pasikasdavo; tas \u0161velnus, paslaptingas \u0161ydas, kuriuo jis pridengdavo viena ar kita, tik kirbino ga\u0161li\u0105 mint\u012f pa\u017evelgti giliau, ir derlus fantazijos \u017eaismas dar smarkiau verg\u0117 kai kuri\u0173 gra\u017ei\u0173j\u0173 dam\u0173 galvas; ta\u010diau negal\u0117jai ant jo pykti, jam prie\u0161tarauti; \u017eaviosios jo savyb\u0117s nenugalimai trauk\u0117, apgaubdamos prot\u0105 sald\u017eiais kerais, o dr\u0105sios hipotez\u0117s kaip tiesos \u012fsigaudavo \u012f nesaugom\u0105 \u0161ird\u012f.<\/p><p>\u00a0<\/p><p><strong>Antras skyrius<\/strong><\/p><p><em>\u0160iurpusis vakaras<\/em><\/p><p>Taip genialusis at\u0117j\u016bnas \u012ftrauk\u0117 mane ir dar dvylika penkiolika pon\u0173 ir dam\u0173 \u012f pa\u0161\u0117lus\u012f d\u017eiaugsmo verpet\u0105. Beveik visi \u0161iuose namuose apsistojo be jokios b\u016btinyb\u0117s, bet n\u0117 vienas net neketino i\u0161vykti. Prie\u0161ingai, kai ryte ilgai nekildavom i\u0161 patalo, dien\u0105 ilgai pietaudavome, vakare ilgai \u017eaisdavome, o nakt\u012f ilgai gurk\u0161nodavome vyn\u0105, plep\u0117davome ir juokaudavome, atrod\u0117, kad kerai, neleid\u017eiantys i\u0161vykti i\u0161 \u0161i\u0173 nam\u0173, surakino kojas dar viena grandine.<\/p><p>Ta\u010diau i\u0161\u0117jo kitaip, ir galb\u016bt mums \u012f gera. \u0160e\u0161t\u0105 m\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmo karalijos dien\u0105, sekmadien\u012f, pono fon Nato neradome visame vie\u0161butyje. Kelneriai paai\u0161kino, kad jis trumpam i\u0161vyk\u0119s; negr\u012f\u0161 iki saul\u0117s laidos, bet b\u016btinai parsiras v\u0117lyvajai vakarienei gerti arbatos.<\/p><p>Mes taip pripratome prie to nepamainomo \u017emogaus, kad \u0161i \u017einia visai numu\u0161\u0117 \u016bp\u0105, atrod\u0117, tarsi kas b\u016bt\u0173 suri\u0161\u0119s mums sparnus ir liep\u0119s skristi.<\/p><p>Kalba, kaip paprastai, nukrypo \u012f nesant\u012fj\u012f, ry\u0161ki\u0105, nuostabi\u0105 jo i\u0161vaizd\u0105. Keista, man vis\u0105laik galvoje kirb\u0117jo mintis, kad j\u012f savo gyvenimo kelyje jau buvau sutik\u0119s, tik kitu pavidalu; nors grasi, ta mintis nepaliaujamai kvar\u0161ino galv\u0105. I\u0161 ankstesni\u0173 met\u0173 prisiminiau vyr\u0105, kuris savo b\u016bdu, o ypa\u010d \u017evilgsniu buvo labai \u012f j\u012f pana\u0161us. Anas buvo gydytojas, retkar\u010diais atvykdav\u0119s \u012f mano gimt\u0105j\u012f miest\u0105; apsistoj\u0119s i\u0161 prad\u017ei\u0173 gyvendavo labai ramiai, bet netrukus apie save suburdavo garbintoj\u0173 b\u016brel\u012f. Ties\u0105 sakant, prisiminti an\u0105 \u017emog\u0173 man buvo nemalonu, nes kalb\u0117ta, jog kai tik jis pas mus atvykdav\u0119s, atsitikdavusi didel\u0117 nelaim\u0117, ir a\u0161 negal\u0117jau atsikratyti minties \u2013 Natas nepaprastai \u012f j\u012f pana\u0161us, ma\u017ea to, tai tas pats asmuo.<\/p><p>Atskleid\u017eiau u\u017estal\u0117s kaimynams be paliovos persekiojan\u010di\u0105 mint\u012f ir nemaloniai nuteikiant\u012f nuo\u017emaus \u017emogaus, koks buvo tas at\u0117j\u016bnas mano gimtajame mieste, pana\u0161um\u0105 su m\u016bs\u0173 draugu, kuris peln\u0117 visi\u0161k\u0105 mano pagarb\u0105 ir meil\u0119; ta\u010diau nuskamb\u0117s dar ne\u012ftikimiau, kai patikinsiu, jog ir mano kaimynai galvojo t\u0105 pat\u012f, ir jie man\u0117, kad \u0161maik\u0161t\u0173j\u012f bi\u010diul\u012f jau buvo sutik\u0119 visai kitu pavidalu.<\/p><p>\u2013 J\u016bs g\u0105sdinate mus, \u2013 pasak\u0117 \u0161alia s\u0117dinti baronien\u0117 fon Tingen. \u2013 Ger\u0105j\u012f Nat\u0105 norite paversti Am\u017einuoju \u017eydu ar dar dieva\u017ein kuo!<\/p><p>Neauk\u0161tas senyvas ponas, profesorius i\u0161 T., prie\u0161 kelias dienas irgi pritap\u0119s prie m\u016bs\u0173 draugijos, visada patenkintas, kartais kau\u0161tel\u0117j\u0119s ir visur dalyvaujantis, t\u0105, jo \u017eod\u017eiais, \u201elyginamosios anatomijos\u201c valand\u0105 tyliai \u0161ypsodamas taip mikliai ir greitai suko pir\u0161tais ovali\u0105 d\u0117\u017eut\u0119, kad ji atrod\u0117 kaip ratas.<\/p><p>\u2013 Nebegaliu ilgiau sl\u0117pti to, k\u0105 pasteb\u0117jau, \u2013 pagaliau pratr\u016bko jis, \u2013 jums leidus, maloningoji, a\u0161 nelaikau jo Am\u017einuoju \u017eydu, ir vis d\u0117lto tai itin savoti\u0161kas \u017emogus. Kol buvo su mumis, man vis dingtel\u0117davo: \u201eA\u0161 j\u012f ma\u010diau, tik kur?\u201c, bet tie prisiminimai lyg u\u017eker\u0117ti pradingdavo, kai jis \u012fsmeigdavo \u012f mane savo juodas \u0161mirin\u0117jan\u010dias akis.<\/p><p>\u2013 Ir man taip pat, ir man, ir man! \u2013 vienas per kit\u0105 \u0117m\u0117 \u0161aukti visi.<\/p><p>\u2013 Hm! He, hm! \u2013 nusijuok\u0117 profesorius. \u2013 Man lyg \u0161ydas nuo aki\u0173 nukrito \u2013 tai tas \u017emogus, kur\u012f prie\u0161 dvylika met\u0173 sutikau \u0160tutgarte.<\/p><p>\u2013 Kaip? J\u016bs j\u012f esate mat\u0119s? Kokiomis aplinkyb\u0117mis? \u2013 susijaudinusi paklaus\u0117 ponia fon Tingen ir nuraudo, kad taip \u012fsikar\u0161\u010diavo.<\/p><p>Profesorius pa\u0117m\u0117 \u017eiupsn\u012f tabako, nupurt\u0117 \u017eabo ir prad\u0117jo pasakoti:<\/p><p>\u2013 Turb\u016bt jau dvylika met\u0173, kai d\u0117l vienos bylos por\u0105 m\u0117nesi\u0173 teko praleisti \u0160tutgarte. Gyvenau puikiame vie\u0161butyje ir paprastai valgydavau ten pat didel\u0117je draugijoje, vie\u0161bu\u010dio valgomajame.<\/p><p>Kart\u0105 d\u0117l ligos por\u0105 dien\u0173 praleid\u0119s savo kambaryje, v\u0117l gal\u0117jau s\u0117sti prie bendro stalo. Visi gyvai kalb\u0117josi apie tok\u012f pon\u0105 Barigi, jau kuris laikas \u017eavint\u012f u\u017estal\u0119 \u0161maik\u0161\u010diu s\u0105moju ir puikiu kalb\u0173 mok\u0117jimu; visi i\u0161vien j\u012f gyr\u0117, bet nesutar\u0117 d\u0117l jo rango, nes vieni sak\u0117, kad jis diplomatas, kiti \u2013 kad kalb\u0173 mokytojas, treti \u2013 auk\u0161tas tremtinys, ketvirti \u2013 \u0161nipas. Staiga atsidar\u0117 durys, ir visi nutilo kone sumi\u0161\u0119, kad taip garsiai gin\u010dijosi; supratau, kad pasirod\u0117 tas, apie kur\u012f buvo kalbama, ir pama\u010diau \u2013<\/p><p>\u2013 Na? Sakykite gi! T\u0105 pat\u012f, kuris mus&#8230;<\/p><p>\u2013 T\u0105 pat\u012f, kuris mus jau kelios dienos taip puikiai linksmina. Ties\u0105 sakant, tai nieko nepaprasto, bet klausykite toliau: ponas Barigi, taip vadinosi tas nepa\u017e\u012fstamasis, jau dvi dienas u\u017estal\u0119 gyvino s\u0105mojingais pasakojimais, ir \u0161tai mus pertrauk\u0117 vie\u0161bu\u010dio \u0161eimininkas:<\/p><p>\u2013 Ponai, \u2013 pasak\u0117 mandagusis, \u2013 pasiruo\u0161kite smagiai pramogai, kurios sulauksite rytoj; \u0161iandien i\u0161vyko ir rytoj sugr\u012f\u0161 ponas vyriausiasis teismo tar\u0117jas Hazentreferis.<\/p><p>Paklaus\u0117me, k\u0105 visa tai rei\u0161kia, ir senas \u017eilas kapitonas, jau daug met\u0173 \u0161iame vie\u0161butyje s\u0117dintis garbingiausioje vietoje, mums paai\u0161kino, koks tai pok\u0161tas: prie\u0161ais valgom\u0105j\u012f dideliame apleistame name vienas pats gyvena senas viengungis \u2013 atsistatydin\u0119s vyriausiasis teismo tar\u0117jas, i\u0161silaikantis i\u0161 padorios pensijos, be to, ne\u017emoni\u0161kai turtingas.<\/p><p>Ta\u010diau jis yra visi\u0161kas kvailys ir turi savoti\u0161k\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, da\u017enai pats sau rengia didelius labai linksmus pob\u016bvius. Jis u\u017esako i\u0161 vie\u0161bu\u010dio vai\u0161i\u0173 dvylikai asmen\u0173, o savo r\u016bsyje turi puikaus vyno, ir kuriam nors i\u0161 m\u016bs\u0173 padav\u0117j\u0173 tenka garb\u0117 padengti stal\u0105. Gal manote, kad jis susikvie\u010dia alkanus ir i\u0161tro\u0161kusius \u017emones? Nieko pana\u0161aus! Ant k\u0117d\u017ei\u0173 guli seni, pagelt\u0119 genealogin\u0117s knygos lapai, kiekvienas pa\u017eym\u0117tas dideliu kry\u017eiumi, bet tas senas keistuolis toks laimingas, tarsi b\u016bt\u0173 linksm\u0173 draug\u0173 b\u016bryje, kalbasi su jais ir juokauja; visa tai atrodo taip \u0161iurpiai, kad kiekvien\u0105 kart\u0105 reikia naujo kelnerio, nes kas jau yra buv\u0119s tose vai\u0161\u0117se, daugiau kojos nebekelia \u012f tuos nykius namus.<\/p><p>U\u017evakar v\u0117l buvo vai\u0161\u0117s ir m\u016bs\u0173 naujokas Francas dievagojasi, kad jo ten niekas daugiau n\u0117 varu nenuvarys. Dien\u0105 po vai\u0161i\u0173 atsiskleid\u017eia antra teismo tar\u0117jo keistyb\u0117. Ryte jis i\u0161va\u017eiuoja i\u0161 miesto ir sugr\u012f\u017eta tik kit\u0105 ryt\u0105, bet ne \u012f savo namus, kurie per t\u0105 laik\u0105 b\u016bna u\u017e\u0161auti skl\u0105s\u010diais ir u\u017erakinti, o \u010dia, \u012f vie\u0161but\u012f.<\/p><p>Jis apsimeta nepa\u017e\u012fst\u0105s \u017emoni\u0173, su kuriais matosi kiekvien\u0105 dien\u0105 i\u0161tisus metus, ir pavalgo \u010dia pietus, paskui atsistoj\u0119s prie lango pradeda ap\u017ei\u016brin\u0117ti savo nam\u0105 nuo stogo iki pamat\u0173.<\/p><p>\u2013 Kieno tas namas kitapus gatv\u0117s? \u2013 klausia jis \u0161eimininko.<\/p><p>\u0160is, kaip ir dera, kaskart nusilenkdamas atsako:<\/p><p>\u2013 Pono vyriausiojo teismo tar\u0117jo Hazentreferio, dr\u012fstu prane\u0161ti j\u016bs\u0173 ekscelencijai.<\/p><p>\u2013 Bet, pone profesoriau, kaip tas pami\u0161\u0117lis Hazentreferis susij\u0119s su m\u016bs\u0173 Natu? \u2013 paklausiau a\u0161.<\/p><p>\u2013 Truput\u0117l\u012f kantryb\u0117s, pone daktare, \u2013 atsak\u0117 jis, \u2013 tuojau viskas bus ai\u0161ku kaip dien\u0105. Taigi Hazentreferis ap\u017ei\u016bri nam\u0105 ir su\u017eino, kad jis priklauso Hazentreferiui.<\/p><p>-Aaa, tam pa\u010diam, kuris mano laikais studijavo Tiubingene? \u2013 klausia jis ir, atsidar\u0119s lang\u0105 ir i\u0161ki\u0161\u0119s pudruot\u0105 galv\u0105, su\u0161unka:<\/p><p>\u2013 Hazentreferi! Hazentreferi!<\/p><p>Savaime suprantama, niekas neatsiliepia, ir jis sako:<\/p><p>\u2013 Tas senis man niekada nedovanos, jei pas j\u012f neu\u017esuksiu, \u2013 ir, pasi\u0117m\u0119s skryb\u0117l\u0119 su lazda, i\u0161eina atsirakinti savo namo dur\u0173, ir \u0161itai kartojasi metai po met\u0173.<\/p><p>\u2013 Mus visus, \u2013 toliau pasakojo profesorius, \u2013 labai nustebino \u0161is keistas \u012fvykis, tad karali\u0161kai m\u0117gavom\u0117s rytoj \u012fvyksian\u010diu pok\u0161tu. Ponui Barigi tur\u0117jome pa\u017ead\u0117ti, kad jo nei\u0161duosime, mat jis ketino i\u0161kr\u0117sti teismo tar\u0117jui juok\u0105.<\/p><p>Anks\u010diau nei \u012fprasta susirink\u0119 valgomajame apgul\u0117me langus. Gatve art\u0117jo dviej\u0173 sen\u0173 kuin\u0173 tempiama sukiu\u017eusi puskariet\u0117, kuri sustojo prie vie\u0161bu\u010dio.<\/p><p>\u2013 Hazentreferis! Hazentreferis! \u2013 pasigirdo i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173, ir ap\u0117m\u0117 ka\u017ekoks ypatingas smagumas, kai pamat\u0117me i\u0161lipant\u012f dailiai pudruot\u0105 \u017emogel\u012f pilk\u0161vu \u0161varku, su did\u017eiule palm\u0117s lazda. J\u012f lyd\u0117jo ma\u017eiausiai de\u0161imt kelneri\u0173; taip jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f valgom\u0105j\u012f.<\/p><p>Hazentreferis nuskub\u0117jo prie stalo; retai kada esu juok\u0119sis taip, kaip tada, nes senis \u0161altakrauji\u0161kai parei\u0161k\u0117 atvyk\u0119s tiesiai i\u0161 Kaselio, o prie\u0161 \u0161e\u0161ias dienas buvo laimingai apsistoj\u0119s Frankfurte, \u201eGulb\u0117s\u201c vie\u0161butyje. Barigi pradingo dar iki atne\u0161ant desert\u0105, nes kai vyriausiasis teismo tar\u0117jas pakilo ir taip pat skubiai pakilo kiti sve\u010diai, jo niekur nebuvo matyti.<\/p><p>Vyriausiasis teismo tar\u0117jas pri\u0117jo prie lango, mes, nenuleisdami nuo jo aki\u0173, pasek\u0117me jo pavyzd\u017eiu. Namas prie\u0161ais atrod\u0117 nykus ir negyvenamas, prie slenks\u010dio kal\u0117si \u017eol\u0117, langin\u0117s buvo u\u017edarytos, vienur kitur tarpuose tarp j\u0173 buvo \u012fsik\u016br\u0119 pauk\u0161\u010diai.<\/p><p>\u2013 Gra\u017eus namas anoje pus\u0117je, \u2013 tar\u0117 senis \u0161eimininkui, kuris pagarbiai sulink\u0119s tebestov\u0117jo jam u\u017e nugaros. \u2013 Kieno jis?<\/p><p>\u2013 Vyriausiojo teismo tar\u0117jo Hazentreferio, dr\u012fstu prane\u0161ti j\u016bs\u0173 ekscelencijai.<\/p><p>\u2013 \u0116\u0117\u0117, ar tik ne to paties, su kuriuo kartu studijavau? \u2013 su\u0161uko jis. \u2013 Niekada man neatleis, jei jam nepasirodysiu.<\/p><p>Jis atidar\u0117 lang\u0105:<\/p><p>\u2013 Hazentreferi! Hazentreferi! \u2013 su\u0161uko kimiu balsu.<\/p><p>Kas apsakys m\u016bs\u0173 i\u0161g\u0105st\u012f, kai prie\u0161iniame apleistame name, kuris, kaip \u017einojome, u\u017e\u0161autas skl\u0105s\u010diais ir u\u017erakintas, l\u0117tai atsidar\u0117 viena langin\u0117; atsiv\u0117r\u0117 langas ir pro j\u012f pa\u017evelg\u0117 vyriausiasis teismo tar\u0117jas Hazentreferis spalvoto kart\u016bno naktiniu chalatu ir balta kepuraite, i\u0161 po kurios ky\u0161ojo kelios \u017eilos sruogos; b\u016btent taip jis vilk\u0117davo namuose. Tasai kitapus iki smulkiausios bly\u0161kaus veido rauk\u0161lel\u0117s buvo lygiai toks, kaip stovintis \u0161alia m\u016bs\u0173. Pastirome i\u0161 siaubo, kai tas su naktiniu chalatu tokiu pat kimiu balsu su\u0161uko \u012f m\u016bs\u0173 pus\u0119:<\/p><p>\u2013 Kas yra? Ko reikia? He!<\/p><p>\u2013 Ar j\u016bs esate ponas vyriausiasis teismo tar\u0117jas Hazentreferis? \u2013 su\u0161uko tas m\u016bs\u0173 pus\u0117je, i\u0161bal\u0119s kaip negyv\u0117lis, dreban\u010diu balsu, virpulio purtomas kabindamasis \u012f lang\u0105.<\/p><p>\u2013 A\u0161 pats, \u2013 spigiai atsiliep\u0117 anas ir draugi\u0161kai i\u0161si\u0161iep\u0119s linktel\u0117jo galva, \u2013 ko pageidaujate?<\/p><p>\u2013 Ir a\u0161 esu jis! \u2013 gailiai su\u0161uko tas m\u016bs\u0173 pus\u0117je.\u2013 Kaip taip gali b\u016bti?<\/p><p>\u2013 Klystate, gerbiamasis! \u2013 su\u0161uko tas anapus. \u2013 J\u016bs tryliktas; u\u017esukite \u012f mano pastog\u0119, kad gal\u0117\u010diau jums nusukti sprand\u0105; neskaud\u0117s.<\/p><p>\u2013 Kelneri, lazd\u0105 ir skryb\u0117l\u0119! \u2013 su\u0161uko leisgyvis vyriausiasis teismo tar\u0117jas, ir jo balsas graud\u017eiai su\u0161vok\u0161t\u0117 i\u0161 \u012fdubusios kr\u016btin\u0117s. \u2013 Mano namuose \u0161\u0117tonas, jis at\u0117jo mano sielos \u2013 malonaus vakaro, ponai, \u2013 prid\u016br\u0117 atsisukdamas \u012f mus ir draugi\u0161kai nusilenk\u0119s i\u0161\u0117jo i\u0161 valgomojo.<\/p><p>\u2013 Kas \u010dia buvo? \u2013 puol\u0117me klausin\u0117ti vienas kito. \u2013 Ar mums pasimai\u0161\u0117 protas?<\/p><p>Anas su naktiniu chalatu ramiai tebe\u017ei\u016br\u0117jo pro lang\u0105, o m\u016bs\u0173 gerasis senas kvailelis nelanks\u010diomis kojomis nu\u017eirgliojo per gatv\u0119. Prie laukuj\u0173 dur\u0173 i\u0161sitrauk\u0117 i\u0161 ki\u0161en\u0117s didel\u012f ry\u0161ul\u012f rakt\u0173, atsklend\u0117 \u2013 anas su naktiniu chalatu abejingai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f j\u012f \u2013 atsklend\u0117 sunkias girg\u017edan\u010dias lauko duris ir \u012f\u0117jo \u012f vid\u0173.<\/p><p>Dabar ir anas pasitrauk\u0117 nuo lango, mat\u0117me, kaip nu\u0117jo prie kambario dur\u0173 pasitikti m\u016bsi\u0161kio.<\/p><p>M\u016bs\u0173 \u0161eimininkas, de\u0161imt kelneri\u0173 \u2013 visi i\u0161bal\u0119 dreb\u0117jo i\u0161 siaubo.<\/p><p>\u2013 Ponai, \u2013 pasak\u0117 \u0161eimininkas, \u2013 tepasigaili Dievas varg\u0161o Hazentreferio, nes vienas i\u0161 j\u0173 buvo nelabasis.<\/p><p>Pasi\u0161aip\u0117me i\u0161 \u0161eimininko patys save \u012ftikin\u0117dami, kad tai tik Barigi pok\u0161tas, bet \u0161eimininkas tvirtino, kad niekas negal\u0117jo patekti \u012f nam\u0105, nebent su itin \u012fmantriais tar\u0117jo raktais; Barigi dar prie\u0161 de\u0161imt minu\u010di\u0173, iki \u012fvykstant \u0161iai baisybei, s\u0117d\u0117jo prie stalo, kaip jis gal\u0117jo per tok\u012f trump\u0105 laik\u0105 u\u017esitempti apgauling\u0105 kauk\u0119, net jei ir mok\u0117jo atsirakinti svetimo namo duris. Ta\u010diau juodu buvo taip klaikiai pana\u0161\u016bs, kad jis, dvide\u0161imt met\u0173 Hazentreferio kaimynas, neb\u016bt\u0173 atskyr\u0119s, kuris yra tikrasis.<\/p><p>\u2013 D\u0117l Dievo meil\u0117s, ponai, ar negirdite, kaip ka\u017ekas siaubingai r\u0117kia?<\/p><p>Mes puol\u0117me prie lango \u2013 i\u0161 apleisto namo sklido bais\u016bs sielvartingi balsai, kelissyk mums susivaideno, kaip senasis vyriausiasis teismo tar\u0117jas prab\u0117go pro lang\u0105 persekiojamas savo gyvavaizd\u017eio su naktiniu chalatu. Staiga viskas nutilo.<\/p><p>Mes susi\u017evalg\u0117me; dr\u0105siausias pasi\u016bl\u0117 nueiti \u012f nam\u0105; visi pritar\u0117. Per\u0117jome per gatv\u0119; triskart sugaud\u0117 didelis varpas prie senio namo, bet niekas nepasirod\u0117 \u2013 mus su\u0117m\u0117 baim\u0117; i\u0161kviet\u0117me policij\u0105 ir \u0161altkalv\u012f, i\u0161lau\u017eus duris smalsuoli\u0173 kirbin\u0117 pajud\u0117jo pla\u010diais tyliais laiptais auk\u0161tyn; visos durys buvo u\u017erakintos, galiausiai vienos atsidar\u0117 \u2013 puo\u0161niame kambaryje ant sofos gul\u0117jo vyriausiasis teismo tar\u0117jas sudraskytu pilk\u0161vu \u0161varkeliu, siaubingai sutar\u0161yta anks\u010diau dailia \u0161ukuosena, negyvas, pasmaugtas.<\/p><p>Niekas niekada daugiau nemat\u0117 Barigi nei \u0160tutgarte, nei kur kitur.<\/p><p>\u00a0<\/p><p><strong>Tre\u010dias skyrius<\/strong><\/p><p><em>\u0160iurpusis vakaras (T\u0119sinys)<\/em><\/p><p>Profesorius baig\u0117 pasakojim\u0105; valand\u0117l\u0119 s\u0117d\u0117jome nu\u0161\u010diuv\u0119 ir susim\u0105st\u0119. Galiausiai man pabodo ta tyla, pan\u016bdau v\u0117l u\u017emegzti pokalb\u012f, bet pasukti j\u012f kita linkme, kai vidutinio am\u017eiaus vyras puo\u0161nia med\u017eiokline uniforma, jei neklystu, vyriausiasis girininkas i\u0161 Nasau, man u\u017eb\u0117go u\u017e aki\u0173.<\/p><p>\u2013 Turb\u016bt kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 yra patyr\u0119s, kad j\u012f labai da\u017enai palaiko kitu \u017emogumi ar jis nepa\u017e\u012fstam\u0105 \u017emog\u0173 u\u017ekalbina kaip sen\u0105 bi\u010diul\u012f, keis\u010diausia, kad pats ne kart\u0105 \u012fsitikinau, jog \u017emon\u0117s supainioja ne kasdieni\u0161kus, nei\u0161vaizd\u017eius, nei\u0161rai\u0161kingus veidus, o ry\u0161kius, taigi patrauklius.<\/p><p>Atmet\u0117me jo teigin\u012f kaip visai ne\u012ftikim\u0105, bet jis pasir\u0117m\u0117 i\u0161ties \u012fdomiu m\u016bs\u0173 Nato pavyzd\u017eiu.<\/p><p>\u2013 N\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesigina, \u2013 tar\u0117 jis, \u2013 kad pagalvojo, jog m\u016bs\u0173 draug\u0105 yra mat\u0119s vienur ar kitur, tik kitu pavidalu, bet ry\u0161k\u016bs jo veido bruo\u017eai, \u012fsakmus \u017evilgsnis, maloni \u0161ypsena tiesiog negali ne\u012fsir\u0117\u017eti atmintyje.<\/p><p>\u2013 Nesaky\u010diau, kad j\u016bs visai neteisus, \u2013 atsak\u0117 Flashofas, pr\u016bs\u0173 kapitonas, kuris, nepaisydamas are\u0161to bausm\u0117s, jau dvi dienas v\u0117lavo gr\u012f\u017eti \u012f savo \u012fgul\u0105 Koblence. \u2013 Saky\u010diau, j\u016bs teisus; prisimenu vien\u0105 viet\u0105 nuotaikinguose ital\u0173 grafo Goci memuaruose, kuri visi\u0161kai patvirtina j\u016bs\u0173 \u017eod\u017eius. \u201eVisi, \u2013 ra\u0161o jis, \u2013 kas pa\u017eino Mikel\u0119 d\u2019Agata, \u017einojo, kad jis visa p\u0117da \u017eemesnis u\u017e mane ir ma\u017eiausiai dviem p\u0117dom storesnis, ir apskritai nei savo apdarais, nei veidu nebuvo \u012f mane pana\u0161us.<\/p><p>Vis d\u0117lto daug met\u0173 mane kasdien suimdavo apmaudas, kai dainininkai, \u0161ok\u0117jai, smuikininkai ir \u017evaki\u0173 degiotojai \u012f mane kreipdavosi kaip \u012f pon\u0105 Mikel\u0119 d\u2019Agata ir a\u0161 tur\u0117davau ilgai klausytis j\u0173 skund\u0173, kad jiems ma\u017eai moka, kad i\u0161 j\u0173 daug reikalaujama ir t. t., ir retas kuris nueidavo \u0161alin patik\u0117j\u0119s, kad a\u0161 ne Mikel\u0117 d\u2019Agata.<\/p><p>Kart\u0105 Veronoje u\u017esukau \u012f sve\u010dius pas vien\u0105 dam\u0105; tarnait\u0117 mane pristat\u0117: \u201ePonas Agata\u201c. Kai \u012f\u0117jau \u012f kambar\u012f, \u0161eiminink\u0117 su manimi pasisveikino ir kalb\u0117josi kaip su Mikele d\u2019Agata; i\u0161\u0117j\u0119s sutikau gerai pa\u017e\u012fstam\u0105 gydytoj\u0105; \u201eLabas vakaras, pone Agata\u201c, \u2013 prasilenkdamas pasisveikino jis. Galop ir a\u0161 pats kone \u012ftik\u0117jau, kad esu Mikel\u0117 d\u2019Agata.\u201c<\/p><p>Pad\u0117kojau gerajam kapitonui, kad i\u0161gelb\u0117jo nuo baugi\u0173 fantazij\u0173, kurias mumyse su\u017eadino profesoriaus pasakojimas. Pokalbis ramiai tek\u0117jo tolyn, kilo diskusija, kurios tautos i\u0161siskiria \u012fdomia veido forma, kok\u012f poveik\u012f dvasia daro veido bruo\u017eams, ypa\u010d akims, galiausiai kalba nukrypo \u012f Lavater\u012f ir kompanij\u0105 \u2013 nebenor\u0117jau gromuliuoti dalyk\u0173, apie kuriuos daug kart\u0173 buvau kalb\u0117j\u0119s, ir pasitraukiau \u012f lango ni\u0161\u0105. Netrukus prie man\u0119s pri\u0117jo profesorius, kad, kaip ir a\u0161, gal\u0117t\u0173 steb\u0117ti besigin\u010dijan\u010di\u0173j\u0173 veidus.<\/p><p>\u2013 Kokie lengvab\u016bd\u017eiai, \u2013 atsiduso jis, \u2013 k\u0105 tik juos \u012fsp\u0117jau ir u\u017ek\u016briau jiems toki\u0105 pirt\u012f, jog bijojo net \u012f kamp\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ti, kad nepamatyt\u0173 velnio, o dabar v\u0117l juokiasi ir linksmai pok\u0161tauja, tarsi gundytojas nesli\u016bkin\u0117t\u0173 aplinkui.<\/p><p>Mane prajuokino itin rimta profesoriaus veido i\u0161rai\u0161ka.<\/p><p>\u2013 Ne\u017einojau, kad turite mi\u0161par\u0173 pamokslininko talent\u0105, \u2013 pasakiau, \u2013 bet a\u0161 stebiuosi jumis \u2013 dr\u0105siai puolate blogio pasaul\u012f ir pat\u012f nelab\u0105j\u012f. Nejau i\u0161 tikro manote, kad tas nekaltas Natas&#8230;<\/p><p>\u2013 Sakote, nekaltas? \u2013 tvirtai sugrieb\u0119s u\u017e kr\u016btin\u0117s nutrauk\u0117 mane profesorius. \u2013 Nekaltas? Ar j\u016bs nepasteb\u0117jote, \u2013 pritild\u0119s bals\u0105 su\u0161nab\u017ed\u0117jo jis, \u2013 kad viskas, k\u0105 \u0161is subtilus &#8230; ponas daro, yra gerai apskai\u010diuotas planas? O, a\u0161 \u017einau, kas \u010dia per padaras!<\/p><p>\u2013 J\u016bs mane stebinate, k\u0105 turite galvoje?<\/p><p>\u2013 Ar nepasteb\u0117jote, \u2013 \u012fsikar\u0161\u010diav\u0119s kalb\u0117jo jis, \u2013 kad anas i\u0161prus\u0119s ponas vyriausiasis girininkas visu k\u016bnu ir dvasia yra jo, nes Natas per penkias naktis susi\u0161lav\u0117 visus jo pinigus, o vakar nakt\u012f leido tam mel\u017eiamajam laim\u0117ti penkiolika \u0161imt\u0173 dukat\u0173? Girininkas vadina t\u0105 grietin\u0117l\u0117s m\u0117g\u0117j\u0105 tauriausi\u0173 jausm\u0173 vyru ir prisiekin\u0117ja savo garbe, jog privalo v\u0117l pralo\u0161ti at\u0117j\u016bnui daugiau kaip pus\u0119, antraip neras ramyb\u0117s. \u2013 O ar nepasteb\u0117jote, kaip jis susuko galv\u0105 ekonomikos tar\u0117jui?<\/p><p>\u2013 Taip, ma\u010diau, \u2013 atsakiau, \u2013 kad ekonomikos tar\u0117jas, da\u017eniausiai paniur\u0119s ir mizantropi\u0161kas, dabar kiek atkut\u0119s, bet maniau, kad tai draugijos poveikis.<\/p><p>\u2013 Jokiu b\u016bdu. Jau dvide\u0161imt met\u0173 jis malasi po visokiausias kompanijas, bet vis neatkunta; dar \u0161iek tiek ir bus tikras pasileid\u0117lis; tas asilas va\u017ein\u0117ja po vis\u0105 kra\u0161t\u0105 ir tvirtina, kad jam pilve t\u016bno didelis kirminas, tokiomis stulbinan\u010diomis kalbomis nuodydamas \u017emon\u0117ms gyvenim\u0105, o dabar? Dabar jis pakliuvo \u012f nagus tam stebukladariui, tas duoda jam milteli\u0173 ir pataria, bet ne taip kaip protingas gydytojas \u2013 laikytis dietos ir visur \u017ei\u016br\u0117ti saiko, o m\u0117gautis savo jaunyste \u2013 taip jis vadina to seno kirmino penkias de\u0161imtis \u2013 gerti daug vyno ir t. t., ir t\u0105 t. t. bei vyn\u0105 jis jau keturias dienas vartoja smarkiau nei s\u016bnus palaid\u016bnas.<\/p><p>\u2013 Ir jus piktina tokie dalykai, pone profesoriau? \u017dmogus v\u0117l d\u017eiaugiasi savimi ir gyvenimu.<\/p><p>\u2013 A\u0161 ne apie tai, \u2013 atsak\u0117 uolusis, \u2013 d\u0117l man\u0119s tas senas nusid\u0117j\u0117lis gali \u0161iandien pat i\u0161keliauti \u012f an\u0105 pasaul\u012f; a\u0161 sakau, kad jis pasikliauja pirmu pasitaikiusiu \u0161arlatanu, ir per tai tikrai gaus gal\u0105, prie\u0161 a\u0161tuonerius metus buvau prad\u0117j\u0119s j\u012f gydyti, ir jo sveikata beregint prad\u0117jo taisytis.<\/p><p>Dabar i\u0161 dalies supratau, kod\u0117l gerasis profesorius taip kar\u0161\u010diuojasi \u2013 kaltas \u010dia buvo profesinis pavydas.<\/p><p>\u2013 O m\u016bs\u0173 damos? \u2013 nerimavo jis. \u2013 Jos visai pa\u0161\u0117lo. Man tik gaila varg\u0161o Tri\u016bbenau, tiesa, a\u0161 jo nepa\u017e\u012fstu, bet poryt tur\u0117t\u0173 \u010dia atvykti, ir koki\u0105 ras savo brangi\u0105j\u0105 \u017emon\u0105? Kur tai matyta, kad jauna, i\u0161silavinusi moteris pirmais laimingos santuokos metais \u0161itaip \u012fsileist\u0173 su tokiu visi\u0161kai nepa\u017e\u012fstamu \u017emogumi, o dar tik penkios dienos.<\/p><p>\u2013 Kaip, ana gra\u017ei, i\u0161bly\u0161kusi ponia?<\/p><p>\u2013 Ta bly\u0161kioji, \u2013 atsak\u0117 jis, \u2013 prie\u0161 keturias dienas ji dar buvo gra\u017ei rausvaveid\u0117, tikra centifolija, bet \u0161tai sutinka gatv\u0117je t\u0105 \u012fdom\u0173 vyr\u0105, jis paklausia, kur ji eina, ir vos i\u0161gird\u0119s, kad nusipirkti <em>rouge fin <\/em>(mat i\u0161plep\u0117ti tokias tualeto paslaptis yra <em>bon ton<\/em>), puola pra\u0161yti, kad ji netept\u0173 skruost\u0173 jokiu raudoniu, joje slypi ka\u017ekas tokio <em>je ne sais quoi<\/em>, daug labiau deran\u010dio prie i\u0161bly\u0161kusio veido. Ir k\u0105 ji padaro? Taip, nueina \u012f artimiausi\u0105 galanterijos krautuv\u0119 nusipirkti balto grimo, a\u0161 kaip tik ie\u0161kojau kandiklio, ir staiga i\u0161girstu, kaip sald\u017eiu balseliu ji klausia \u0161iurk\u0161\u010diaplaukio drimbos krautuvininko, ar neatsirast\u0173 dar \u201eeteri\u0161kesni\u0173\u201c baltal\u0173? Velniai griebt\u0173! Kur tai gird\u0117ta?<\/p><p>Man nuo\u0161ird\u017eiai pagailo profesoriaus, nes, jei neklystu, jis nuo pat prad\u017ei\u0173 band\u0117 atkreipti gra\u017eiosios moters d\u0117mes\u012f pablukusiu \u201esavo mokslingos sielos apvalku\u201c. Ta\u010diau a\u0161 ir pats ma\u010diau, kad tarp Nato ir Tri\u016bbenau ka\u017ekas ne taip; tos grimo istorijos, kuri taip papiktino profesori\u0173, dar buvau negird\u0117j\u0119s, bet kas i\u0161mano aki\u0173 egzegez\u0119, tam nereikalingi kiti komentarai, kad i\u0161 j\u0173 atpa\u017eint\u0173 abipus\u012f suart\u0117jim\u0105.<\/p><p>Giliai susim\u0105st\u0119s profesorius valand\u0117l\u0119 patyl\u0117jo; pak\u0117l\u0119s akis pro akinius pa\u017evelg\u0117 \u012f kambario lubas, i\u0161puo\u0161tas gipsiniais angeliukais.<\/p><p>\u2013 O dangau, \u2013 atsiduso jis, \u2013 ir Tingen jo rankose; j\u016bs nepatik\u0117site, kokios \u017eavios tos visada giedros akys, tos skais\u010di\u0173 skruost\u0173 duobut\u0117s, \u017evilgantys dantys, bu\u010diniui pravertos l\u016bpos, tos mink\u0161tos rankos, tos apvalios, p\u00eclnos, prisirpusios kr\u016b&#8230;<\/p><p>\u2013 Pone profesoriau! \u2013 su\u0161ukau nug\u0105sdintas jo ekstaz\u0117s ir papur\u010diau u\u017e rankos, kad atsipeik\u0117t\u0173. \u2013 Valdykit\u0117s, gerbiamasis, gal \u017eiupsn\u012f ispani\u0161ko uostomojo tabako?<\/p><p>\u2013 Ir ji jo rankose, \u2013 t\u016b\u017emingai kalb\u0117jo jis, \u2013 ar pasteb\u0117jote, kaip ji nekantravo i\u0161klausti apie jo gyvenimo aplinkybes? Kaip paraudo? Jauna, gra\u017ei, pasiturinti, na\u0161l\u0117 \u2013 ji turi visk\u0105, kad susirast\u0173 puik\u0173 vyr\u0105; d\u0117l jos malon\u0117s var\u017eosi i\u0161man\u016bs, gars\u016bs literat\u016bros pasaulio vyrai, o ji malone apdovanoja t\u0105 bast\u016bn\u0105; ak, jei \u017einotum\u0117te, brangus daktare, k\u0105 man neseniai pasak\u0117 vyriausiasis kelneris, suprantama, nepaprastai takti\u0161kai, kad u\u017evakar nakt\u012f mat\u0117 j\u012f i\u0161einant\u012f i\u0161 jos kam&#8230;<\/p><p>\u2013 Pra\u0161au, pasigail\u0117kite man\u0119s, \u2013 pertraukiau j\u012f, \u2013 ver\u010diau prisipa\u017einkite, ar dar pats neatsid\u016br\u0117te po to stebukladario padu.<\/p><p>\u2013 Tas ir yra, \u2013 sumi\u0161\u0119s \u0161ypsodamas atsak\u0117 paklaustasis, \u2013 b\u016btent tai ir kelia man susir\u016bpinim\u0105. Kaip \u017einote, a\u0161 skaitau chemijos paskaitas; kart\u0105 jis u\u017eved\u0117 kalb\u0105 apie tai ir pademonstravo tokias pla\u010dias \u017einias, i\u0161k\u0117l\u0117 toki\u0173 nauj\u0173 ir dr\u0105si\u0173 id\u0117j\u0173, kad man apsvaigo galva; pul\u010diau jam ant kaklo ir pra\u0161y\u010diau jo s\u0105siuvini\u0173 ir u\u017era\u0161\u0173, mane traukia prie jo nenugalima dvasios j\u0117ga, bet vis tiek su d\u017eiaugsmu u\u017eduo\u010diau jam nuod\u0173.<\/p><p>Vyro \u012fnir\u0161is man suk\u0117l\u0117 juok\u0105; jis \u0117m\u0117 mosuoti sugniau\u017etu kum\u0161\u010diu, \u017eali jo akini\u0173 stiklai sublyks\u0117jo kaip kat\u0117s akys, trumpi juodi plaukai tarsi pasi\u0161iau\u0161\u0117.<\/p><p>Paband\u017eiau j\u012f nuraminti, pasakiau, kad jis ne\u012fstengt\u0173 labiau pikt\u017eod\u017eiauti, net jei at\u0117j\u016bnas b\u016bt\u0173 pats velnias, bet jis neleido man baigti.<\/p><p>\u2013 Jis ir yra velnias, \u010dia, \u201eTrijose kar\u016bnose\u201c, apsistojo pats \u0161\u0117tonas, pasiry\u017e\u0119s nusine\u0161ti m\u016bs\u0173 sielas! \u2013 su\u0161uko jis. \u2013 Taip, tu geras \u017evejys, tavo a\u0161tri uosl\u0117, bet profesoriaus i\u0161 T&#8230; no, man\u0119s, kuris i\u0161kart suuod\u0117, kokie pavojingi net demagogijos tyrimai, ir, ties\u0105 sakant, b\u016btent tod\u0117l atva\u017eiavo \u010dia, \u012f Mainc\u0105, uosl\u0117 dar a\u0161tresn\u0117 u\u017e tavo.<\/p><p>Kimus juokas, tarytum pasigird\u0119s u\u017e nugaros, patrauk\u0117 mano d\u0117mes\u012f; atsisukau, ir man pasivaideno, tarsi pro lang\u0105, pa\u0161aipiai i\u0161siviep\u0119s, \u012f vid\u0173 \u017ei\u016br\u0117t\u0173 Natas. Sugriebiau profesori\u0173 u\u017e rankos, nor\u0117damas parodyti ne\u012fprast\u0105 rei\u0161kin\u012f, nes kambarys buvo antrame auk\u0161te, bet profesorius nei\u0161girdo juoko nei pamat\u0117 to, k\u0105 pama\u010diau a\u0161, nes kai atsisuko, pro lang\u0105 i\u0161vydo bly\u0161k\u0173 m\u0117nulio disk\u0105 ten, kur a\u0161 tariausi k\u0105 tik mat\u0119s bauginamai i\u0161kreipt\u0105 paslaptingojo at\u0117j\u016bno veid\u0105.<\/p><p>Dar nesp\u0117jau nuspr\u0119sti, ar tai, k\u0105 ma\u010diau, yra juslin\u0117 apgaul\u0117, sujaudintos vaizduot\u0117s vaisius, ar tikrov\u0117, kai atsidar\u0117 durys ir \u012f kambar\u012f i\u0161did\u017eiai \u012f\u017eeng\u0117 fon Natas. Jis ap\u017evelg\u0117 draugij\u0105 keistai \u0161ypsodamas, tarsi \u017einot\u0173, kas apie j\u012f buvo kalbama, ir a\u0161 maniausi pasteb\u0117j\u0119s, kad niekas i\u0161 esan\u010di\u0173j\u0173 ne\u012fsteng\u0117 atlaikyti tirian\u010dio jo \u017evilgsnio.<\/p><p>Lengvai, kaip jam b\u016bdinga, jis atsis\u0117do prie\u0161ais Tri\u016bbenau ir \u0161alia ponios fon Tingen, ir i\u0161kart per\u0117m\u0117 pokalb\u012f \u012f savo rankas. S\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161tai neleido profesoriui atsis\u0117sti prie stalo, o mane prikaust\u0117 tro\u0161kimas bent syk\u012f ap\u017ei\u016br\u0117ti t\u0105 vyr\u0105 i\u0161 toli, i\u0161 lango ni\u0161os, kur stov\u0117jau. Pamat\u0117me, kaip ponia fon Tri\u016bbenau susi\u017evalg\u0117 su mitriuoju meilu\u017eiu, kuris, be perstojo kalb\u0117damas ekonomikos tar\u0117jo dukrai tokius meilius \u017eod\u017eius, kad raudonis j\u0105 tarpais nutvieksdavo net po kr\u016btin\u0117s raukiniais, pasi\u016bdintais i\u0161 pla\u010dios juostos Briuselio n\u0117rini\u0173, leido poniai fon Tingen \u0161okdinti daili\u0105 kojyt\u0119 ant nublizgint\u0173 savo aulini\u0173.<\/p><p>\u2013 Trys mus\u0117s vienu kir\u010diu, dieva\u017ei, tai i\u0161ties pagirtina, \u2013 netverdamas pyk\u010diu suniurzg\u0117 profesorius, kuriam, kaip sakoma, i\u0161 po nosies nugvelb\u0117 paskutin\u0119 atsarg\u0105. Garsiai \u017eengdamas jis pri\u0117jo prie stalo ir, prisitrauk\u0119s k\u0117d\u0119, platus kaip m\u016bras atsis\u0117do \u0161alia savo gra\u017euol\u0117s. Ta\u010diau \u0161i, regis, gird\u0117jo vien tik Nat\u0105, nes \u012f jo klausim\u0105, kaip jau\u010diasi, atsak\u0117 \u201eporyt\u201c, o kai jis \u012ft\u016b\u017e\u0119s leptel\u0117jo, jog ji atrodo i\u0161sibla\u0161kiusi, toji atsak\u0117: \u201evienas guldenas trisde\u0161imt kroiceri\u0173 u\u017e uolekt\u012f.\u201c<\/p><p>Prie\u0161 mano akis klost\u0117si nemaloni scena. Profesorius, nesusiprot\u0117damas kokiu nors sonetu ar trioletu atitaisyti pad\u0117t\u012f, juo labiau keliomis stancomis \u012fsiteikti Tri\u016bbenau, i\u0161sijuos\u0119s neig\u0117 kiekvien\u0105 Nato teigin\u012f, ak! savo nenaudai, nes \u0161is, dialektikos at\u017evilgiu nepalyginamai prana\u0161esnis u\u017e ger\u0105j\u012f knygi\u0173, \u012fst\u016bm\u0117 j\u012f \u012f toki\u0105 kebli\u0105 pad\u0117t\u012f, jog plonas jo logikos dangalas, rod\u0117s, tuoj perply\u0161 ir j\u012f praris prie\u0161taravim\u0173 chaosas.<\/p><p>Maloniai kvepianti pun\u0161o vaza trumpam nutrauk\u0117 kalbos gin\u010d\u0105, juoba suteikdama galimyb\u0119 ponioms fon Tri\u016bbenau ir fon Tingen prie\u0161i\u0161kais \u017evilgsniais varstyti vienai kit\u0105. Ponia fon Tingen, \u017einodama, kokios gra\u017eios yra apskritos jos rankos, stv\u0117r\u0117 didel\u012f sidabrin\u012f \u0161auk\u0161t\u0105, kad pilstydama g\u0117rim\u0105 atskleist\u0173 vis\u0105 savo povyzos gro\u017e\u012f, o ponia fon Tri\u016bbenau taip \u017eaviai, palyd\u0117dama tokiais meiliais \u017evilgsniais, padavin\u0117jo pilnas taures, kad nekilo abejoni\u0173, jog ponios siekia kuo labiau pakenkti viena kitai.<\/p><p>Ta\u010diau kai labai stiprus pun\u0161as i\u0161sklaid\u0117 lengv\u0105 rudens vakaro virpuliuk\u0105, kai u\u017ekaitino dam\u0173 skruostus, ry\u0161kiai su\u017eibino vyr\u0173 akis, man staiga pasirod\u0117, kad ka\u017ekaip, net ne\u017einau kaip, per\u017eengtos padorumo ribos; galvoje sukosi visokios paikos mintys, balsai gaud\u0117 \u016b\u017e\u0117 kaip mal\u016bno ratas, visi ne\u017einia ko juok\u0117si ir linksmai \u0161\u016bkaliojo, kikeno ir erzino vienas kit\u0105, o vyriausiasis girininkas net pasi\u016bl\u0117 su\u017eaisti fantais, i\u0161perkant u\u017estat\u0105 bu\u010diniais. Staiga v\u0117l i\u0161girdau an\u0105 kim\u0173 juok\u0105, kur\u012f pirma tariausi gird\u012fs u\u017e lango; tikrai, tai buvo Natas, jis klaus\u0117si profesoriaus, ir nors \u0161is kalb\u0117jo kar\u0161\u010diuodamasis ir visi\u0161kai rimtai, kas akimirk\u0105 pratr\u016bkdavo kimiu juoku.<\/p><p>\u2013 Ar ne tiesa, ponios ir ponai? \u2013 profesoriaus balsu su\u0161uko pun\u0161as. \u2013 Neseniai j\u016bs patys pamat\u0117te, kad kiekvienas i\u0161 j\u016bs\u0173 jau buvo sutik\u0119s m\u016bs\u0173 brang\u0173 draug\u0105, tik kitu pavidalu. Tylite? Ka\u017ein ar protinga i\u0161duoti \u017emog\u0173. Pone vyriausiasis girininke! Ponia fon Tingen, gerbiamoji! Pati pasakykite, ypa\u010d j\u016bs, pone daktare!<\/p><p>D\u0117l profesoriaus netakto pasijutome nesmagiai.<\/p><p>\u2013 Kiek prisimenu, \u2013 atsakiau visiems tylint, \u2013 kalb\u0117jome apie \u012fdomius veidus ir apie tai, kad \u017emon\u0117s juos da\u017enai supainioja, ir, jei neklystu, buvo pamin\u0117tas ir ponas fon Natas.<\/p><p>\u0160is nusilenk\u0117 ir pasak\u0117, jog jam pernelyg didel\u0117 garb\u0117 b\u016bti priskirtam prie \u012fdomi\u0173j\u0173, bet profesorius visk\u0105 sugadino.<\/p><p>\u2013 Na jau ne! I\u0161r\u0117\u0161iu vis\u0105 ties\u0105! \u2013 pasak\u0117 jis. \u2013 A\u0161 pasakiau, kad man kelia baim\u0119 j\u016bs\u0173 buvimas, ir papasakojau, kaip j\u016bs \u0160tutgarte pasmaug\u0117te varg\u0161\u0105 Hazentrefer\u012f; ar dar prisimenate, gerbiamasis?<\/p><p>\u0160is atsistojo ir \u0161ai\u017eiai juokdamasis pasileido po kambar\u012f pirmyn atgal, ir man staiga pasirod\u0117, kad matau nelemt\u0105j\u012f gydytoj\u0105 i\u0161 savo gimtojo miesto; tai buvo nebe Natas, o vyresnis, baisus \u017emogus.<\/p><p>\u2013 Ai\u0161ku kaip dien\u0105! \u2013 su\u0161uko profesorius. \u2013 Jis vaik\u0161to kaip Barigi.<\/p><p>\u2013 Barigi? \u2013 perklaus\u0117 ponia fon Tri\u016bbenau. \u2013 U\u017emir\u0161kite t\u0105 savo Barigi, kambaryje m\u016bs\u0173 asmeninis sekretorius, mielasis Gruberis.<\/p><p>\u2013 Dovanokite, gerbiamoji, \u2013 nutrauk\u0117 j\u0105 vyriausiasis girininkas, \u2013 tai lo\u0161ikas Maleti, su kuriuo pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 Vysbadene tur\u0117jau reikal\u0173.<\/p><p>\u2013 Cha, cha! Kaip lengva apsirikti, \u2013 pasak\u0117 ponia fon Tingen, pro perlamutrinius akinius ap\u017ei\u016brin\u0117dama vaik\u0161tant\u012fj\u012f. \u2013 Tai ne kas kitas, kaip kapelmeisteris \u0160malcas, kuris moko mane groti gitara.<\/p><p>\u2013 \u0160e tau kad nori, \u2013 suniurn\u0117jo senasis ekonomikos tar\u0117jas, \u2013 tai tas linksmuolis komisaras, kuris man par\u016bpino puiki\u0105 duonos siunt\u0105 \u012f ligonin\u0119 D-ne.<\/p><p>\u2013 Ak, t\u0117veli, \u2013 sukikeno jo dukrel\u0117, \u2013 anas buvo tamsiaplaukis, o \u0161is blondinas! Argi neprisimenate to jauno \u016bkininko, kuris pas mus nor\u0117jo \u012fsitaisyti \u012f tarnus?<\/p><p>\u2013 Po paraliais! \u2013 su\u0161uko pr\u016bs\u0173 kapitonas. \u2013 Tai tas prakeiktas krautuv\u0117s princas ir mu\u0161eika, kuris nu\u0161vilp\u0117 mano Lorut\u0119! \u012e dvikov\u0105 pistoletais, \u0161unie, rytoj pat, tuojau pat!<\/p><p>Jis pa\u0161oko ir buvo bepuol\u0105s prie ramiai pirmyn atgal \u017eingsniuojan\u010diojo, bet profesorius sugrieb\u0117 j\u012f u\u017e rankos.<\/p><p>\u2013 Raminkit\u0117s, brangusis! \u2013 su\u0161uko. \u2013 A\u0161 supratau, a\u0161 supratau, perskaitykite jo pavard\u0119 i\u0161 kito galo \u2013 tai \u0161\u0117tonas!<\/p><p>\u00a0<\/p><p><strong>Ketvirtas skyrius<\/strong><\/p><p><em>Rankra\u0161tis<\/em><\/p><p>Tiek, kiek \u010dia para\u0161iau, dar gyva mano ano vakaro prisiminimuose; pra\u0117jo nema\u017eai laiko, kol visk\u0105 atgaivinau atmintyje; matyt, u\u017emigau ilgu, giliu miegu, nes kai pabudau, prie\u0161ais i\u0161vydau \u017dan\u0105 \u2013 atitraukdamas u\u017euolaidas ryto saulei, jis paklaus\u0117, ar pageidau\u010diau i\u0161gerti kavos?<\/p><p>Buvo vienuolikta valanda: kur pradingo laikas tarp vakar ir \u0161iandien? A\u0161 pirmiausia paklausiau j\u012f, kaip atsid\u016briau savo lovoje.<\/p><p>Nusteb\u0119s kelneris pa\u017evelg\u0117 \u012f mane ir keistai \u0161ypsodamas atsak\u0117, jog tok\u012f dalyk\u0105 a\u0161 tur\u0117\u010diau \u017einoti geriau negu jis.<\/p><p>\u2013 A! prisimenu! \u2013 ner\u016bpestingai atsakiau, kad pasl\u0117p\u010diau savo ne\u017einojim\u0105. \u2013 Po vakarien\u0117s&#8230;<\/p><p>\u2013 Atleiskite, pone daktare, \u2013 pertrauk\u0117 mane plepusis kelneris, \u2013 j\u016bs nevakarieniavote, visi susirinkote penkioliktame kambaryje gerti arbatos ir pun\u0161o.<\/p><p>\u2013 Teisyb\u0117, nor\u0117jau pasakyti \u2013 penkioliktame kambaryje; ar profesorius jau atsik\u0117l\u0117?<\/p><p>\u2013 Argi ne\u017einote, kad profesorius jau i\u0161vyko? \u2013 paklaus\u0117 kelneris.<\/p><p>\u2013 Nieko negird\u0117jau! \u2013 nusteb\u0119s atsakiau.<\/p><p>\u2013 Jis pra\u0161\u0117 perduoti jums nuo\u0161ird\u017eius sveikinimus, o kai b\u016bsite T., pra\u0161\u0117 j\u012f aplankyti; taip pat pra\u0161\u0117 pasakyti, kad visada atmintum\u0117te j\u012f ir vakaryk\u0161t\u012f vakar\u0105.<\/p><p>\u2013 Aha, prisiminiau, \u2013 pasakiau a\u0161, nes atmintyje staiga atgijo dalis vakaryk\u0161\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173. \u2013 Kada jis i\u0161vyko?<\/p><p>\u2013 Anksti ryte, \u2013 atsak\u0117 kelneris, \u2013 dar prie\u0161 ekonomikos tar\u0117j\u0105 ir pon\u0105 vyriausi\u0105j\u012f girinink\u0105.<\/p><p>\u2013 Kaip? Ir jie i\u0161va\u017eiavo?<\/p><p>\u2013 \u0116\u0117\u0117! \u2013 nusteb\u0119s su\u0161uko kelneris. \u2013 Ir to ne\u017einote? Nei to, kad ponia fon Tingen ir gerbiama ponia fon Tri\u016bbenau \u2013<\/p><p>\u2013 N\u0117 j\u0173 neb\u0117ra?<\/p><p>\u2013 Gerbiama ponia i\u0161vyko vos prie\u0161 pusvaland\u012f, \u2013 patikino jis.<\/p><p>A\u0161 pasitryniau akis, kad \u012fsitikin\u010diau, ar nesapnuoju, bet viskas liko kaip buv\u0119, \u017danas su kavos pad\u0117klu tebestov\u0117jo prie mano lovos.<\/p><p>\u2013 O ponas fon Natas? \u2013 nedr\u0105siai paklausiau.<\/p><p>\u2013 Dar \u010dia; ak, tai auksinis \u017emogus, jei ne jis, mums \u0161i\u0105nakt b\u016bt\u0173 buv\u0119 striuka.<\/p><p>\u2013 Kod\u0117l?<\/p><p>\u2013 Na, poni\u0105 fon Tri\u016bbenau i\u0161tiko b\u0117da; ir kas gal\u0117jo pamanyti, kad garbusis ponas taip puikiai moka nuleisti krauj\u0105?<\/p><p>\u2013 Nuleisti krauj\u0105? Ponas fon Natas?<\/p><p>\u2013 Matau, pone daktare, kad j\u016bs anksti atgul\u0117te ir nakt\u012f praleidote ramiau negu mes, \u2013 ap\u0161viet\u0117 mane \u017danas ner\u016bpestingu tonu, \u2013 dar nebuvo n\u0117 vienuoliktos po to nutikimo su policija.<\/p><p>\u2013 Kokio dar nutikimo su policija?<\/p><p>\u2013 Matote, penkioliktas kambarys i\u0161eina \u012f gatv\u0119, o kadangi, \u0161velniai tariant, ten buvo pragari\u0161kas triuk\u0161mas, sargyba u\u017e\u0117jo \u012f vid\u0173 patikrinti, bet ponas fon Natas, geras pono policijos leitenanto pa\u017e\u012fstamas, juos nuramino ir jie pasi\u0161alino. Na, netrukus \u012fpuol\u0117 ponios fon Tri\u016bbenau tarnait\u0117 \u2013 mir\u0161ta jos ponia. Turb\u016bt \u012fsivaizduojate, kaip nesmagu toks dalykas vie\u0161butyje nakt\u012f tarp vienuoliktos ir dvyliktos. Mes kaip viesulas auk\u0161tyn, ant laipt\u0173 sutinkame pon\u0105 fon Nat\u0105, jis klausia, ko mes taip lekiame, ir vos su\u017eino, kas atsitiko, nuskuba \u012f savo kambar\u012f ir atsine\u0161a d\u0117kl\u0105, netrukus n\u0117 penki\u0173 minu\u010di\u0173, jis su lancetu atv\u0117r\u0117 poniai rankos kraujagysl\u0119, net kraujas \u0117m\u0117 lanku mu\u0161ti; ji atsimerk\u0117 ir greitai pasijuto gerai, bet ponas Natas pa\u017ead\u0117jo, kad liks prie jos bud\u0117ti.<\/p><p>\u2013 \u0116h\u0117h\u0117! K\u0105 j\u016bs sakote, \u017danai! \u2013 su\u0161ukau did\u017eiai nusteb\u0119s.<\/p><p>\u2013 Dar ne viskas! Tik pra\u0117jo valanda, ir v\u0117l viskas i\u0161 prad\u017ei\u0173; a\u0161tuonioliktame kambaryje skambina taip garsiai, kad man\u0117me, Kaselyje gaisras; pono ekonomikos tar\u0117jo dukrai prasid\u0117jo panikos priepuolis; senis turb\u016bt i\u0161lenk\u0117 stiklel\u012f pervir\u0161, nes vis kartojo, kad j\u012f su dukra nori nusine\u0161ti velnias; nesugalvojome nieko kito, kaip v\u0117l pra\u0161yti pono fon Nato pagalbos; jis buvo pa\u017ead\u0117j\u0119s su tarnaite pabud\u0117si\u0105s prie ponios fon Tri\u016bbenau, bet, Dieve mano, turb\u016bt miegojo kaip negyvas, nes beld\u0117m\u0117s tris keturis kartus, kol atsiliep\u0117, o tarnait\u0117, ta pauk\u0161tyt\u0117, apskritai buvo nepa\u017eadinama.<\/p><p>\u2013 Na, o ar jis nuleido krauj\u0105 gra\u017euolei Rozalijai?<\/p><p>\u2013 Ne, kaip man sak\u0117 Lizut\u0117, jai u\u017ed\u0117jo ant \u0161irdies garsty\u010di\u0173 ko\u0161el\u0117s, per dvi pla\u0161takas, ir netrukus viskas pra\u0117jo.<\/p><p>Varg\u0161as profesorius! pagalvojau a\u0161, tavo dailioji \u0161e\u0161iolikin\u0117 Ro\u017eel\u0117 ir Natas, intymioje nakties tyloje klijuojantis pleistr\u0105 ant tuksin\u010dios \u0161irdies.<\/p><p>\u2013 Pon\u0105 t\u0117vel\u012f ekonomikos tar\u0117j\u0105 turb\u016bt labai nuvargino tas \u012fvykis? \u2013 paklausiau, kad i\u0161siai\u0161kin\u010diau \u0161it\u0105 reikal\u0105.<\/p><p>\u2013 Neatrodo, nes jis u\u017emigo Lizutei dar negr\u012f\u017eus i\u0161 vaistin\u0117s. Ta\u010diau antrame auk\u0161te jau skambina, mane kvie\u010dia, \u2013 pasak\u0117 jis ir kaip str\u0117l\u0117 i\u0161l\u0117k\u0117 i\u0161 kambario.<\/p><p>Taip staiga i\u0161kriko linksmoji draugija; vis d\u0117lto nesupratau, kaip viskas gal\u0117jo taip greitai \u012fvykti. Prisiminiau, kad vakar geriant pun\u0161\u0105 nutiko ka\u017ekas nepaprasta, bet ne\u012fstengiau atsiminti, kas.<\/p><p>Gal Natas gal\u0117s man paai\u0161kinti? Ta\u010diau, jei neklystu, jam ka\u017ekas nutiko, o mano prisiminimuose vis i\u0161nirdavo profesorius \u2013 geriau nueisiu pas Nat\u0105 ir paklausiu, kod\u0117l visi taip greitai i\u0161siva\u017ein\u0117jo.<\/p><p>\u0160okau \u012f drabu\u017eius ir man dar nebaigus greitosiomis apsitaisyti samdytas tarnas atne\u0161\u0117 \u0161\u012f lai\u0161kel\u012f.<\/p><p>\u201eMaloningasis pone, b\u016b\u010diau nepaprastai d\u0117kingas, jei iki mano i\u0161vykimo, kuris numatytas vidurdien\u012f, dar kart\u0105 aplankytum\u0117te mane. F. Natas.\u201c<\/p><p>Smalsiai atsiliepiau \u012f \u0161\u012f pakvietim\u0105 ir draug\u0105 radau pasirengus\u012f kelionei, tarp lagamin\u0173 ir d\u0117\u017eu\u010di\u0173. Jis pasitiko mane, kaip jam b\u016bdinga, maloniai ir draugingai, ta\u010diau mane trikd\u0117 akivaizdus ironijos \u0161e\u0161\u0117lis, \u0161iandien dengiantis jo l\u016bpas, anks\u010diau jo niekada nebuvau pasteb\u0117j\u0119s.<\/p><p>Jis pasi\u0161aip\u0117, kad a\u0161 prie\u0161 damas pasirod\u017eiau kaip silpnas g\u0117rovas ir greitai apsvaigau, papasakojo, jog a\u0161 sald\u017eiai u\u017emigau, ir, pasal\u016bni\u0161kai \u017evelgdamas, paklaus\u0117, k\u0105 dar prisimenu i\u0161 vakar vakaro.\u00a0<\/p><p>Apsakiau padrikus savo prisiminimus, ir jis nuo\u0161ird\u017eiai prajuko, pavadindamas juos liguistos fantazijos vaisiumi.<\/p><p>O kad visa draugija i\u0161vyko, pasak jo, kalta didel\u0117 rudens \u0161vent\u0117 Vormse; visi, net paniur\u0117lis ekonomikos tar\u0117jas, i\u0161skub\u0117jo ten, o j\u012f reikalai ver\u010dia keliauti Reinu \u017eemyn. Ponios Tri\u016bbenau ir gra\u017eiosios Rozalijos negalavim\u0173 kaltininku jis \u012fvardijo stipr\u0173 pun\u0161\u0105 ir pasid\u017eiaug\u0117, kad m\u0117g\u0117ji\u0161kas polinkis jam pad\u0117jo \u012fgyti b\u016btent tiek medicinos \u017eini\u0173, kad i\u0161tikus tokiems lengviems atvejams gal\u0117t\u0173 suteikti pagalb\u0105.<\/p><p>I\u0161girdome atva\u017eiuojant kariet\u0105, kelneris prane\u0161\u0117, kad ji jau \u010dia, ir nuo d\u0117kingo vie\u0161bu\u010dio \u012fteik\u0117 butel\u012f seno reinvynio. Natas jo nusipeln\u0117, nes i\u0161 ties\u0173 tik jis mus laik\u0117 \u010dia kaip priri\u0161tus.<\/p><p>\u2013 J\u016bs ra\u0161ytojas, mielas daktare? \u2013 paklaus\u0117 jis mudviem siurb\u010diojant svaiginamai kvepiant\u012f atsisveikinimo g\u0117rim\u0105.<\/p><p>\u2013 Kas \u0161iandien nekurpia literat\u016bros? \u2013 atsakiau a\u0161. \u2013 Pirmiausia i\u0161band\u017eiau j\u0117gas kaip poetas, bet gana greitai supratau, kad mano giesm\u0117s nebus am\u017einos. Tad u\u017etraukiau pora ton\u0173 \u017eemiau ir dabar mieliems vokie\u010di\u0173 skaitytojams ver\u010diu nemirtingus kit\u0173 taut\u0173 k\u016brinius.<\/p><p>Jis pagyr\u0117, anot jo, kukli\u0105 mano rezignacij\u0105 ir paklaus\u0117, ar neapsiim\u010diau i\u0161versti vieno \u017eymaus \u017emogaus memuar\u0173, kurie iki \u0161iol teb\u0117ra rankra\u0161tyje.<\/p><p>\u2013 \u017dinoma, jei mokate de\u0161ifruoti, jums tai neb\u016bt\u0173 sunku, nes duo\u010diau \u0161ifravimo rakt\u0105, o rankra\u0161tis para\u0161ytas vokie\u010di\u0173 literat\u016brine kalba.<\/p><p>Savaime suprantama, mielai sutikau, jau anks\u010diau mok\u0117jau de\u0161ifruoti ir vyliausi, kad \u0161iek tiek pasipraktikav\u0119s i\u0161moksiu tobulai. Jis atidar\u0117 gra\u017ei\u0105 raudono tymo d\u0117\u017eut\u0119 ir padav\u0117 man keliskart perri\u0161t\u0105 rankra\u0161t\u012f. Skai\u010diai \u0117m\u0117 b\u0117gin\u0117ti kaip skruzd\u0117s sujudintame skruzd\u0117lyne, bet jis padav\u0117 savo slaptara\u0161\u010dio rakt\u0105 ir darbas, rod\u0117s, tapo dvigubai lengvesnis.<\/p><p>Mudu apsikabinome ir atsisveikinome; atsid\u0117kodamas u\u017e gerum\u0105, kur\u012f paskutin\u012f kart\u0105 man parod\u0117, u\u017e nuostabias dienas, kurias mums sureng\u0117, palyd\u0117jau j\u012f iki karietos; durel\u0117s u\u017esidar\u0117, ve\u017eikas suragino botagu savo keturis \u017eirgus, \u0161ie truktel\u0117jo ir \u012fdomusis \u017emogus nuskriejo i\u0161 \u010dia, bet i\u0161 karietos tariausi gird\u012fs t\u0105 kim\u0173 juok\u0105, kuris nuo vakar tapo dar viena mano prisiminim\u0173 nuotrupa.<\/p><p>Kai u\u017elipau laiptais, vyriausiasis kelneris man padav\u0117 lai\u0161k\u0105. Profesorius liep\u0117 j\u012f \u012fteikti man \u012f rankas; atpl\u0117\u0161iau \u2013<\/p><p>\u201eGerbiamasis, brangusis!<\/p><p>Rengiuosi pasibalnoj\u0119s \u017eirg\u0105 b\u0117gti i\u0161 \u0161io riaumojan\u010dio li\u016bto urvo. Atsisveikinu su jumis ra\u0161tu, nes j\u016bs\u0173 ne\u012fmanoma prikelti i\u0161 mirtino svaigulio, ap\u0117musio jus smarkiau nei mus visus. Kaip kraupiai baig\u0117si d\u017eiaugsmingas m\u016bs\u0173 pasibuvimas! Ar ne tiesa, mielas dvejokli, dabar jums ai\u0161ku, kad \u0161is Natas yra tikr\u0173 tikriausias \u0161\u0117tonas!<\/p><p>\u0160i\u0105 akimirk\u0105 jis turb\u016bt \u017ei\u016bri man per pet\u012f ir skaito, k\u0105 ra\u0161au, bet a\u0161 netyl\u0117siu. Varg\u0161elis ekonomikos tar\u0117jas su dukrele, bly\u0161kioji Tri\u016bbenau, mano gra\u017eioji Tingen, kapitonas ir vyriausiasis girininkas \u2013 visi \u012fkliuvo \u012f jo tinkl\u0105. Duok Dieve, kad j\u016bs neu\u017ekibtum\u0117te jam ant kabliuko. A\u0161 beveik u\u017ekibau, nes per daug stipriai \u012fsikirtau \u012f t\u0105 jo chemijos id\u0117j\u0173 prismaigstyt\u0105 me\u0161ker\u0119. Bandydamas nusitraukti skubu i\u0161va\u017eiuoti.<\/p><p>Sudie, mielasis! Pirmadienis, spalio 7 d., 6 val. ryte.\u201c<\/p><p>Dabar prisiminimai gri\u016bte u\u017egriuvo mane. Taip, tai buvo velnias, \u0161aip\u0119sis i\u0161 m\u016bs\u0173; velnias, kuriam vakar buvo smagu mus bauginti, velnias, kurio memuarus laikiau rankoje.<\/p><p>Kas dabar garantuos, kad tie ra\u0161menys per akis nenuvinguriuos man \u012f smegenis ir neatims proto, ir ar tapdamas \u0161\u0117tono de\u0161ifruotoju ir perra\u0161ytoju a\u0161 nes\u0105moningai ne\u012fsikinkysiu \u012f jo jung\u0105?<\/p><p>\u012esid\u0117jau rankra\u0161t\u012f \u012f lagamin\u0105 ir leidausi profesoriui \u012fkandin klausti jo patarimo. Ta\u010diau Vormse neradau n\u0117 paduj\u0173 kokios nors linksmos draugijos i\u0161 \u201eTrij\u0173 kar\u016bn\u0173\u201c. Arba juos pasivijo \u0161\u0117tonas ir a\u0161tuonviete karieta nusigabeno \u012f savo am\u017ein\u0105j\u0105 karalij\u0105, arba jis i\u0161 man\u0119s pasi\u0161aip\u0117. Pastarasis sp\u0117jimas man atrod\u0117 \u012ftikimesnis.<\/p><p>Ta\u010diau Vormse sutikau pamald\u0173 kunig\u0105, tarnaujant\u012f katedros ba\u017eny\u010dioje. Atv\u0117riau jam savo r\u016bpest\u012f, ir jis mane pamok\u0117, kad reikia paaukoti tiek Mi\u0161i\u0173, i\u0161 kiek lank\u0173 susideda rankra\u0161tis. Patarimas man pasirod\u0117 neprastas. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f gimt\u0105j\u012f miest\u0105, kit\u0105 sekmadien\u012f nusiun\u010diau pirm\u0105 \u0161\u0117tono rankra\u0161\u010dio lank\u0105 \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. <em>Probatum est<\/em>; pirmadien\u012f prad\u0117jau \u0161ifruoti ir dar nepasteb\u0117jau nei popieriuje, nei savyje jokios velniavos.<\/p><p>Apie buvusius draugus Maince gird\u0117jau nedaug. Profesorius toliau gars\u0117ja atradimais chemijos srityje, ir bijau, kad jis pasiduos \u0161\u0117tonui, kuris j\u012f nori paversti Bercelijumi<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[1]<\/a>. Kapitonas, gird\u0117jau, nusi\u0161ov\u0117, o ponia fon Tingen, gra\u017eioji na\u0161l\u0117, pasak skelbimo \u201eHamburger Corespondent\u201c laikra\u0161tyje, neseniai v\u0117l i\u0161tek\u0117jo.<\/p><p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[1]<\/a> J\u00f6ns Jakob Berzelius (1779-1848), \u0161ved\u0173 chemikas, vienas i\u0161 \u0161iuolaikin\u0117s chemijos pradinink\u0173.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9249\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9249 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-693\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/7.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.baneris.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9360\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/7.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.baneris.png 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/7.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.baneris-300x243.png 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t29\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/\" rel=\"bookmark\">Stanis\u0142aw Ignacy Witkiewicz. Besotyst\u0117<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2021-01-11T09:47:56+02:00\">2021-01-11<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/7.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.baneris.png&description=Stanis%C5%82aw+Ignacy+Witkiewicz.+Besotyst%C4%97\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/stanislaw-ignacy-witkiewicz-besotyste-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9249\" class=\"elementor elementor-9249\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-527c1db elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"527c1db\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-93519ec\" data-id=\"93519ec\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-75ec6cd color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"75ec6cd\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3 class=\"Textbody\" style=\"margin-bottom: 10pt; line-height: 150%; text-align: center;\"><span lang=\"LT\" style=\"color: black;\">I\u0161 lenk\u0173 kalbos vert\u0117 Irena Aleksait\u0117<\/span><\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-3afbcbf\" data-id=\"3afbcbf\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-6aaa20a elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"6aaa20a\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"400\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.originalas.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9732\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.originalas.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Stanislovas.Vitkevicius.Besotyste.originalas-300x200.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Rasos Matulevi\u010dien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-b4022a7 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"b4022a7\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-e1e6710\" data-id=\"e1e6710\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-59c46a1 text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"59c46a1\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p style=\"text-align: center;\"><strong>ATIMTA NEKALTYB\u0116<\/strong><\/p><p>Vos tik Tengieras ir Zypcius i\u0161\u0117jo i\u0161 trobos (Afanasolas liko pas kniazi\u0173 nakvoti), lauke \u0117m\u0117 d\u0117tis bais\u016bs dalykai. \u201eIlgiau taip trukti nebegali\u201c, \u2013 tar\u0117 sau Tengieras ir \u0117m\u0117 savo globotiniui kalb\u0117ti: [O tai buvo neapsakomai bjauru jiems abiem \u2013 bet nieko nepadarysi.]<\/p><p>\u2013 &#8230;Zypekai&#8230; \u2013 [Per mi\u0161k\u0105 kaip kylan\u010dios pavasarin\u0117s v\u0117tros g\u016bsiai ritosi atodr\u0117kio banga. Dunks\u0117dami nuo \u0161ak\u0173 krito \u0161lapio sniego apdarai.] \u2013 Zypekai, kalb\u0117siu su tavim atvirai. Tu dar ne\u017einai, koks baisus dalykas yra gyvenimas. Ne banalia prasme, pavyzd\u017eiui, valdininkui, kuris prarado tarnyb\u0105, ar vargonininko s\u016bnui, kuris tur\u0117jo vesti kaimiet\u0119, kad sukurt\u0173 savo pomirtinius k\u016brinius. \u2013 Nusijuok\u0117, ir siaubingas apetitas viskam u\u017eliejo j\u012f iki pat kra\u0161t\u0173 tarsi alkan\u0105 kiaul\u0119 prie\u0161ais \u0161iuk\u0161lyn\u0105, didel\u012f lyg Kilimand\u017earas. Tyrumo ir kilnumo geidulys, t\u0173 vieninteli\u0173 dalyk\u0173, galim\u0173 i\u0161kr\u0117tus koki\u0105 nors [koki\u0173 daugiau galimybi\u0173 tur\u0117jo po ranka, jei ne pseudohomoseksual\u0173 suved\u017eiojim\u0105?] auk\u0161tos klas\u0117s kiaulyst\u0119, skausmingai d\u016br\u0117 jam \u012f pa\u0161ird\u017eius. Oda i\u0161 nepasotinamumo tapo skausminga tarsi kre\u010diant kar\u0161tligei. \u0160iandien prausdamasis mat\u0117 save veidrodyje \u2013 saus\u0105 kojel\u0119, t\u0105 kair\u0119, grak\u0161\u010di\u0105 kaip jaunos o\u017ekel\u0117s, ir de\u0161in\u0119, normaliai chami\u0161k\u0105, ir i\u0161si\u0161ovusius raktikaulius, ir \u012fdubus \u201eskruostus\u201c, ir \u201eKristaus\u201c (taip sak\u0117 vienas sentimentalus niekadirbys) kr\u016btin\u0117s l\u0105st\u0105 su ilgomis, be\u017ed\u017eioni\u0161komis rankomis i\u0161 \u0161on\u0173, ir kitas k\u016bno dalis, dideles kaip dramblialige sergan\u010dio raganosio. B\u016bnant \u0161tai \u00a0t o k i a m\u00a0 atimti berniukui nekaltyb\u0119 anks\u010diau, nei j\u012f suved\u017eios toji sena paleistuv\u0117 Irina Vsevolodovna, \u2013 juk dvigubas malonumas: ker\u0161tas u\u017e tai, kad vis dar jos geid\u0117, nors nebuvo jo (tokio am\u017eiaus \u2013 ji!), luo\u0161io, verta \u2013 netgi jo, o dar geid\u0117 \u2013 bais\u016bs tai buvo \u017eod\u017eiai, bet prival\u0117jo juos vir\u0161kinti kaip sugedusi\u0105 de\u0161r\u0105, i\u0161 bado su\u0161veist\u0105 su \u017eagsuliu, beveik vemiant. O \u010dia \u0161alia \u0117jo tasai dailus pienburnis \u2013 be to, baronas \u2013 devyniolikos met\u0173! (\u201eDieve! Koks varganas tuo metu buvo mano gyvenimas!\u201c Valgyti \u017ealias pupas; slapta fisharmonija groti kompozicijas; vaik\u0161\u010dioti basam, nes batams tr\u016bko pinig\u0173, ir beproti\u0161kai, iki \u017eeminan\u010dio onanizmo imtinai, myl\u0117ti ma\u017eut\u0119 ru\u010dk\u0119 Ruz\u0119 Fajerzaig, kuri paniekino j\u012f d\u0117l subjekto i\u0161 B\u017eozovo \u0161ilko krautuv\u0117s.) Dabar visa tai jis antr\u0105 kart\u0105 prarijo kaip siaubingai kar\u010dius vaistus. O vir\u0161 viso to \u2013 \u0161ios dienos gerov\u0117 ir \u017emona, ir vaikai, sugr\u016bsti \u012f ne\u012fsivaizduojam\u0105 pasibjaur\u0117jimo, kan\u010dios, saugumo mas\u0119 su tikr\u0173, pa\u010di\u0173 vertingiausi\u0173 jausm\u0173 pada\u017eu. \u2013 &#8230;Zypekai, gyvenimas yra baisus \u2013 ne tomis kasdien\u0117mis baisenyb\u0117mis, kurias andai norvegai pateisino savo literat\u016bra: kasdienyb\u0117s \u017eaves\u012f i\u0161didino iki visi\u0161kumo mast\u0173, \u012fteig\u0117, kad pagrindin\u0117mis savo aistromis visi lyg\u016bs, konstatavo, jog kunigaik\u0161tis ir sugyvul\u0117j\u0119s darbininkas banaliai pana\u0161\u016bs \u2013 kod\u0117l ne i\u0161 karto \u017emogaus ir moliusko \u2013 n\u0117ra tiesos kelias. Suaktualinta krik\u0161\u010dioni\u0161koji lygyb\u0117, tikriau, jos iliuzija, ir visi tie nuosavi patobulinimai <em>\u00e0 la<\/em> Bazilis \u2013 tai silpn\u0173j\u0173 melas. Lygyb\u0117 kada nors ateis \u2013 kai ideali visuomenin\u0117 organizacija visas visut\u0117les funkcijas i\u0161dalins pagal geb\u0117jimus. Bet hierarchija nei\u0161nyks niekada. A\u0161 pats sau esu \u017eiaurus, kartu ir paskutinis \u2013 tod\u0117l turiu teis\u0119 \u012f visk\u0105.\u00a0\u00a0<\/p><p>Jo balse pasigirdo ka\u017ekoks \u017eiaurumas. Apkabino Zypci\u0173 de\u0161ine ranka, i\u0161 apa\u010dios \u017ei\u016br\u0117damas \u012f \u017evilgsnio vengian\u010dias jo akis. Nuo si\u016bbuojan\u010di\u0173 egli\u0173 ir pu\u0161\u0173 ant j\u0173 krito \u0161lapias sniegas. Mi\u0161kas kvep\u0117jo dr\u0117gnai-grybingai-konkre\u010diai, paslaptingai, beveik bjauriai. Genezypas nedr\u012fso atstumti Tengiero. Be to, nors bjaur\u0117josi, bet buvo smalsu, kas i\u0161 to gali nutikti. Ketino i\u0161kent\u0117ti iki paskutin\u0117s valand\u0117l\u0117s, o paskui staiga spirti i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173. Gerai neapskai\u010diavo savo \u0161irdies gerumo, tos pa\u010dios \u0161irdies, kuri vert\u0117 j\u012f vaikyst\u0117je paleisti tuos \u0161unis. \u0160lyk\u0161tu. Tengieras kalb\u0117jo toliau:\u00a0\u00a0<\/p><p>\u2013 Neketinu apsimesti kokiu nors bjauriu nusiestetizavusiu graiku, bet pagalvok: gal vis d\u0117lto jie buvo teis\u016bs \u2013 (Zypcius nieko nesuprato.) \u2013 sukurti ka\u017ek\u0105 u\u017edar\u0105, vienar\u016b\u0161\u012f, \u012f k\u0105 jau niekas svetimas \u012fsimai\u0161yti negali. Gryna mintis, suver\u017eta tokia pat gryna ekstaze, nes jos sud\u0117tos i\u0161 vienod\u0173 element\u0173 \u2013 b\u016btent tasai heleni\u0161kas ner\u016bpestingumas ir jokio pa\u017eeminimo, kur\u012f suteikia santykiai su moterimi \u2013 tu \u0161ito dar nesupranti \u2013 (\u010dia paleido Zypci\u0173 ir nurijo baisaus afrodiziako piliul\u0119, kuriomis kadaise vai\u0161indavo j\u012f kunigaik\u0161tien\u0117) (nes, ties\u0105 sakant, noro nebuvo jokio \u2013 r\u016bp\u0117jo tik padariniai) \u2013 argi tai n\u0117ra vir\u0161\u016bn\u0117 to, k\u0105 tuose i\u0161matavimuose galima dviem \u2013 o ne dviese \u2013 pasiekti. Tu \u0161ito nesupranti, ir gal kniaziaus Bazilio Dievas apsaugos tave, kad niekuomet nepatirtum t\u0173 kan\u010di\u0173, jeigu ne grynai negatyvus nuobodulys, ta\u010diau tasai nuobodulys kaip nepakeliamas skausmas, kaip savaranki\u0161ka b\u016btis \u012fsismelkia \u012f visas iki vienos tavo l\u0105steles ir i\u0161grau\u017eia did\u017eiausi\u0105 tavo turt\u0105, tavo individualyb\u0117s vieningum\u0105, ir pakei\u010dia j\u012f beasmen\u0117mis gyvos m\u0117sos atmatomis, d\u017ei\u016bstan\u010diomis bevanden\u0117je dykumoje. Ak \u2013 ne\u017einau&#8230; Ir tada jauti, kad visa tai neturi jokios prasm\u0117s \u2013 blogiau, kad tai nusikaltimas, kad tarytum tu b\u016btent \u010dia, t\u0105 \u017emog\u0173, tai jam, o ne k\u0105 kita ir ne ten \u2013 ir tod\u0117l, b\u016btent tod\u0117l \u2013 tik tie \u017eod\u017eiai siaubingi d\u0117l savo i\u0161imtinumo, to paties, o ne kito. Ir tau \u0161itai taip skauda, tarsi kept\u0173 tave gyv\u0105, kad turi b\u016bti tik savimi, o ne viskuo, ir tada pakyli vir\u0161 sav\u0119s net iki begalyb\u0117s. Ir tas siaubas, kad gal, i\u0161skyrus tave, jau neb\u0117ra nieko \u2013 nes negi gali nutikti tokia keistenyb\u0117, jog vienu kartu ne\u017einomoje erdv\u0117je du tokie patys padarai&#8230; netiki, kad gali egzistuoti kitas padaras, bet vis d\u0117lto turi b\u016btent per tai&#8230; Su moterimi niekada&#8230; O Dieve: a\u0161 tau \u0161ito neapsakysiu, Zypekai mieliausiasis&#8230; \u2013 (\u0160i\u0105 akimirk\u0105 to dailaus pienburnio baisiausiai nekent\u0117, ir tai kaitino.) [Nuo to paskutiniojo \u017eod\u017eio (\u201emieliausiasis\u201c) Genezypas \u0117m\u0117 riestis \u012f vien\u0105 buko skausmo, nuodingo pasi\u0161lyk\u0161t\u0117jimo ir begalin\u0117s g\u0117dos mazg\u0105. Tai i\u0161 tikro buvo koktu.] \u2013 A\u0161 ne\u012fstengsiu&#8230; \u2013 murm\u0117jo tasai, kunkuliuodamas giliausioje i\u0161 \u0161lyk\u0161tys\u010di\u0173 \u2013 o jau i\u0161 naktin\u0117s tolumos, tarytum i\u0161 u\u017e t\u0173 biriu sniegap\u016bgiu u\u017epustyt\u0173 mi\u0161k\u0173, ritosi banga nepa\u017e\u012fstam\u0173 gars\u0173, kurie jung\u0117si \u012f velni\u0161k\u0105, raguot\u0105 konstrukcij\u0105 su styrin\u010diais gr\u0117smingais bok\u0161tais. Pama\u017eu Putricid\u0105 Tengier\u0105 ap\u0117m\u0117 \u012fkv\u0117pimas. Nebebijojo nei vilk\u0173, nei paties Belzebulo. Jo dvasia, siau\u010diant metafizinei audrai, sklend\u0117 vir\u0161 pasauli\u0173. O lie\u017euvis toliau mal\u0117 ne\u012ftik\u0117tinas, u\u017emaskuotas kiaulystes: \u2013 Nes b\u0117gu nuo toki\u0173 valand\u0117li\u0173 ir nemoku \u2013 supranti \u2013 nemoku \u2013 ir kartu trok\u0161tu j\u0173 iki pami\u0161imo, nes tik bjaurumo paribyje rasi tikr\u0105j\u0105 gelm\u0119. Ir tai n\u0117 joks i\u0161krypimas \u2013 kiekvienas tai \u017eino, tik kolektyvi\u0161kai geriau, kai to nematai. Anks\u010diau buvo kitaip: visi \u017eiaurumai, \u017emoni\u0173 aukos, religijos erotin\u0117s orgijos \u2013 tada keli \u017emon\u0117s visa tai i\u0161gyveno gra\u017eiai ir galingai. O \u0161iandien \u0161tai kaip yra: ka\u017ekoks nepripa\u017eintas muzikas sniegingame mi\u0161ke&#8230; \u2013 (Genezypas riet\u0117si toliau, bet tur\u0117jo klausytis, nes tai, k\u0105 anas sak\u0117, smirduliuojan\u010diai kv\u0117puodamas jam \u012f veid\u0105, ai\u0161kino jam jo paties painiav\u0105. Kaip tik tai buvo \u0161lyk\u0161tumo vir\u0161\u016bn\u0117. Tengieras var\u0117 nesustodamas): \u2013 Tada bijau pats sav\u0119s: kad nepadary\u010diau ko nors tokio siaubingo, nes paskui jau gyvenimas b\u016bt\u0173 suvis nepaken\u010diamas! Atskleisiu tau paslapt\u012f: kartais norisi negyvai i\u0161pjauti vis\u0105 \u0161eim\u0105. \u2013 (\u201ebet juk tai pami\u0161imas, \u2013 dingtel\u0117jo i\u0161sigandusiam Zypciui. \u2013 Jis gali mane \u010dia&#8230;\u201c) Tasai jau ramiau t\u0119s\u0117: \u2013 Bet nervingi \u017emon\u0117s, regis, niekad nei\u0161prot\u0117ja. \u017dinau, kad \u00a0t o\u00a0 nepadarysiu, bet turiu tur\u0117ti kok\u012f nors ekvivalent\u0105. Bechmetjevas mane tyr\u0117 \u2013 nerado nieko blogo. Ir staiga per \u0161i\u0105 p\u016bg\u0105, supranti, \u2013 v\u0117l prakalbo \u012fprastu balsu, \u2013 u\u017eliejo mane tokia ramuma, kad stebintis bet kokio judesio beprasmybe viskas stingsta, ir a\u0161 stoviu savyje tarp dviej\u0173 keistenybi\u0173 s\u0105vart\u0173, \u012fprast\u0173 kaip mano trobos sienos, ir nesuprantu, kaip prie\u0161 valand\u0117l\u0119 gal\u0117jau staugti i\u0161 baim\u0117s ir nuostabos. Ir jei \u017eino\u010diau, kad kaip tik tai yra tiesa, o ne tokia pati apgaul\u0117 kaip eteris, kokainas ir ha\u0161i\u0161as, kuri\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117jau, prisiekiu: d\u0117l vienos tokios valand\u0117l\u0117s i\u0161laiky\u010diau t\u016bkstan\u010dius, ne de\u0161imtis met\u0173 kan\u010di\u0173 ir bet kam mels\u010diausi d\u0117l sekund\u0117s tokio aprei\u0161kimo, kad nors mir\u010diau ten, o ne \u0161iame baisiame \u017eiauraus atsitiktinumo pasaulyje. Bet\u00a0 i \u0161\u00a0 t i k r \u0173 j \u0173\u00a0 ne\u017einau.<\/p><p>\u201eO, kad tai b\u016bt\u0173 tiesa\u201c, \u2013 tar\u0117 Genezype jam gana svetimas \u201esuaug\u0119s\u201c \u017emogus, kuris pirm\u0105 kart\u0105 jame apsirei\u0161k\u0117 prie\u0161 savait\u0119, skaitant abit\u016bros egzamin\u0173 rezultatus, kai\u00a0 pirminis, \u201evarg\u0161as vaikelis\u201c, kaip j\u012f vadino tasai naujasis, apie t\u0105 ties\u0105 tikrai \u017einojo. Koki\u0105 ties\u0105? Nagi tai, kad bbb&#8230; \u2013 kaip sak\u0117 Vitgen\u0161teinas: \u201eWovon man nicht sprechen kann, dar\u00fcber muss man schweigen.\u201c Tai viskas, apie k\u0105 kokius du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 nes\u0117kmingai buvo ra\u0161omi i\u0161tisi tomai ir kas galiausiai universitetuose buvo visam laikui u\u017edrausta. Genezypas dar ne\u017einojo, kas yra narkotikai. (Ir niekada nesu\u017einojo.) Tengieras \u017einojo ir kaip ugnies bijojo klastot\u0117s, taip pat \u017einojo, kokia plonyt\u0117 pertvar\u0117l\u0117 skyr\u0117 tuos du pasaulius, pana\u0161ius tarsi dvyniai (it du velionio Fud\u017eitos natiurmortus, kaip pasakyt\u0173 kunigaik\u0161tien\u0117), besiskirian\u010dius i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nepastebimomis detal\u0117mis. <em>Identit\u00e9 des indiscernables<\/em> \u2013 jeigu ne padariniai, turb\u016bt visada blogi, kas gi juos atskirt\u0173 vien\u0105 nuo kito, kol jie trunka: metafizinio \u012fkv\u0117pimo valand\u0117l\u0119 nuo svaigulio d\u0117l kokios nors kiaulyst\u0117s.<\/p><p>\u2013 Vadinasi, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u016bs ne\u017einote \u2013 tai baisu. Vadinasi, klaid\u017eiojate tokiose pat tamsyb\u0117se kaip ir a\u0161, \u2013 akipl\u0117\u0161i\u0161kai ir visi\u0161kai nenuo\u0161ird\u017eiai tar\u0117 Genezypas, ki\u0161en\u0117je spausdamas i\u0161 kniaziaus Bazilio pasiskolint\u0105 revolver\u012f. Vienintelis tikras dalykas buvo tas negyvas, \u0161altas, metalinis daiktas. \u2013 Tokie dalykai negali b\u016bti laipsniuojami: arba \u0161viesu, arba tamsu \u2013 bet kokie pustoniai tolyg\u016bs tamsai. A\u0161 noriu b\u016bti visi\u0161kai ap\u0161viestas arba prakiurdysiu sau kakt\u0105, ir baigta, \u2013 isteri\u0161kai su\u0161uko Genezypas ir teatrali\u0161ku gestu i\u0161sitrauk\u0117 i\u0161 ki\u0161en\u0117s revolver\u012f. O gal i\u0161 ties\u0173 b\u016bt\u0173 nusi\u0161ov\u0119s, jei ne anas.<\/p><p>\u2013 Atiduok, niek\u0161eli! \u2013 suriaumojo Tengieras lekian\u010dio sniego tumuluose. U\u017elau\u017e\u0117 jam rank\u0105 ir i\u0161luk\u0161teno vadinam\u0105j\u012f \u201emirt\u012f ne\u0161ant\u012f \u012frank\u012f\u201c. Genezypas dirbtinai nusijuok\u0117 \u2013 tokie juokeliai buvo ne vietoje. \u2013 D\u0117l to nusived\u017eiau tave pas juos, \u2013 toliau ramiai kalb\u0117jo Tengieras. \u2013 Prie\u0161 tave dvi \u017einojimo vir\u0161\u016bn\u0117s \u2013 gal ne pa\u010dios auk\u0161\u010diausios, bet kaip pavyzdys bus geros. Pasirodo, tiesa t\u0117ra patogus tramplinukas \u0161uoliui \u012f patogi\u0105 lovyt\u0119 su mink\u0161tais patal\u0117liais, o tie patal\u0117liai \u2013 seniai prasm\u0117s netekusios s\u0105vokos. Tai, kas anks\u010diau, radimosi metu, buvo ka\u017ekas didelio, \u0161iandien susitrauk\u0117 iki j\u016bros kiauly\u010di\u0173 dresiravimo. Tiesa, tobula ar ne \u2013 nesvarbu, \u2013 ir tik\u0117jimas anks\u010diau egzistavo i\u0161 b\u016btinyb\u0117s, \u2013 nenoriai kalb\u0117jo Tengieras, ai\u0161kiai matydamas, kad vien tik su jausm\u0173 maskaradu, nepanaudoj\u0119s auk\u0161\u010diausios dialektikos, ne\u012fstengs suved\u017eioti \u0161io unikalaus pienburnio \u2013 i\u0161skirtinio, \u017einoma, tik s\u0105lygi\u0161kai, palyginus su jam bjauriu per sportin\u012f numechanizavim\u0105 sugyvul\u0117jusiu jaunimu \u2013 \u0161iandien jie dirbtinai kuriami taikant tam tikrus laipsnius ir dozes, kad i\u0161 dalies b\u016bt\u0173 galima i\u0161spr\u0119sti problemas: gyvenimo, politines, visuomenines \u2013 tos problemos neturi savo \u0161ali\u0173, kuriose galiot\u0173 \u2013 filtravosi, sukasdien\u0117jo, suprast\u0117jo, i\u0161plito tarp vis\u0173 ir nu\u0117jo niekais. Tas procesas negr\u012f\u0161 n\u0117 u\u017e k\u0105 pasaulyje.<\/p><p>\u2013 O anie du? Jeigu taip j\u0173 mintis sujungus \u012f viena&#8230; \u2013 prad\u0117jo Genezypas, vargais ne galais i\u0161sivaduodamas i\u0161 \u0161ventvagi\u0161ko gl\u0117bio. Negali sakyti, kad jaut\u0117 savyje ka\u017ekok\u012f \u0161ventum\u0105, bet kai kurie dalykai suk nesuk\u0119s&#8230; na, tie vaiki\u0161ki rateliai&#8230; Ak, kod\u0117l prie\u0161 valand\u0117l\u0119\u00a0 pritr\u016bko dr\u0105sos prakiurdyti \u201esavo varg\u0161\u0119 kaktyt\u0119\u201c, \u2013 pagalvojo. Svetimas \u017emogus jame jau gail\u0117josi nudv\u0117susio vaiku\u010dio. Kaip ant delno mat\u0117 daugiamat\u012f tos i\u0161\u0161leivotos gauruotos m\u0117sos su kaulais kr\u016bvos, su trumpa skrandele \u017eengian\u010dios \u0161alia jo per dr\u0117kstant\u012f snieg\u0105, didum\u0105. Juk susid\u016br\u0117 su beveik \u201ereprezentaciniu \u017emogumi\u201c, unikumu \u2013 ta\u010diau d\u0117l to nejaut\u0117 n\u0117 menkiausio, kad ir snobi\u0161ko, pasitenkinimo. Jis jaut\u0117 to sumai\u0161aliotojo didum\u0105, didum\u0105 jau ne tik muziki\u0161kai menin\u012f, ir tai j\u012f sl\u0117g\u0117, bet kartu baisingai niekino j\u012f kaip k\u016bni\u0161k\u0105 padar\u0105; tos kaimiet\u0117s, kuri jam netgi truput\u012f patiko, vyr\u0105; t\u0105 psichikos beg\u0117d\u012f, i\u0161kraunant\u012f ekskrementi\u0161kai nemalonius i\u0161vidurius, ir dar\u0117 tai matant jam, beveik vaikui.<\/p><p>\u2013 Tai tarsi nor\u0117tum, pavyzd\u017eiui, \u012f vien\u0105 emulsij\u0105 sumai\u0161yti lydyt\u0105 gele\u017e\u012f su aliejumi. Tai du a\u0161igaliai. Tarp j\u0173, o ne juose driekiasi tas apleistas kra\u0161tas, tas i\u0161mir\u0119s sl\u0117nis, kuriame gyvenu a\u0161. Vienas, prisiskait\u0119s religij\u0173 istorijos, susikuria Diev\u0105 pagal vis\u0173 kit\u0173 diev\u0173 analogij\u0105. Tokia tolerancija jau slepia vis\u0105 jo tik\u0117jimo menkum\u0105. Jo Dievo Motina \u2013 tai Astart\u0117 ir At\u0117n\u0117 Palad\u0117, ir Kibel\u0117, ir velniai \u017eino kas, o jo Dievas, kalbant apie j\u012f, o ne jau\u010diant, ma\u017eai kuo skiriasi nuo bramin\u0173 pasaulio visumos, o jo \u0161ventieji \u2013 beveik kin\u0173 dievukai, globojantys \u012fvairias veiklas ir daiktus. Kaip \u0161iandien sunku atskirti tikr\u0105j\u0105 kokios nors koncepcijos vert\u0119 nuo apsimestin\u0117s \u2013 i\u0161 kur gali \u017einoti, ar ji yra grak\u0161ti nykstan\u010di\u0173 kalb\u0173 mozaika \u2013 kalb\u0173 apie tai, kas kadaise buvo gyva, o gal \u0161viesos str\u0117l\u0117, pirm\u0105 kart\u0105 perskrod\u017eianti am\u017einos paslapties tams\u0105? \u2013 tuose \u017eod\u017eiuose Genezypas pajuto tam tikr\u0105 veidmaini\u0161kum\u0105.<\/p><p>\u2013 Na gerai, o tas kitas? \u2013 paklaus\u0117, kad kuo labiau atitolint\u0173 art\u0117jant\u012f \u012fvyk\u012f.<\/p><p>\u2013 Tas pat. Kitas kra\u0161tutinumas. Tai baisingas aparatas, gal net ir be kontrast\u0173 \u2013 nors kai kurie tuo abejoja tvirtindami, kad ka\u017ekas ka\u017ekur dugne turi b\u016bti susijauk\u0119 \u2013 ir kas toliau? Tai tik pasotina savo k\u016br\u0117jo intelektuali\u0105 aistr\u0105, apetit\u0105 nesveiko skrand\u017eio, kuris jau nieko nebegali suvir\u0161kinti, juolab paversti tai gyvo organizmo penu. Bedvas\u0117 ma\u0161ina, i\u0161 kurios auk\u0161tum\u0173 \u2013 taip: i\u0161 ma\u0161inos auk\u0161tum\u0173 \u2013 kod\u0117l gi ne? \u2013 (Genezypui patiko tas prisipa\u017einimas suklydus, ir d\u0117l tokio niekniekio prarado a\u0161tuoniasde\u0161imt procent\u0173 pasiprie\u0161inimo) \u2013 matyti tik minties berg\u017edumas ir vis\u0173 pasaulio koncepcij\u0173 kaip nes\u0105moni\u0173 lygiaverti\u0161kumas \u2013 na ir kas, kad \u012fvairi\u0173 klasi\u0173, vis tiek nes\u0105moni\u0173. \u2013 (\u201eKalba apie juos taip, kaip jie kalba apie kitus, bet pats pagrindo neturi\u201c, \u2013 paman\u0117 Genezypas.) \u2013 Ne \u2013 visi\u0161kai t\u0105 dalyk\u0105 atmeskime, \u2013 nepatenkintas kalb\u0117jo Tengieras. \u2013 Neleisiu tau \u2013 (v\u0117l priki\u0161o gauruot\u0105, smirdint\u012f snuk\u012f prie persikini\u0173, \u0161alt\u0173, p\u016bkuota jaunyste kvepian\u010di\u0173 jo skruost\u0173) \u2013 leistis \u012f berg\u017ed\u017ei\u0105 metafizik\u0105. Turi tai jausti, o ne apie tai galvoti. Visas tas nei\u0161narpliojamas kamuolys \u2013 nes mano mintis i\u0161 esm\u0117s nepa\u017eini \u2013 yra mano meno variklis \u2013 nesvarbu, ar tie kvailiai j\u0105 supranta, ar ne. Jei i\u0161analizuo\u010diau iki galo, visa tai kaipmat prarast\u0173 bet koki\u0105 vert\u0119: tarytum ore i\u0161sprogdin\u010diau \u0161imt\u0105 t\u016bkstan\u010di\u0173 ton\u0173 piroksilino. \u0160itoks b\u016bdas teikia man tiesiog velni\u0161ko vidinio lankstumo. Esu tarsi kulka, kuri valios j\u0117ga lekia i\u0161 l\u0117to, o yra priversta l\u0117kti greitai \u2013 pagalvok, kas tai! Tai galima palyginti su vienu dalyku: su dirbtinai t\u0119siamu erotiniu pasitenkinimu. Bet tu \u0161ito nesupranti. Kiek laiko nesismaginai pats su savimi?<\/p><p>\u2013 Kokius pusantr\u0173 met\u0173, \u2013 tvirtai i\u0161tar\u0117 Genezypas taip, tarsi anam ryk\u0161te kirst\u0173 per veid\u0105. Kartu kilo baisi pagunda, prisidengus ka\u017ekuo nepaprastu, atpalaiduoti pritvinkusias liaukas. Baisiausiai bijojo kaip nors susikompromituoti prie\u0161 kunigaik\u0161tien\u0119 ir nusprend\u0117 n\u0117 u\u017e jokius pinigus neprisipa\u017einti, kad tai jam pirmas kartas. Ne\u017einojo, kad jis jau seniausiai demaskuotas. Be to, dar malonumas, kurio \u0161itiek laiko sau neleido. Pasibjaur\u0117jimas tirpo, virsdamas teigiamomis vertyb\u0117mis. Viskas nei\u0161vengiamai skatino j\u012f pasiduoti tai ne\u012fmanomai prie\u0161taravim\u0173 piramidei, tai \u0161alia einan\u010diai nelaimingajai baidyklei \u2013 baidyklei ne tik jam, bet objektyviai. Be to, analogija su \u0161unimi&#8230; Jeigu jau kas nors pana\u0161aus jam \u012fsimai\u0161ydavo \u012f jausm\u0173 magm\u0105, atsidurdavo to \u017emogaus nelaisv\u0117je. \u017dinoma, iki \u0161iol tik labai ma\u017eu laipsniu. Jau kelissyk pasteb\u0117jo pana\u0161\u0173 rei\u0161kin\u012f \u2013 situacija dar\u0117si gr\u0117sminga. Laikas greitai b\u0117go \u2013 rod\u0117si, pralekia \u0161alia, prob\u0117g\u0161mais \u0161nib\u017ed\u0117damas gr\u0117smingus \u012fsp\u0117jimus.<\/p><p>\u2013 Na, pats matai, kad turi leisti man pabandyti. A\u0161 nieko nenoriu, tik kad tu patirtum malonum\u0105. Kada nors pas mane dar sugr\u012f\u0161i \u2013 v\u0117liau \u2013 kai suprasi, kad ir anas dalykas yra \u0161lyk\u0161tus.\u00a0<\/p><p>Baisus gailestis tam \u017emogui paraly\u017eiavo visus Genezypo gynybos b\u016bdus. Jau nuogas ir beginklis stov\u0117jo kaip grobis \u017einodamas, kad \u0161i\u0105 dien\u0105 b\u016btent tai yra tiesiog nusikaltimas. Dabar oras buvo dirginantis, kar\u0161tas, tarsi pritvink\u0119s mil\u017eini\u0161k\u0173 l\u016bp\u0173 kv\u0117ptel\u0117jim\u0173. Viskas jame ir i\u0161or\u0117je tirpo malonokame pasibjaur\u0117jime ir nepakeliamai nuostabiame susierzinime \u2013 prisimin\u0117 senuosius onanizmo laikus. Tengieras krito ant keli\u0173, ir Genezypas atsidav\u0117 \u017eeminan\u010diam velni\u0161ko malonumo triumfui. \u0160\u012f kart\u0105 jis nebuvo vienas \u2013 kaip keista. Keista. KEISTA&#8230; \u2013 \u201eauuu!..\u201c \u2013 staiga sust\u016bg\u0119s bjauriai suvirpo, o tam virpesiui kartu su skausmu ir besipl\u0117\u0161an\u010dia palaima u\u017eliejus vis\u0105 k\u016bn\u0105 pajuto, kad jam nukrito ka\u017ekokia vidin\u0117 kauk\u0117 \u2013 ir prareg\u0117jo. Jau ne pirm\u0105 kart\u0105 nubudo \u0161i\u0105 prakeikt\u0105 dien\u0105. Nieko pana\u0161aus n\u0117ra jaut\u0119s. Tik, \u017einoma, toliau tikrai ne \u0161itokiu b\u016bdu \u2013 n\u0117 slap\u010diausiose jo esyb\u0117s kampeliuose neatsi\u0161auk\u0117 nieko homoseksualaus. Bet gyventi verta. Tai buvo eksperimentas \u2013 kaip gimnazijos laboratorijoje i\u0161skirti vandenil\u012f ar gele\u017eies rodanidu nuda\u017eyti tirpal\u0105 raudonai. Bet visada tai, kas jo dar lauk\u0117, atrod\u0117 tik vis labiau kankinantis nesibaigiantis sapnas.<\/p><p>Tengierui irgi ka\u017ekas nutiko, ne itin jis d\u017eiaug\u0117si savo triumfu. Ant sniego, nematydamas ano k\u016bno, be kontrasto su savo paties luo\u0161umu \u2013 tai nebuvo, kaip m\u0117gdavo sakyti, i\u0161spausta iki dugno, bet vis d\u0117lto \u0161iek tiek palau\u017e\u0117 t\u0105 jaunikl\u012f, o labiausiai t\u0105 meger\u0105. \u012ekv\u0117pimas stipr\u0117jo: garsai greitai telk\u0117si ir organizavosi, ai\u0161kiai veln\u0117dami, rikiuodamiesi tamsiojoje \u0161viesios sielos pus\u0117je. J\u0173 vis daug\u0117jo \u2013 konsolidavosi \u012f tikr\u0105 didesn\u0117s apimties k\u016brin\u012f. Tengieras ils\u0117josi \u2013 kiaulyst\u0117 buvo pateisinta \u2013 paskutiniai atspind\u017eiai senosios etikos, kad d\u0117l menini\u0173 tiksl\u0173 leistina panaudoti blog\u012f.<\/p><p>Genezypas buvo bjauriai patenkintas. Patyr\u0117 malonum\u0105 kur kas didesn\u012f nei\u00a0 ankstesnieji, be to, nejaut\u0117 joki\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161t\u0173. Pasaulis mieguistai vyniojosi \u012f harmoningas ringes kaip \u0161lyk\u0161tus susiruo\u0161\u0119s miegoti \u017ealtys. Labiausiai nor\u0117josi u\u017emigti kartu su pasauliu. Ta\u010diau \u0161i diena, tikriau, para, be galo ilga, negailestingai vilkosi toliau. Dar reik\u0117jo \u0161itiek padaryti! Bet d\u0117l kunigaik\u0161tien\u0117s jau nebebuvo jokios baim\u0117s: dabar jai parodys, kas yra vyri\u0161kis. (Vis d\u0117lto varg\u0161elis Zypcius apsiskai\u010diavo d\u0117l savo paj\u0117gumo.) Dabar kitaip \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo nubudimo problem\u0105. An\u0173 dviej\u0173 minties prie\u0161ingybi\u0173 pokalbis atgras\u0117 nuo bet kokios metafizikos. Jei tai tur\u0117jo b\u016bti galutiniai skirtumai, i\u0161ties ver\u010diau ton pus\u0117n n\u0117 neatsisukti: tegu gyvenimo stebuklai vyksta savaime. Cha \u2013 gal tokie, kaip \u0161is stebuklas \u010dia, ant sniego? (Ta\u010diau vis d\u0117lto dugne kreb\u017ed\u0117jo s\u0105\u017ein\u0117s priekai\u0161tas \u2013 tad neverta apie tai kalb\u0117ti.) Tik mintis gal\u0117jo u\u017emu\u0161ti tas pabaisas, smalsiai \u017evelgian\u010dias i\u0161 ateities \u012f kruvin\u0105 dabartin\u0117s valand\u0117l\u0117s skyl\u0119, valand\u0117l\u0117s, kai pasaulis riet\u0117si \u012f ne\u017einomyb\u0119. O tik\u0117ti kuo nors apibr\u0117\u017etu arba u\u017esiimti \u017eenklais Genezypas netur\u0117jo n\u0117 menkiausio noro. Taip jis i\u0161veng\u0117 did\u017eiausio \u0161iuolaikinio \u017emogaus tykan\u010dio pavojaus \u2013 metafizikos. (Ka\u017ekur pav\u0117jui juok\u0117si ir \u017evygavo mechaninio nuobodulio \u0161\u0117tonas, baisingai vartydamasis k\u016blio: juk jam pa\u010diam mechanizuotis nereik\u0117jo.) O u\u017e visk\u0105 tur\u0117jo b\u016bti d\u0117kingas tam nesuprantamam, bjauriam, gauruotam, i\u0161ti\u017eusiam pusniek\u0161iui, kur\u012f \u0161iaip niekino, o kartu \u017eav\u0117josi kaip paslaptingu instrumentu, perlydan\u010diu bet kok\u012f, net\u00a0 skausmingai slegiant\u012f keistum\u0105 \u012f lengvai i\u0161\u0161ifruojam\u0105 konstruktyvi\u0105 ton\u0173 mai\u0161alien\u0119. Zypcius buvo labai muzikalus: lengvai sintetino baisingus Tengiero muzikinius niekus, gal net geriau u\u017e \u017einiomis aptekusius oficialius kritikus profesionalus.<\/p><p>\u0116jo nutol\u0119 vienas nuo kito, tarsi b\u016bt\u0173 atsid\u016br\u0119 skirtingose planetose. Kai i\u0161\u0117jo i\u0161 girios tamsos, tolumoje Ludzimiero ba\u017eny\u010dios bok\u0161tas i\u0161mu\u0161\u0117 pirm\u0105. Nei\u0161tirtos lemtys u\u017e\u0161alo. I\u0161 Zypciaus viduri\u0173 auk\u0161tyn pa\u0161oko siaubinga \u0161irdg\u0117la. Panoro b\u016bti ka\u017ekuo! O varge! Ka\u017ekuo bent kam nors, ne visiems, netgi ne daugumai. Pavyd\u0117jo Tengierui \u2013 su kuriuo prie\u0161 valand\u0117l\u0119 \u0161altai atsisveikino \u2013 kad gal jis, nors dabar jo n\u0117 \u0161lubas \u0161uva nepa\u017e\u012fsta, kadaise buvo ka\u017ekas daugeliui, galb\u016bt labai daugeliui. Kokia palaima sukurti savyje k\u0105 nors tobulo, kitokio, gyvenan\u010dio savo gyvenim\u0105. U\u017e t\u0105 kain\u0105 galima be skausmo visko i\u0161si\u017ead\u0117ti. Kita vertus, jei tur\u0117sime galvoje, kad saul\u0117 u\u017eges ir i\u0161 to visko nieko neliks, gal ne taip ir svarbu b\u016bti kuo nors \u201emilijon\u0173 \u0161irdyse\u201c. O k\u0105 \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 galvoja anas? Ak \u2013 nors akimirk\u0105 tai \u017einoti. Tada tapt\u0173 toks i\u0161mintingas, kad niekas su juo negal\u0117t\u0173 susidoroti. Ir i\u0161 kur toji kit\u0173 \u017emoni\u0173 \u012fveikimo problema? Niekada nesuvaldys to chaoso. Jam tr\u016bksta ka\u017ekokio tvarkdari\u0161ko aparat\u0117lio. Tengiero i\u0161sipasakojimai, nors patys atviriausi ir jam nemalon\u016bs, niekada ano nemenkino, nedar\u0117 jo labiau pa\u017einaus. Gal menas prie\u0161 jo vali\u0105 dav\u0117 jam tuos psichinius \u0161arvus? \u201eNes\u0105moningai gyvename taip, tarsi tur\u0117tume am\u017einai egzistuoti \u0161ioje \u017eem\u0117je, o jeigu ne mes, tai m\u016bs\u0173 k\u016briniai. Bet \u012fsivaizduokime, kad astronomai apskai\u010diuoja pasaulio pabaig\u0105 \u2013 ka\u017ekoks tamsus k\u016bnas \u012fskrieja \u012f m\u016bs\u0173 sistem\u0105 ir su Saule sukasi aplink bendr\u0105 svorio centr\u0105, o m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117 pama\u017eu, pavyzd\u017eiui, per dvi savaites atsiduria Nept\u016bno orbitoje. Ir tai turi nutikti po trij\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 \u2013 planet\u0173 jud\u0117jim\u0105 galima apskai\u010diuoti i\u0161 anksto. Na, ir kas tada nutinka\u00a0 kartai, kuri apie tai su\u017eino, ir kaip kinta vaik\u0173 aukl\u0117jimas, kaip auginama kita karta ir dar kita \u2013 toji, kuri sulauks katastrofos? Ar vaik\u0173 gimdymas nebus u\u017edraustas, ir kaip tuomet bus su am\u017einybe? O, nuostabi id\u0117ja Sturfano Abnolo romanui! Turiu jam tai papasakoti. Bet Dieve gink ne ra\u0161yti programin\u012f roman\u0105, o \u012fsijausti \u012f t\u0173 \u017emoni\u0173 psichologij\u0105 ir galiausiai pamatyti, kas bus, kas i\u0161 to \u201ei\u0161eis\u201c. O gal kai kurie, pavyzd\u017eiui, Konradas, taip ir ra\u0161\u0117 \u2013 tik sl\u0117p\u0117 k\u0105 para\u0161\u0119, kad vadinam\u0173j\u0173 literat\u016bros kritik\u0173 akyse negadint\u0173 savo mark\u0117s.\u201c<\/p><p>Buvo g\u016bdi, bet kupina gyvyb\u0117s naktis. \u0160unys kauk\u0117 \u016b\u017eaujant v\u0117jui, vis \u0161iltesniam, ga\u0161lesniam. Lauk\u0117 pasisl\u0117p\u0119 nepadorumai, viliodami imtis koki\u0173 nors baisingai bjauri\u0173 terlioni\u0173 ir teplioni\u0173. Baisus (viskas baisu!) lytinis potraukis perb\u0117go pavir\u0161iumi, o paskui sukr\u0117t\u0117 devyniolikme\u010dio barono Genezypo Kapeno, gal paskutinio tos gimin\u0117s, k\u016bn\u0105. Kapen\u0173 gimin\u0117 nor\u0117jo i\u0161likti. Zypcius susim\u0105st\u0117 apie \u0161i\u0105 l\u016b\u017eio valand\u0117l\u0119. Negal\u0117jo ja pasisotinti. Ka\u017ekas \u2013 toks instinktyvus keleivis jame \u2013 tu\u010dtuojau visk\u0105 i\u0161niekino, tarytum Afanasolas Benzas savo \u017eenklais. Bet kaip tas instinktyvus ponas, nepaken\u010diantis auk\u0161t\u0173, prakti\u0161kai nepateisint\u0173 \u012ftamp\u0173, tai dar\u0117? Gal i\u0161 tikr\u0173j\u0173 taip buvo geriau.<\/p><p>Klintini\u0173 uol\u0173, u\u017e kuri\u0173 stov\u0117jo kalki\u0173 fabrikas, pap\u0117d\u0117je apsupti seno, \u0161iek tiek apleisto sodo, stov\u0117jo nauji Tikonderog\u0173 r\u016bmai. Dabar Genezypas prisimin\u0117, kad pamir\u0161o varteli\u0173 rakt\u0105, kur\u012f jam buvo davusi kunigaik\u0161tien\u0117. \u0160iaip taip u\u017esirop\u0161t\u0117 ant auk\u0161tos m\u016brin\u0117s tvoros, kurios vir\u0161us buvo nusagstytas stiklo \u0161uk\u0117mis. Jau ketino nu\u0161okti \u017eemyn, bet smarkiai persipjov\u0117 rie\u0161\u0105. \u0160ilta srove tryk\u0161tel\u0117jo kraujas. \u201eTai pirmoji jai skirta auka\u201c, \u2013 pagalvojo beveik su meile. Valand\u0117lei nepadorumas susijung\u0117 su simpatija \u2013 i\u0161\u0117jo tarytum tikra meil\u0117. U\u017esiri\u0161o rank\u0105 skepetaite, bet kraujo sustabdyti negal\u0117jo. Spalvindamas snieg\u0105 \u0117jo tiesiai per park\u0105, pro v\u0117jyje \u0161niok\u0161\u010dian\u010dius, \u017einoma, belapius, did\u017eiulius uosius ir liepas. \u017demyn einan\u010dios versali\u0161kai pakirpt\u0173 egli\u0173 al\u0117jos dugne su\u0161m\u0117\u017eavo renesansinis fasadas (ar gali b\u016bti kas nors bjauresnio u\u017e renesans\u0105? \u2013 Genezypui architekt\u016bra prasid\u0117jo brahmani\u0161kais gopurais). \u0160un\u0173 n\u0117 \u017eenklo. Pirmame de\u0161iniojo sparno auk\u0161te du langai try\u0161ko prislopinta kruvina \u0161viesa. Tai buvo miegamasis \u2013 tasai du am\u017eius nulemtas kambarys (ir kelias de\u0161imtis met\u0173 nulemta moteri\u0161k\u0117), kur (ir ant kurios) baronas Kapenas de Vahazas \u2013 \u201epaskutinis tos gimin\u0117s vyri\u0161kas palikuonis\u201c, kaip ra\u0161o Klodas Fareras, \u2013 tur\u0117jo prarasti nekaltyb\u0119. Genezypas pasijuto bajoru, grafait\u0117s pagimdytu, ir tai jam paglost\u0117 \u0161ird\u012f. \u201eTai jau \u0161is tas\u201c, \u2013 pagalvojo ir pats susig\u0117do. Ta\u010diau tas jausmas nei\u0161nyko. T\u0117vo (gyvo ar mirusio) ir toliau n\u0117 neprisimin\u0117. Zypcius niek\u0161i\u0161kai svarst\u0117 \u2013 jei t\u0117vas mirs, gal staiga jame nubus kokie nors seniai nuslopinti jausmai, ir tada jis ims kent\u0117ti. Bijojo to, bet, kita vertus, toks abejingumas jam buvo nemalonus \u2013 d\u0117l to s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eimas gal\u0117jo virsti tikru vis stipr\u0117jan\u010diu skausmu.<\/p><p>Pabeld\u0117 \u012f lang\u0105. I\u0161 u\u017e u\u017euolaidos pasirod\u0117\u00a0 t a m s i a i\u00a0 r a u d o n a s\u00a0 kunigaik\u0161tien\u0117s siluetas. Ji mostel\u0117jo ranka \u2013 lanku i\u0161 de\u0161in\u0117s \u012f kair\u0119. Suprato, kad turi \u012feiti pro pagrindin\u012f r\u016bm\u0173 priebut\u012f. Tos pasiutusios bobos, laukian\u010dios b\u016btent to ir tik to, vaizdas padar\u0117 jam triu\u0161kinant\u012f \u012fsp\u016bd\u012f: tarsi b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s uodeg\u0105, kuri d\u0117l keisto geidulio, baim\u0117s, dr\u0105sos ir pasibjaur\u0117jimo susimai\u0161ymo pasibruko net po pilvu. Pasijuto tarsi subjektas krautuv\u0117l\u0117je, prekiaujan\u010dioje smulkiais ne\u0161vankumais. \u017deng\u0117 tarp r\u016bm\u0173 priebu\u010dio kolon\u0173 kaip \u017ev\u0117ris, vedamas \u012f \u0161ventov\u0119 ritualiniam aukojimui.<\/p><p>INFORMACIJA<\/p><p><em>Miegamajame kunigaik\u0161tien\u0117 s\u0117d\u0117jo su vyru, \u017einomiausiu i\u0161 nukar\u0161usi\u0173 politik\u0173, vienu i\u0161 dabartin\u0117s kra\u0161to vidin\u0117s pusiausvyros pad\u0117ties (nesibaigian\u010di\u0173 revoliucij\u0173 j\u016bros fone tai buvo sen\u0173 svajoni\u0173 apie gra\u017e\u0173 demokrati\u0161k\u0105 gyvenim\u0117l\u012f sala) ir u\u017esienio politikos \u2013 veiklaus nesiki\u0161imo \u012f Rusijos kontrrevoliucij\u0105 \u2013 k\u016br\u0117j\u0173. Lenkija tik leido kariuomenei, vadinamajam \u201ekaro tranzitui\u201c, laisvai va\u017eiuoti per valstyb\u0119, ir u\u017e t\u0105 kain\u0105 atsikrat\u0117 aktyvaus dalyvavimo. Dabar kin\u0173 komunizmo lavina, nuo Altajaus ir Uralo kaln\u0173 riedanti \u012f Maskvos lygumas, sudrumst\u0117 t\u0105 ideali\u0105 viena kit\u0105 paremian\u010di\u0173 prie\u0161ingybi\u0173 sistem\u0105. Siaubingo dyd\u017eio kapitalai, kuri\u0173 kilm\u0117s niekas ne\u017einojo, mesti darbinink\u0173 bui\u010diai pagerinti, nustojo duoti procentus nuolaidumo d\u0117l darbo organizavimo metod\u0173 pavidalu. Nepaisant vis\u0173 pastang\u0173, ka\u017ekod\u0117l \u0117m\u0117 byr\u0117ti patys pamatai. Buvo ne\u012fmanoma i\u0161laikyti absoliu\u010dios izoliacijos net su nematytai uoliais pas\u0173 tikrinimais ir nuolatiniu naujien\u0173 klastojimu visoje spaudoje, kuri buvo tik vienas didelis, beveik lytinis Tautinio gelb\u0117jimo sindikato organas. At\u0117jo laikas, kai laim\u0117s sala \u0117m\u0117 keistai trauktis, ma\u017e\u0117ti, jei kol kas ne fizi\u0161kai, tai morali\u0161kai. Nors valstyb\u0117 nesuma\u017e\u0117jo n\u0117 per p\u0117d\u0105, bet atrod\u0117 esanti vis ma\u017eesnis lopin\u0117lis, \u012f kur\u012f i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 liejosi deganti magma.<\/em> <em>Sindikato nariams svilo padai, bet jie dar laik\u0117si. Vardan ko? Niekas ne\u017einojo \u2013 nebuvo kur pab\u0117gti, jeigu k\u0105. Niekas netgi nenor\u0117jo naudotis gyvenimu sena apimtimi \u2013 juk am\u017einai tas trukti negal\u0117jo&#8230; Karininkai nustojo varyti versliukus (Nevaleikovi\u010dius tokius \u0161aud\u0117 be joki\u0173 pardon\u0173), verslininkai \u201etam tikrose sferose\u201c nebedav\u0117 ky\u0161i\u0173, apskritai nesudarin\u0117jo vadinam\u0173j\u0173 \u201edideli\u0173 sandori\u0173\u201c, naktiniai restoranai bankrutavo, dansinguose \u0161oko tik paskutin\u0117s paleistuv\u0117s ir visi\u0161ki niek\u0161ai \u2013 nykstanti r\u016b\u0161is. Beatodairi\u0161k\u0105 inteligentijos proto pasimai\u0161ym\u0105 d\u0117l sporto pakeit\u0117 racionali viena sveikatos valanda per dien\u0105 \u2013 toji pavojinga manija tolygiai ap\u0117m\u0117 visus visuomen\u0117s narius. Netgi kinas, keliantis gr\u0117sm\u0119 visoms galimoms auk\u0161tesniosioms sritims, nyko pama\u017eu, bet nuosekliai. Dar ka\u017ekokiose priemies\u010dio b\u016bdose paskutiniai sur\u016bgoj\u0119 kretinai, visi\u0161ko puvimo b\u016bsenos, tamsoje g\u0117r\u0117josi u\u017etamsintomis kino \u017evaig\u017ed\u0117mis ir m\u0117gavosi 200 % stiprumo vyri\u0161ko pasi\u0161lyk\u0161t\u0117jimo ir kasdieni\u0161kumo piliul\u0117mis. <\/em><em>Netgi radijas \u0117m\u0117 \u017elugti, pirmiau visi\u0161kai sukretinin\u0119s penkiasde\u0161imt procent\u0173 vidurmuzikin\u0117s pusiau inteligentijos. Sindikato unifikuota spauda negal\u0117jo \u201epranokti\u201c vis gaus\u0117jan\u010di\u0173 nuolatini\u0173 dienra\u0161\u010di\u0173 perd\u0117tai stipriai formuojamos nuomon\u0117s pagal t\u0173 partij\u0173 doktrinas \u2013 partijos beveik i\u0161nyko \u2013 vie\u0161patavo visuotinis sutarimas. Ne\u017einia d\u0117l ko po kampus teli\u016b\u0161kavosi ka\u017ekokia bespalv\u0117, nuobodi blankstan\u010di\u0173 \u0161m\u0117kl\u0173 mas\u0117. Ta\u010diau dugnas, visi\u0161kai spontani\u0161kai, be paraly\u017eiuot\u0173 agitacijos centr\u0173 \u012ftakos, \u0117m\u0117 pama\u017eu p\u016bslotis ir kilti. Kai kuriems, pripratusiems prie tiesaus visuomen\u0117s pagrindo, kartais atrod\u0117, kad vaik\u0161\u010dioja \u0161iek tiek<\/em> <em>nuo\u017eulniu, tarsi pelk\u0117tu, o gal labai pla\u010dia amplitude banguojan\u010diu pagrindu. Bet apskritai tai buvo laikoma iliuzija. Buvo kalbama ir netgi visi\u0161kai atvirai aptarin\u0117jamas geltonosios mas\u0117s u\u017e Uralo potencialas, neeuklidiniu b\u016bdu kaip gravitacinis potencialas kei\u010diantis aplinkin\u0117s erdv\u0117s strukt\u016br\u0105, psichovisuomenin\u0119 aplink\u0105 \u2013 bet protingi \u017emon\u0117s rimtai \u012f tuos dalykus ne\u017ei\u016br\u0117jo. Izoliacija, tikriau, jos trumpalaik\u0117 iliuzija, t\u0119s\u0117si pirmiausia tod\u0117l, kad n\u0117 viena i\u0161 subol\u0161evikint\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 netur\u0117jo noro galutinai subol\u0161evik\u0117ti a\u0161triame kin\u0173 pada\u017ee. Nepaisydami revoliucijos bendrum\u0173 d\u0117sni\u0173, visos pasaulio vyriausyb\u0117s Lenkij\u0105 laik\u0117 dirbtinai konservatyvi\u0105 \u2013 d\u0117l mil\u017eini\u0161k\u0173 pinigini\u0173 sum\u0173, laisv\u0173 nuo komunistin\u0117s propagandos (papras\u010diausiai nebuvo k\u0105 \u012fkalbin\u0117ti), \u2013 u\u017e tai ji buvo \u201egynybin\u0117 siena\u201c, kol kas d\u0117l savo neveiklumo beveik laiminga. \u012esivie\u0161patavo tam tikra \u017emoni\u0173 r\u016b\u0161is, kurie anks\u010diau neatrod\u0117 es\u0105 tokie stipr\u016bs, ir daugiausia i\u0161 meno ir literat\u016bros kritik\u0173 sferos \u2013 vadinamieji \u201eapsekluoliai\u201c (L, lubinas, Ladoga), kad skirt\u0173si<\/em> <em>nuo normali\u0173 apsukruoli\u0173. Tai buvo individai, galintys nuseklinti bet kok\u012f gil\u0173 klausim\u0105, kitaip nei,\u00a0 pavyzd\u017eiui, Vaithedas ir Raselas, kurie i\u0161 bet kokio niekniekio, kaip ir dera filosofams (ir dar matematikos), gal\u0117jo padaryti gana sunki\u0105 problem\u0105. [&#8230;\u201ewe can define this kind of people as those, who, by means of introducing suitable notions, can give to any problem, as plan as it may be, any degree of difficulty, that may be required\u201c, \u2013 citata i\u0161 sero Oskaro Vindhemo i\u0161 MSGO \u2013 Mathematical Central and General Office \u2013 prakalbos.] Apskritai visur \u012fsivie\u0161patavo Dvasia (i\u0161 did\u017eiosios D), toji, kuri baisiai \u201enadojela\u201c pseudoromantikams, abstinentams ir apskritai gyvenimu nusivylusiems \u017emon\u0117ms. Dabar dvasia staiga pasiek\u0117 pergal\u0119 ir galutinai \u012fsik\u016bnijo \u012f gyvenim\u0105, ta\u010diau<\/em> <em>atrod\u0117, tarsi ka\u017ekoks neapsakomai bjaurus gyvulys u\u017esid\u0117jo idealiai pritaikyt\u0105 jo snukiui i\u0161kilnaus angelo kauk\u0119. Tie, kurie t\u0105 krypt\u012f \u2013 ar kaip \u0161itai pavadinti \u2013 propagavo, buvo tiesiog nelaimingi \u2013 propaguoti netur\u0117jo k\u0105 \u2013 visi dar neseniai buv\u0119 labiausiai u\u017ekiet\u0117j\u0119 materialistai be joki\u0173 diskusij\u0173 su jais sutikdavo, ta\u010diau tai buvo negyvi \u012fsitikinimai, prarad\u0119 bet kok\u012f uolum\u0105. Kunigaik\u0161tis Tikonderoga buvo \u201eapsekluoli\u0173\u201c prototipas ir visi\u0161kas, absoliutus kvailys \u2013 Mikeland\u017eelas ir Leonardas neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 prid\u0117ti n\u0117 vieno pot\u0117pio. B\u016btent tod\u0117l buvo vienas i\u0161 rams\u010di\u0173 to keisto nupilkimo, kuris vis d\u0117lto netur\u0117jo Tatr\u0173 ar spalio ryto rami\u0173 \u201esausos miglos\u201c bruo\u017e\u0173, atvirk\u0161\u010diai, atrod\u0117 bloga lemiantis ir keliantis nerim\u0105, kaip varinio, kai kur alavinio atspalvio dangaus pilkuma prie\u0161 baisi\u0105 audr\u0105 \u2013 ne t\u0105, kuri ateina ir praeina \u201e\u0161onais\u201c, o t\u0105, kuri gimsta m\u016bs\u0173 akyse, audros-par\u0161aved\u0117s, maitinan\u010dios ma\u017eiausius debes\u0117liukus-pasiuntinukus kaip patel\u0117 savo ma\u017eius. Gana \u2013 \u0161alin t\u0105 literat\u016br\u0105. Tas visuotinis sutarimas, tas ka\u017ekoks beg\u0117di\u0161kas \u201emyl\u0117kim vienas kit\u0105\u201c ir vadinamasis \u201epetys \u012f pet\u012f\u201c, kuriame buvo justi pritildytas snaud\u017eian\u010dios neapykantos girg\u017ed\u0117jimas; tas vienas kito gyrimas iki s\u0105mon\u0117s netekimo, slepiantis iki \u0161iol nematyto nuodingumo pavyd\u0105; tas ga\u0161lus melas, kuriame \u017emon\u0117s su a\u0161aromis akyse voliojosi kaip \u0161unys ekskrementuose \u2013 visa tai buvo tiesiog baisu. Bet ma\u017eai kas t\u0105 suvok\u0117 \u2013 \u0161iaip ar taip, tikrai ne Genezypas ir ne kunigaik\u0161tis. I\u0161manantys \u017emon\u0117s sl\u0117p\u0117si keturi\u0173 sostini\u0173 tir\u0161tyn\u0117je, gal net generalinio intendanto i\u0161 pa\u017ei\u016bros vienmin\u010di\u0173 batalionuose, eskadronuose ir baterijose. Kaimuose, \u017einoma, niekas nieko nesuprato, juk valstietis \u2013 bevilti\u0161kai \u017elug\u0119s reikalas, med\u017eiaga \u0161leik\u0161\u010diai id\u0117jiniams demokratams, tiems visuomen\u0117s lep\u016bn\u0117liams, kurie net susiriesdami paisto apie \u201edid\u017eias\u201c bendra\u017emogi\u0161kas id\u0117jas ir \u0161itaip nori susikurti miel\u0105 \u00a0d v a s i n \u0117 m i s\u00a0 v e r t y b \u0117 m i s ir darbuotoj\u0173 pseudogeranori\u0161kumo apkvailint\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161naudojimo ir apipl\u0117\u0161imo pasaul\u0117l\u012f. Prikim\u0161ti jo pilv\u0105 taip, kad tas darbinis gyvulys pamir\u0161t\u0173, jog yra ir\u00a0 g a l i\u00a0 b \u016b t i\u00a0 \u017emogumi. Gerove u\u017emigdyti auk\u0161t\u0105sias dvasines aspiracijas ir i\u0161 viduje surizgusi\u0173 \u017eaib\u0173 susivyti jauk\u0173 lizdel\u012f, \u0161iek tiek auk\u0161tesn\u0117s mark\u0117s nei t\u0173 gyvuli\u0173 \u2013 \u0161tai koks dalykas. Taip galvojo vieni, o kiti, baksnodami \u012f nuolatin\u012f produkcijos ma\u017e\u0117jim\u0105 ir po did\u017ei\u0173 id\u0117j\u0173 (t\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 did\u017ei\u0173) apsiaustais darbinink\u0173 skurdo bol\u0161evik\u0173 kra\u0161tuose did\u0117jim\u0105, tvirtino, kad kito kelio, i\u0161skyrus fa\u0161izm\u0105, n\u0117ra ir b\u016bti negali. Ir kur \u010dia teisyb\u0117 ir ar apskritai galima kalb\u0117ti apie teisyb\u0119? Ar problem\u0173 klas\u0117s at\u017evilgiu \u0161i s\u0105voka turi prasm\u0119? <\/em><\/p><p><em>\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Viskas smird\u0117jo kuo bjauriausiai. Kaip ty\u010dia, i\u0161tisi pseudo\u017emoni\u0173 kolektyvai tvirtino, kad kvepia, ir kvepia labai maloniai. Po kai kuriais mundurais (da\u017eniausiai Sindikato nari\u0173) vietoj raumen\u0173 tirt\u0117jo kirm\u0117lin\u0117s \u017earnos \u2013 niekas to nemat\u0117. Bet keisto bej\u0117gi\u0161kumo galia visi tie prie\u0161taringumai laik\u0117si kaip trint\u0173 ut\u0117li\u0173 emulsija vasaro\u0161il\u010diame truput\u012f pasaldintame vandenyje. Tas laikiklis buvo Dvasia i\u0161 did\u017eiosios D ir komunist\u0173 pinigai. Tasai vis\u0173 sluoksni\u0173, i\u0161skyrus kelis pusgalvius i\u0161 auk\u0161\u010diausios aristokratijos, did\u017eiai eti\u0161kas nusiteikimas, kurio ne\u012fmanoma demaskuoti, buvo i\u0161ties baisus. Geri \u017emon\u0117s sak\u0117: \u201eAha, matote, netik\u0117jote, kad viskas bus dar geriau\u201c, \u2013 o sak\u0117 \u0161itai susijausminusiems pesimistams, kurie su \u0161lyk\u0161taus graudulio a\u0161aromis akut\u0117se, \u012fpratusiose prie sardoni\u0161ko prisimerkimo, patys sav\u0119s klaus\u0117: \u201eNejaugi klaid\u017eiojome<\/em> <em>programiniame savivarge, \u017eudydami visas viltis d\u0117l t\u0173 b\u016bsim\u0173 kent\u0117toj\u0173 gerov\u0117s (juk kada nors jie turi prareg\u0117ti), kent\u0117toj\u0173, kurie kol kas nenor\u0117jo matyti juos supan\u010dio blogio ir art\u0117jan\u010dios vis\u0173 sfer\u0173 k\u016brybin\u0117s negalios\u201c, \u2013 taip, tarsi i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 didel\u0117 pramoga pusiau s\u0105moningai apsigaudin\u0117ti menkomis neva id\u0117juk\u0117mis (\u012fvairi\u0173 tik\u0117jim\u0173 atgimimas, deindividualizacijos gr\u012f\u017etamumas, mechanizacijos \u012fveikimas geriant pien\u0105 ir skaitant Biblij\u0105, proletariato menin\u0117 k\u016bryba, maist\u0105 atstojan\u010dios piliul\u0117s ir pan.).<\/em><\/p><p>Ka\u017ekaip nedr\u0105siai, staiga apsunkusia \u0161irdimi Zypcius \u0117jo per ap\u0161viestus kambarius. \u012e j\u012f d\u0117b\u010diojo kunigaik\u0161\u010di\u0173 Zavratinski\u0173 portret\u0173 akys, t\u0173 Zavratinski\u0173, kuri\u0173 vienas, kadaise pasiuntinys prie popie\u017eiaus sosto, kaip \u017emon\u0105 parsive\u017e\u0117 ital\u0173 kunigaik\u0161tyt\u0119 Tikonderog\u0105. Laikui b\u0117gant itali\u0161ka pavard\u0117 visi\u0161kai i\u0161st\u016bm\u0117 rusi\u0161k\u0105. Jaunesnysis s\u016bnus tur\u0117jo markizo de Skampi titul\u0105 \u2013 vienintelis visoje \u0161alyje. Jis k\u0105 tik su svarbiomis \u017einiomis nuo sienos atva\u017eiavo naktiniu vengr\u0173 greituoju traukiniu. Kin\u0173 komunistai nuo vakar laik\u0117 apsup\u0119 baltagvardieti\u0161k\u0105 Maskv\u0105 \u2013 taip tvirtino lak\u016bnas, ankst\u0173 ryt\u0105 atskrid\u0119s \u012f Bud\u0105. Bet toji \u017einia nebuvo paskleista, kad nepadid\u0117t\u0173 dugno jud\u0117jimas. O, ties\u0105 sakant, niekas tuo dugnu netik\u0117jo. Grynai dvasine prasme situacija atrod\u0117 esanti bedugn\u0117. \u017dmon\u0117s nustojo matyti realius savo veiksm\u0173 padarinius \u2013 r\u016bp\u0117jo tik veiksmus lydin\u010dios psichikos b\u016bsenos. Bet ilgai taip gyventi negalima \u2013 galiausiai tai turi baigtis bankrotu. \u201eDvasin\u0117s gelm\u0117s bedugn\u0117\u201c \u2013 tas garsas kaip siaubingo varpo \u201egaudesys\u201c li\u016bliavo visus am\u017einam miegui, pradedant nuo tikr\u0173 analfabeti\u0161k\u0173 naujagimi\u0173 net iki alfabeti\u0161k\u0173 senagimi\u0173 tvarkingomis, \u017eilomis barzdomis ir baisiai i\u0161mintingomis, seniai i\u0161\u017ei\u016br\u0117tomis akimis. I\u0161 pa\u017ei\u016bros viskas prie\u0161taravo sau pa\u010diam \u2013 netur\u0117jo jokio <em>self-consistance<\/em> \u2013 vis d\u0117lto nieko nepadarysi: faktai, faktai. O keis\u010diausia, kad naujasis tik\u0117jimas (apie kur\u012f savo pokalbiuose u\u017esimin\u0117 anie ponai atsiskyr\u0117lio troboje), vadinamasis \u201emurtibingizmas\u201c, plito ne nuo visuomen\u0117s vir\u0161\u016bni\u0173, kaip iki \u0161iol teosofija ir kiti pusiau religiniai tik\u0117jimai, o kilo kaip tik i\u0161 to banguojan\u010dio dugno.<\/p><p>Dvide\u0161imtme\u010dio markizo \u0161alies likimas nedomino. \u017dinojo, kad su savo gro\u017eiu, nors ir viskas nugarm\u0117t\u0173 pragaran, jis tikrai neprapuls. Visur paskui j\u012f sekiojo moter\u0173 vorel\u0117, deja, j\u012f kamavo \u201esuchostoj\u201c, kaip t\u0105 negalavim\u0105 vadino rus\u0173 gvardie\u010diai. Visos tos \u0161eimyn\u0117l\u0117s cinizmas iki begalyb\u0117s vir\u0161ijo nepatyrusio Genezypo gyvenimo suvokim\u0105. Skampis, metais u\u017e j\u012f vyresnis, buvo gryniausias prakti\u0161kai, be joki\u0173 iliuzij\u0173 \u017ei\u016brin\u010dio \u012f gyvenim\u0105 tipas, ir toks buvo jau nuo dvylikos met\u0173. Netgi buvo kalbama, kad mamun\u0117l\u0117 ir j\u012f&#8230; bet tas tai jau turb\u016bt netiesa. \u201e\u017davus brunetukas, vilkintis erdelio spalvos kostium\u0105, sukurt\u0105 Skvaros palikuoni\u0173, pusiaugulom i\u0161sidr\u0117b\u0119s fotelyje kramt\u0117 sumu\u0161tinukus, o vir\u0161 jo, galingas kaip grynaveislis \u0161ernas abejingumo kr\u016bmynuose, kyl\u0117jo<em> papa<\/em> kunigaik\u0161tis.\u201c<\/p><p>\u2013 Ponas Kapenas de Vahazas, \u2013 pristat\u0117 kunigaik\u0161tien\u0117, kartu daug \u017eadamai spustel\u0117dama b\u016bsimo meilu\u017eio rank\u0105. Tiedu ponai, panir\u0119 \u012f politin\u012f diskurs\u0105, tik linktel\u0117jo galvas pasisveikindami, jiems ner\u016bp\u0117jo naujas j\u0173 namin\u0117s matronos \u2013 motinos ir \u017emonos \u2013 meilu\u017eis. \u2013 Pra\u0161om s\u0117stis ir vai\u0161intis. Atrodote labai nusikamav\u0119s. Kas su jumis nuo vakar d\u0117josi? \u2013 motini\u0161kai \u0161velniai kalb\u0117jo toji nu\u017eydin\u010diu gro\u017eiu spindinti bestija. \u2013 Gal jus buvo u\u017epuolusios \u0161i\u0173 kra\u0161t\u0173 piktosios dvasios \u2013 Putricis ir jo bi\u010diuliai? \u2013 Genezypas, apstulbintas tokios ai\u0161kiaregyst\u0117s, i\u0161sigand\u0119s situacijos, apduj\u0119s \u017ei\u016br\u0117jo \u012f savo kankintoj\u0105, ir jam atrod\u0117, kad \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 jis ryja kruvinus, i\u0161pjautus i\u0161 paslaptimi pulsuojan\u010di\u0173 viduri\u0173 gabalus tolimo, nesugaunamo gyvenimo \u2013 to i\u0161 did\u017eiosios G. Bet ai\u0161kiai buvo matyti, kad kunigaik\u0161tien\u0117 tuos \u017eod\u017eius pasak\u0117 \u0161iaip sau, nor\u0117dama u\u017epildyti nejauki\u0105 tu\u0161tum\u0105. Jos pama\u017e\u0117liais vystan\u010diame k\u016bne rang\u0117si baisus jausm\u0173 kamuolys. (Blogiausios buvo valand\u0117l\u0117s, kai ji visa tai pamir\u0161davo \u2013 o paskui a\u0161trus staigaus prisiminimo skausmas \u2013 tarsi kas purvinu skuduru u\u017evanojo per veid\u0105&#8230;) Vir\u0161 viso to kyl\u0117jo galva, i\u0161mintinga kaip pel\u0117da, o mintys, \u0161alti drugeliai automatai, skraid\u0117 vir\u0161 jos i\u0161 pa\u017ei\u016bros laisvai ir ner\u016bpestingai, bet kiekviena j\u0173 varv\u0117jo krauju, greit kre\u0161an\u010diu, nekvepian\u010diu, tarsi sumai\u0161ytu su p\u016bliais \u2013 krauju, kuris art\u0117jan\u010diai senatvei varva i\u0161 skausmo. Kad taip kart\u0105 imtum ir per\u017eengtum t\u0105 rib\u0105 ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 taptum matrona! Bet, kaip sakydavo optimistai, grei\u010diau Ludzimiere i\u0161dygs kin\u0173 siena, nei tas keistas, gra\u017eus, nelaimingas k\u016bnelis persiris \u012f antr\u0105 gyvenimo pus\u0119 ir leisis sutrypiamas dvasios, kuri juk buvo ir iki \u0161iol teb\u0117ra galinga, tik neturi laiko, prival\u0117dama tarnauti <em>pr\u00e9cieuses<\/em> organizuotam ga\u0161lumui, nes tokia jau buvo toji \u012fsi\u0161\u0117lusi\u0173 organ\u0173 kr\u016bva. Jau kuris laikas kunigaik\u0161tien\u0117 skait\u0117 vis\u0173 garsi\u0173 valdovi\u0173 ir labiausiai pa\u0161\u0117lusi\u0173 kurtizani\u0173 biografijas ir i\u0161 j\u0173 s\u0117m\u0117si \u0161iek tiek nusiraminimo \u2013 kaip Napoleonas I i\u0161 Plutarcho darb\u0173. Bet baisus dalykas art\u0117jo nepermaldaujamai, ir reik\u0117jo jau apgaudin\u0117ti ne tik kitus, bet ir save. Ka\u017ekas buvo atsitik\u0119 pa\u010diam malonumui: jau nepavykdavo taip da\u017enai nuskrieti ten, \u012f \u017eiaurios pergal\u0117s prie\u0161 niekingai pavargus\u012f patel\u0117s k\u016bn\u0105 \u0161al\u012f, \u012f t\u0105 sustingusi\u0105 tobulo pasisotinimo sfer\u0105, kai i\u0161 lytini\u0173 gelmi\u0173 i\u0161try\u0161kusi sunka vis\u0105 pasaul\u012f iki pat kra\u0161t\u0173 u\u017eklodavo viena \u012fmanoma prasme: pasiekto paslaptingos, i\u0161 esm\u0117s gyvuli\u0161kos palaimos maksimumo. O, geri buvo laikai, kai nuo jos tiesiog nenulipdavo visokie nenaud\u0117liai, kaskart vis kiti, savo esme nepasiekiami, visatos nes\u0105mon\u0117s bedugn\u0117je riaug\u0117dami dvasia, galingi ir i\u0161did\u016bs, bet i\u0161kar\u0161tu kailiu, nudobti toje sferoje, i\u0161 kurios visa tai plauk\u0117. Ir b\u016btent \u0161ituo j\u0105, su laukiniu sielvartu, nupuolusi\u0105, bet vis d\u0117lto galingai&#8230; Kr\u016bptel\u0117jo. O dabar turi \u0161tai tok\u012f k\u0105snel\u012f, be to, \u012f pami\u0161im\u0105 varant\u012f ta savo prakeikta jaunyste, kuri jai pa\u010diai visam laikui slydo i\u0161 rank\u0173. Taip \u2013 jeigu pasitaik\u0117 tinkamas objektas, o dar ma\u017eos dr. Lan\u010dionio piliul\u0117s \u2013 cha, tada vykdavo i\u0161ties pra-ga-ri\u0161-ki dalyk\u0117liai&#8230; Malonumas, kur\u012f iki negal\u0117jimo sustiprino savi\u017eudi\u0161kas gyvenimo fono ni\u016brumas, buvo tiesiog baisus: gal tai jau paskutinis kartas, ir reik\u0117s iki savo am\u017eiaus galo b\u016bti nuklump\u0117jusia <em>bas-bleu<\/em>. Toji mintis k\u016br\u0117, pa\u010dioje jaunyst\u0117je n\u0117 nenujau\u010diamas, ne\u012fmanomos-nepaprastos-palaimingos netekties gelmes \u2013 veikiau tai buvo kankinimai \u2013 bet ne! \u2013 \u0161iais terminais to apra\u0161yti ne\u012fmanoma! \u2013 tepradeda tai vykti (tai, tai, tai, kas nesuvokiama) i\u0161 tikr\u0173j\u0173, o tada liepsnojan\u010diame viduje, tarsi vis\u0173 pasaulio gali\u0173 lau\u017ee, gal atsiras \u017eod\u017ei\u0173, geban\u010di\u0173 am\u017eiams sulaikyti prab\u0117gan\u010di\u0105 \u012fsik\u016bnijusio stebuklo akimirk\u0105. Ir dar \u0161itokiu b\u016bdu!..<\/p><p>Bevilti\u0161kumas. Genezypas, nes\u0105moningai \u017eiaurus, dailus jaunuolis, baisiausiai sutrik\u0119s savo gra\u017ei\u0105 burn\u0105 prikim\u0161o sumu\u0161tini\u0173, kramt\u0117 juos be galo ilgai, paskui ta beskon\u0117 ko\u0161el\u0117 niekaip nepraslydo pro i\u0161d\u017ei\u016bvusi\u0105 ir u\u017egniau\u017et\u0105 gerkl\u0119. Kunigaik\u0161tien\u0117, kuri, regis, geb\u0117jo b\u016bti jo k\u016bno viduje, slap\u010diausiose kertel\u0117se, netgi kai kuri\u0173 l\u0105steli\u0173 viduje, tar\u0117 (ne \u2013 jos dvasia kilo tarpl\u0105stelin\u0117se erdv\u0117se kaip gyva auk\u0161tesniosios eil\u0117s materija tarp \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, kuriai m\u016bs\u0173 sistemos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 strukt\u016bros t\u0117ra \u012f elektronus pana\u0161\u016bs u\u017esikabinimo punktai m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 gyvos substancijos at\u017evilgiu) \u2013 \u017eod\u017eiu, toji metafizin\u0117 galvij\u0117 tar\u0117, o balsas skamb\u0117jo tyrai kaip sidabrinis varpelis ir aid\u0117jo i\u0161 vir\u0161aus, ka\u017ekur i\u0161 kri\u0161tolini\u0173 tarpplanetini\u0173 auk\u0161tum\u0173 (ar \u017eemum\u0173) \u0161altum\u0117li\u0173:<\/p><p>\u2013 U\u017esigerkite, kitaip neprarysite. \u2013 Ir nusijuok\u0117 vaiki\u0161kai, sveikai, gra\u017eiai, kaip mandagi mergait\u0117.<\/p><p>Ak \u2013 kokia nuod\u0117minga pabaisa! Kvailasis Zypcius n\u0117 apytikriai negal\u0117jo to \u012fvertinti. Kod\u0117l apskritai viskas taip kvailai sutvarkyta, kad niekas nieko negali laiku apskai\u010diuoti = lytin\u0117s poros am\u017eiaus suma turi b\u016bti lygi ma\u017edaug 60: jam 50, jai 10, jai 40, jam 20 ir t. t. (Teorija to paties rusino, kuris i\u0161galvojo erotini\u0173 santyki\u0173 teilorizacij\u0105.) Kad taip koks nors tikras tos sferos \u017einovas kaip pridera \u012fvertint\u0173 b\u016btent tok\u012f vystant\u012f \u017eied\u0105 kaip toji keista, eroti\u0161kai nevalyva moteri\u0161k\u0117! (Ar b\u016bna kas nors bjauresnio nei seksualinis nusimanymas?) Bet ne \u2013 toks ponas tada jau b\u016bna niekam tik\u0119s arba j\u012f kamuoja askez\u0117s manija ar kas nors pana\u0161aus, arba jis laksto paskui kvailas paaugles, mokydamas jas ka\u017ekoki\u0173 idioti\u0161k\u0173 savo jaunyst\u0117s triuk\u0173. Ak \u2013 dabar netgi tai pasikeit\u0117. Visoje toje hierarchijoje \u012fsivie\u0161patavo ka\u017ekokia netvarka ir apskritai visa ko pervertinimas. O ant to rop\u0161t\u0117si triumfuojanti dvasia, turb\u016bt paskutin\u012f kart\u0105 prie\u0161 galutin\u012f kritim\u0105 \u012f neb\u016bt\u012f. \u017dinoma, toji kova tur\u0117jo \u012fvykti Lenkijoje, toje \u201etvirtov\u0117je\u201c, ginan\u010dioje visus ir save nuo esmingiausi\u0173 lem\u010di\u0173. Tautos, kaip ir kai kurie \u017emon\u0117s, turi savo lemt\u012f (bet ne b\u016btinai ji turi i\u0161sipildyti) ir misij\u0173. Jei kam nors leisi gyventi pakankamai ilgai, galiausiai (jei tik nesutrukdys kokie \u012fvykiai ir kli\u016btys \u2013 kal\u0117jimas, pami\u0161imas, amputacija ir pan.) \u2013 jis padarys savo \u2013 gal su tam tikromis deformacijomis, karikat\u016bri\u0161kai, bet padarys. Rytai, kuri\u0173 ekspansij\u0105 sustabd\u0117 ta \u201eprakeikta Lenkija\u201c, apimti keistos, jiems neb\u016bdingos ultravakarieti\u0161kos visuomenin\u0117s transpozicijos, nesuvir\u0161kintos, \u017ealios sukramtytos formos, galiausiai \u0117m\u0117 ver\u017etis \u012f Vakarus. Keli\u0105 jiems atv\u0117r\u0117 komunizmas. Apskritai budistai visada buvo nuoseklesni nei krik\u0161\u010dionys, o nuo taoizmo iki socializmo kelias taip pat netolimas. I\u0161 pa\u017ei\u016bros aristokrati\u0161kas konfucianizmas leidosi transformuojamas \u012f europieti\u0161ko visuomeninio idealizmo dyd\u017eius. O svarbiausia \u2013 d\u0117l metafizinio j\u0173 s\u0105moningo egzistavimo fono tiems geltoniesiems velniams ne taip r\u016bp\u0117jo prisikim\u0161ti pilv\u0105 ir chami\u0161kai naudotis gyvenimu: jiems visi tie poky\u010diai buvo susij\u0119 su vidin\u0117s tobulyb\u0117s siekiu. Dvasiniai \u0161\u016bkiai nebuvo \u201eapsiaust\u0117liai\u201c \u2013 tie \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tur\u0117jo kito dvasinio pasaulio vizij\u0105 \u2013 gal nepasiekiam\u0105, gal mums nesuprantam\u0105, bet tur\u0117jo. Bet k\u0105 gi: u\u017esikr\u0117t\u0119 Vakar\u0173 problematika, neju\u010diom, patys to nesuvokdami, vis labiau barst\u0117 pirmin\u012f ant\u017emogi\u0161k\u0105 \u012fsib\u0117g\u0117jim\u0105 \u2013 bet kuri\u0105 valand\u0117l\u0119 pilvas gal\u0117jo nustelbti dvasi\u0105. Kol kas retai pasitaikydavo, kad mas\u0117 b\u016bt\u0173 persmelkta tos dvasios, kurios iki pat kaklo tur\u0117jo jos vadai: r\u016bp\u0117jo ne patenkinti materialius poreikius, o naujos vidinio vystymosi, kuris Europoje jau du \u0161imtus met\u0173 buvo gryna fikcija, galimyb\u0117s \u2013 gal\u0173 gale nustota tik\u0117ti pasakomis apie nuolatin\u0119 pa\u017eang\u0105 \u2013 baltasis \u017emogus pamat\u0117 u\u017etverian\u010di\u0105 sien\u0105 savyje, o ne gamtoje. Ar kin\u0173 tik\u0117jimas buvo apgaul\u0117, ar r\u0117m\u0117si kitokiais psichikos duomenimis? Pesimistai, patys atkakliausi, tvirtino, kad tai tik tam tikra laiko ir erdv\u0117s apribota, pav\u0117luota vis\u0173 individuali\u0173 ver\u010di\u0173 bendra niveliacija \u2013 paskui tur\u0117jo u\u017epl\u016bsti dar tir\u0161tesn\u0117 visuomen\u0117s nuobodulio ir metafizin\u0117s kasdienyb\u0117s migla. O i\u0161 apa\u010dios, nuo kaul\u0173, nuo to pirminio sluoksnio, nuo tos \u201edid\u017eiausi\u0173 b\u0117duli\u0173\u201c pus\u0117s prad\u0117jo ka\u017ekas \u201egesti ir gesti\u201c \u2013 (koks \u010dia b\u016bt\u0173 tinkamiausias \u017eodis? \u2013 \u201egesti\u201c nesuteikia to atspalvio, kurio reikia, o tas vyksmas yra tiesiog bjaurus). [\u012edomus dalykas, ar kitose kalbose yra \u017eod\u017ei\u0173, rei\u0161kian\u010di\u0173 tokios r\u016b\u0161ies \u201ebjaurum\u0105\u201c, kaip kai kurie lenki\u0161ki posakiai?] Tai buvo akivaizdus \u012frodymas, kad \u00a0p a k a n k a m a i\u00a0 \u017e e m a m e\u00a0 i \u0161 o r i n \u0117 s\u00a0 p a v e l d \u0117 t o s\u00a0 kult\u016bros lygyje nepavyks sunaikinti \u017emogaus prigimties id\u0117j\u0173 k\u016brimo pagrindo \u2013 taikant prikim\u0161tus pilvus ir ausis (radijas) bei kai kurias susisiekimo priemones (auto). Taip pat akivaizdus \u012frodymas buvo ir pats vakarieti\u0161k\u0173 bol\u0161evikini\u0173 valstybi\u0173 egzistavimas. Bet kai kuriems \u201egelmininkams\u201c tai buvo \u201etrumpos distancijos\u201c eksperimentas. Nors giliai \u201eDvasios\u201c sunarkotinti, visi kent\u0117jo d\u0117l l\u0117t\u0173 visuomenini\u0173 poky\u010di\u0173. Tasai auk\u0161tesn\u0117s klas\u0117s gyvulys (visuomen\u0117) tur\u0117jo laiko \u2013 \u017einoma, kaip visuma. Kas jai r\u016bpi, kad kankinami \u017e\u016bsta ka\u017ekokios i\u0161centrin\u0117s j\u0117gos i\u0161mestos atliekos ar net centrinio, esminio mink\u0161timo elementai? Argi kokainistui r\u016bpi, kaip jau\u010diasi atskiros jo smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s?<\/p><p>Markizas Skampis siurb\u010diojo pro dantis liker\u012f, klausydamasis t\u0117vo b\u0117davojim\u0173:<\/p><p>\u2013 &#8230;nes jeigu tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 buvusi j\u0117ga, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173, visi\u0161kai i\u0161 tikr\u0173j\u0173, tai yra de-zor-ga-ni-za-ci-ja. Lenkija visados buvo ir yra paleistuv\u0117. O kad ten aplinkui mas\u0117s automagnetizmas auga geometrine progresija m\u016bs\u0173 Sindikato intensyvinimosi savyje at\u017evilgiu, tad turime nusileisti \u2013 ne absoliu\u010diai \u2013 supranti, Maciejau? \u2013 tik laike. Nes reakcija turi ateiti. Tikiu visuomeniniu gr\u012f\u017etamumu kolosaliose distancijose. Dievas yra ir jis yra valdovas \u2013 \u0161tai tiesa. Ir \u017eem\u0117 dar pamatys faraonus, tik geresnio stiliaus nei ankstesnieji, neu\u017eter\u0161tus toteminiais prietarais, \u0161viesius kaip tikri galutin\u0117s \u017einios Saul\u0117s s\u016bn\u016bs. \u2013 (\u201eO, visi\u0161kai nusi\u0161neka tas senas asilas\u201c, \u2013 nuovargingai pagalvojo Skampis.) \u2013 Neapskai\u010diavome vieno dalyko: nesuderinome laiko su atitinkamais poky\u010diais kituose kra\u0161tuose. Cha \u2013 jeigu bol\u0161evizmas, ne m\u016bs\u0173 komunizmas, o rusi\u0161kasis bol\u0161evizmas jau b\u016bt\u0173 mums u\u017e nugaros, cha \u2013 tada \u2013 tos imunizacijos fone gal\u0117tume i\u0161laikyti de\u0161imt\u012f pav\u0117luotos faz\u0117s met\u0173 ir savo sprandais sulaikyti \u0161imt\u0105 \u010cingischan\u0173 i\u0161 kurio nors Internacionalo. Visada, dar prie\u0161 daugyb\u0119 met\u0173, kai buvau nepatyr\u0119s, politi\u0161kai nepilnametis artilerijos pulkininkas, sakiau: laisvai \u012fsileiskite juos \u012f \u0161alies vidur\u012f \u2013 tas tikrai apsimok\u0117s: ilgai jie nei\u0161silaikys, o d\u0117l to kokiems dviem \u0161imtams met\u0173 tapsime atspar\u016bs&#8230;\u00a0<\/p><p>\u2013 O ne, t\u0117tu\u0161i, \u2013 nutrauk\u0117 Skampis. \u2013 Nematote vieno dalyko: m\u016bs\u0173 kompatriotai ir vadinamieji pirmaujantys i\u0161 esm\u0117s neturi did\u017eio stiliaus. Kalbu ir apie rizikingas politines koncepcijas, ir apie dr\u0105s\u0105, ir apie geb\u0117jim\u0105 pasiaukoti. Nelaisv\u0117, romantizmas ir politin\u0117s tradicijos visus pozityvius individus past\u016bm\u0117jo \u012f potenciali\u0105 b\u016bsen\u0105. Kinetizmo atstovai \u2013 tai kim\u0161tin\u0117 gauja be dideli\u0173 ambicij\u0173 \u2013 daugi\u0173 daugiausia su ambicijuk\u0117mis \u2013 ir vadinamieji gerieji \u017emon\u0117s, kaip m\u016bs\u0173 d\u0117d\u0117 Bazilis, pavyzd\u017eiui. J\u0173 laikas pra\u0117jo \u2013 jie prarado k\u016brybi\u0161kum\u0105 \u2013 buvo k\u016brybingi XVIII am\u017eiuje. \u0160iandieniniu \u017emonijos geradariu gali b\u016bti net ir pirmaklasis demonas \u2013 kad tik b\u016bt\u0173 i\u0161mintingas \u2013 i\u0161manyt\u0173 ekonomik\u0105 \u2013 o \u0161itai kas dien\u0105 vis sunkiau. Pas mus nuo Targovicos laik\u0173 nepasikeit\u0117 niekas. Turime ypating\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 nesigin\u010dysiu \u2013 bet kad jie gal\u0117jo tiek nuveikti, tai ne liaudies, o keistai susiklos\u010diusi\u0173 laiming\u0173 situacij\u0173 nuopelnas. Jei anuomet b\u016btume \u012fsileid\u0119 maskolius bol\u0161evizmo forma, \u0161iandien b\u016btume monarchistin\u0117s Rusijos provincija, tos Rusijos, kuri jau trupa nuo kin\u0173 lavinos sm\u016bgi\u0173. Dabar dar turime veikimo laisv\u0119 \u2013 galime \u201evykinut\u2018 takuju \u0161tuku, \u0161to nie raschlebat\u2018 jej vsiej Jevropie\u201c. Dabar Nevaleikovi\u010dius yra pats paslaptingiausias abiej\u0173 pusrutuli\u0173 \u017emogus, turint galvoje ir komunistuojan\u010di\u0105 Afrik\u0105, ir linkstan\u010dias \u012f t\u0105 pus\u0119 \u0160iaur\u0117s Amerikos valstybes. M\u016bs\u0173, URM, politika \u0161iek tiek savaranki\u0161kesn\u0117 nei j\u016bs\u0173, VRM \u2013 ir turime nuosav\u0105 slapt\u0105j\u0105 \u017evalgyb\u0105.<\/p><p>\u2013 Maciekai, bijok Dievo \u2013 negi jis nor\u0117t\u0173 ir \u0161iandien daryti kokius nors eksperimentus?<\/p><p>\u2013 Kod\u0117l gi ne? J\u016bs, t\u0117tu\u0161i, visai praradote fantazij\u0105. Asmenin\u0117s fantazijos per akis, o politikoje pilkuma, banalyb\u0117 ir bailumas. Tokia per vis\u0105 istorij\u0105 buvo m\u016bs\u0173 yda \u2013 kartu pasiduodame veidmaini\u0161k\u0173 tradicij\u0173 \u012ftaigai. Pas mus po Batoro ir Pilsudskio t\u0117ra vienas auk\u0161tos klas\u0117s \u017emogus \u2013 tai Nevaleikovi\u010dius, jis dar ir paslaptingas. Geb\u0117jim\u0105 \u0161iais laikais b\u016bti paslaptingam laikau auk\u0161\u010diausiuoju menu, neribot\u0173 galimybi\u0173 pagrindu. \u017dinoma, n\u0117 kiek nekeista, jei paslaptingas bus koks nors prie\u0161 laik\u0105 degenerav\u0119s meninink\u0117lis. Ta\u010diau, stovint sietyno centre, vis\u0173 j\u0117g\u0173 fokuse, fakti\u0161kai b\u016bnant viso to tamsaus reikalo, kokia yra m\u016bs\u0173 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 \u0161alies istorija, slapta tikr\u0105ja saule, ir tai u\u017eimant i\u0161 pa\u017ei\u016bros kukl\u0173 armijos generalinio intendanto post\u0105, b\u016bti per\u0161vie\u010diamam galingiausi\u0173 \u0161alies ir u\u017esienio pro\u017eektori\u0173 \u2013 ir likti tokiam paslaptingam \u2013 tai\u00a0 a u k \u0161 \u010d i a u s i a\u00a0 klas\u0117. D\u0117l to kaip didelis disonansas atrod\u0117 jo manieros: jos buvo sta\u010diai sald\u017eios.<\/p><p>\u2013 Pas jus ten, URM, \u012f visk\u0105 \u017ei\u016brima kaip \u012f sport\u0105: nuvertinate vis\u0105 egzistavimo rimtum\u0105. Mes dar norime patirti gyvenimo pilnatv\u0119, kaip anks\u010diau.<\/p><p>\u2013 \u0160iandien \u012f visk\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f sport\u0105, \u017ei\u016br\u0117ti nerimtai. D\u017eiaukis, t\u0117tu\u0161i, kad turi tok\u012f s\u016bn\u0173. Su tavo principais \u0161iandien b\u016b\u010diau nelaimingas, nusivyl\u0119s nevyk\u0117lis. \u012e pa\u010di\u0105 valstyb\u0117s id\u0117j\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 sportinio ta\u0161ko. J\u0105 galima ginti kaip futbolo vartus, bet jei galiausiai sindikalistai antifa\u0161istai \u012fmu\u0161 \u012fvart\u012f, tai nieko baisaus nenutiks. Pagaliau toji valstybinink\u0173 partija, kiekvienas jos narys, i\u0161skyrus laikinai, pabr\u0117\u017eiu, laikinai, komunistus, yra praki\u0161\u0119 i\u0161 anksto. \u017dinau, kad \u0161iandien turime ma\u017eai \u017emoni\u0173 \u2013 \u017emon\u0117mis vadinu m\u016bsi\u0161kius, kurie \u012f visk\u0105 nori \u017ei\u016br\u0117ti tokiu b\u016bdu. A\u0161 si\u016blau likviduoti Gelb\u0117jimo sindikat\u0105 ir programi\u0161kai, i\u0161 anksto susitaikyti su kokiu nors galimu perversmu. Naujausios \u017einios i\u0161 Rusijos persp\u0117ja, kad at\u0117jo m\u016bs\u0173 eil\u0117. U\u017e susilaikym\u0105 nuo i\u0161\u0117jimo pasitikti \u012fvyki\u0173, bet i\u0161\u0117jimo esminio, o ne kokio nors imunizuojan\u010dio skiepijimo, galime apmok\u0117ti pjautyn\u0117mis, koki\u0173 pasaulis dar nemat\u0117. Nevaleikovi\u010diui, \u017einoma, visai nesvarbu, kiek \u017emoni\u0173 \u017eus \u2013 jam r\u016bpi didyb\u0117 \u2013 tegu ir po mirties. Tai i\u0161ties cezari\u0161ka asmenyb\u0117. Bet mes?<\/p><p>\u2013 N\u0117 jokia cezari\u0161ka asmenyb\u0117, o nusmurg\u0119s kondotjeras. Jeigu kas, pasirodys es\u0105s papras\u010diausias pa\u010dios radikaliausios grup\u0117s liokajus.<\/p><p>\u2013 Nepatar\u010diau, t\u0117tu\u0161i, kalb\u0117ti taip i\u0161 anksto \u2013 reikia i\u0161laukti, nes \u0161\u012f gyvenim\u0105 reikia pragyventi. Jei Nevaleikovi\u010dius nor\u0117t\u0173 tiesti keli\u0105 kinams, seniai b\u016bt\u0173 t\u0105 padar\u0119s. \u012etariu, kad tinkamo plano apskritai n\u0117ra. A\u0161 d\u0117l jokios id\u0117jos \u017e\u016bti neketinu \u2013 gyvenimas pats savaime yra tikslas.<\/p><p>\u2013 J\u016bs, jaunoji karta, i\u0161ties neturite fantazijos, nes esate \u0161iuk\u0161l\u0117s. O, kad gal\u0117\u010diau taip viduje keistis! Ta\u010diau tada tur\u0117\u010diau i\u0161mokti spjaudyti sau \u012f bamb\u0105.<\/p><p>\u2013 J\u016bs\u0173 id\u0117ji\u0161kumas, t\u0117tu\u0161i, visas tas Tautinio gelb\u0117jimo sindikatas \u2013 cha cha \u2013 tautinio \u0161iais laikais! \u2013 tai tik apgaul\u0117. Juk kalbame apie tai, kad tam tikra \u017emoni\u0173 klas\u0117 vartoja gyvenim\u0105, nors seniai t\u0105 teis\u0119 yra praradusi. A\u0161 sav\u0119s neapgaudin\u0117ju. J\u016bs, t\u0117tu\u0161i, to i\u0161moksite tik su nupjautomis ausimis, savo paties genitalijomis dantyse, \u017eibalu pilve ir taip toliau&#8230; \u2013 \u0116m\u0117 kalb\u0117tis pa\u0161nib\u017edom.<\/p><p>Genezypas klaus\u0117si to pokalbio su vis augan\u010diu siaubu. Dvi skirtingos baim\u0117s \u2013 kunigaik\u0161tien\u0117s ir politikos gelmi\u0173 \u2013 jo asmenyb\u0119 k\u0117l\u0117 vis auk\u0161tyn, \u012f nepatirtas iki \u0161iol auk\u0161tumas. Prie\u0161 t\u0105 cini\u0161k\u0105 jaunuol\u012f, vos metais ar dviem u\u017e j\u012f vyresn\u012f, jis jaut\u0117si visi\u0161kas niekas. Staiga pajuto neapykant\u0105 t\u0117vui, kad i\u0161 vienintelio savo s\u016bnaus padar\u0117 visi\u0161k\u0105 nevyk\u0117l\u012f. Kaip JI, tur\u0117dama tok\u012f palikuon\u012f, apskritai gal\u0117jo j\u012f pasteb\u0117ti! Ne\u017einojo, kad yra kaip tik atvirk\u0161\u010diai, kad vis\u0105 jo vert\u0119 sudaro beribis kvailumas ir naivumas kartu su, k\u0105 jau \u010dia, gana gerais fiziniais duomenimis.<\/p><p>Kunigaik\u0161tien\u0117 \u012fd\u0117miai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f j\u012f. Lytine intuicija nusp\u0117jo scen\u0105 mi\u0161ke \u2013 \u017einoma, ne pa\u010di\u0105 viet\u0105 (mi\u0161kas) ir b\u016bd\u0105 (Tengieras), bet apskritai. Ka\u017ekas tokio \u201epasikeit\u0117\u201c tame dailiame vaikine, kur\u012f nor\u0117jo tur\u0117ti \u0161vie\u017ei\u0105, \u017eali\u0105 kaip nepadoriai besiskleid\u017eiant\u012f \u017eied\u0105, kaip kvailut\u012f, nieko nesuprantant\u012f, \u012fbaugint\u0105 \u0161unel\u012f, kaip varg\u0161\u0105 naminuk\u0105 pagaliau, kur\u012f i\u0161 prad\u017ei\u0173 bus galima paglamon\u0117ti, o jei susivoks ir ims\u00a0 rodyti ragus ir nagus, truput\u012f \u201epakankynti\u201c (taip ji sakydavo). Tik ar tur\u0117s j\u0117g\u0173 kankinti? Ji netur\u0117jo sadistini\u0173 polinki\u0173, be to, tas ma\u017eius jai pernelyg patiko \u2013 gal tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tas siaub\u0105 keliantis \u201epaskutinis kartas\u201c. \u201eSenstant m\u016bs\u0173 reikalavimai did\u0117ja, o galimyb\u0117s ma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 taip kadaise pasak\u0117 jai vyras, subtiliai nor\u0117damas nepasotinamai megerai pirm\u0105 kart\u0105 paai\u0161kinti, kad fizi\u0161kai jos jam jau gana. Po to pokalbio ir pasipyl\u0117 oficiali\u0173 meilu\u017ei\u0173 serija.<\/p><p>\u2013 &#8230;blogiausias dalykas yra psichologizmo \u012fsivie\u0161patavimas ir jo skverbimasis \u012f visas sferas, ten, kur jis visi\u0161kai netinka: psichologistin\u0117 sociologija yra nes\u0105mon\u0117, \u2013 kalb\u0117jo senasis kunigaik\u0161tis. \u2013 Jei taip visi nuosekliai pakeist\u0173 savo pa\u017ei\u016bras, \u017emonija tiesiog nustot\u0173 egzistavusi: nelikt\u0173 nieko \u0161vento ir nieko konkretaus.<\/p><p>\u2013 Netgi Tautinio gelb\u0117jimo sindikatas tapt\u0173 tam tikros grup\u0117s visuomenini\u0173 apkak\u0117li\u0173 fiktyvi kolektyvin\u0117s b\u016bsenos projekcija, \u2013 piktai nusijuok\u0117 Skampis. \u2013 Bet jeigu kas nors vienas turi dr\u0105sos b\u016bti nuosekliu psichologistu kaip Nevaleikovi\u010dius \u2013 o b\u016bti nuosekliu psichologistu, vadinasi, b\u016bti solipsistu, t\u0117tu\u0161iuk, \u2013 ir tada, u\u017eimant generalinio intendanto post\u0105, galima, netgi b\u016bnant pabaisa, padaryti stebukling\u0173 dalyk\u0173.<\/p><p>\u2013 Nusi\u0161neki, Maciejau, nebegaliu klausytis.<\/p><p>\u2013 Ak, j\u016bs, t\u0117tu\u0161i, esate bevilti\u0161kas mamutas! Nesuprantate, kad galiausiai at\u0117jo laikas trumpam politikos fantasti\u0161kumo laikotarpiui, ir at\u0117jo b\u016btent pas mus. \u017dinoma, tai paskutinis pasispardymas prie\u0161 visi\u0161k\u0105 nusiraminim\u0105 \u2013 ir nusiraminim\u0105 gelton\u0105, kini\u0161k\u0105. Tie nenaud\u0117liai leid\u017eia sau fantazijas tik atitr\u016bkusias nuo gyvenimo, kuriame jie t\u0117ra ma\u0161inos be tr\u016bkum\u0173 ir nerimo. Mes, bjaur\u016bs, apsimelav\u0119 niek\u0161ai, atvirk\u0161\u010diai: viduje sukasdieni\u0161k\u0117jome taip, kad kaip kontrastas m\u016bs\u0173 nupilkusiems \u017earnokams tai, kas \u0161ven\u010diausia \u2013 politika \u2013 tur\u0117jo tapti tokia tariamai deformuota, kaip daiktai lenk\u0173 kubist\u0173, hiperrealist\u0173 ir betkaipist\u0173 paveiksluose. Pas\u0117d\u0117siu \u010dia tris dienas, ir jeigu per t\u0105 laik\u0105 nepadarysiu i\u0161 j\u016bs\u0173 naujo tipo valstyb\u0117s vyro, sp\u0117ju, kad pra\u017e\u016bsite kan\u010diose \u2013 netgi, kas \u017eino, gal a\u0161 pats d\u0117l savo princip\u0173 tur\u0117siu tai padaryti. Bet jau pus\u0117 trij\u0173 \u2013 laikas miegoti.<\/p><p>Atsistojo ir pabu\u010diavo motin\u0105 su ka\u017ekokiu katini\u0161ku \u0161velnumu, kuris Genezypui labai nepatiko. Tik dabar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 suvok\u0117, kad kunigaik\u0161tien\u0117 \u2013 sena boba: juk b\u016btent i\u0161 jos prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 i\u0161lindo tas dailus jaunuolis, ne k\u0105 vyresnis u\u017e j\u012f. Bet jau kit\u0105 sekund\u0119 kaip tik \u0161itai su\u017eadino jo smalsum\u0105 ir sumalonino ankstesn\u0119 baim\u0119: rado vir\u0161enyb\u0117s ta\u0161k\u0105 vir\u0161 jam skirtos meilu\u017e\u0117s. Skampis, i\u0161 palengvo r\u0105\u017eydamasis (ar b\u016bna pras\u010diau i\u0161aukl\u0117t\u0173 \u017emoni\u0173 nei lenk\u0173 pusiau aristokratai?), kalb\u0117jo toliau:<\/p><p>\u2013 Bet a\u0161 visi\u0161kai pamir\u0161au \u0161\u012f jaunuol\u012f. K\u0105 jis tokiu v\u0117lyvu metu daro m\u016bs\u0173 \u0161eimos ratelyje? Bet gal ir nereik\u0117jo var\u017eytis&#8230; Mama, ar tai naujas j\u016bs\u0173 meilu\u017eis?<\/p><p>Genezypas pa\u0161oko be \u017eado i\u0161 staiga u\u017epl\u016bdusio \u012fsi\u016b\u010dio: \u201eSu manim \u010dia dr\u012fstama elgtis kaip su vaiku?!\u201c Ka\u017ekokie kabliai susmigo jam \u012f smilkinius, i\u0161 kar\u0161tos nosies, regis, try\u0161ko violetin\u0117 liepsna \u2013 ir kartu u\u017eliejo baisus, bevilti\u0161kas gailesys, kad tai b\u016btent dabar, \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119&#8230; I\u0161 \u0161ono pamat\u0117 visk\u0105, tarsi b\u016bt\u0173 pa\u017evelg\u0119s \u012f egzistavim\u0105 i\u0161 u\u017e b\u016btin\u0173 form\u0173: laiko ir erdv\u0117s, tikriau, i\u0161 u\u017e dviej\u0173 pusi\u0173 vienos vienintel\u0117s dvilyp\u0117s formos. Visas nepasiekiamas gyvenimas, svetimas net iki pavyduoli\u0161ko staugimo ir nepakeliamai gra\u017eus, sukosi tolimame nei\u0161tirt\u0173 nuosprend\u017ei\u0173 \u017eiede. Garb\u0117 kaip \u201edeimantinis pauk\u0161telis guod\u0117jas\u201c i\u0161 vaiki\u0161k\u0173 sapn\u0173 t\u0105 valand\u0117l\u0119 i\u0161sikal\u0117 i\u0161 kiau\u0161inio, i\u0161 to \u017emogi\u0161ko, vyri\u0161ko, tiesiog. \u017deng\u0117 \u017eingsn\u012f, pasireng\u0119s rimtoms mu\u0161tyn\u0117ms. Kunigaik\u0161tien\u0117 \u010diupo j\u012f u\u017e rankos ir pasodino atgal \u012f fotel\u012f. Jam per k\u016bn\u0105 per\u0117jo keista srov\u0117: pasijuto taip, tarsi b\u016bt\u0173 suaug\u0119s su ja \u012f vien\u0105 k\u016bn\u0105. Ir tas jausmas buvo ka\u017ekoks palaimingai beg\u0117di\u0161kas&#8230; jis visi\u0161kai prarado j\u0117gas. Jau negal\u0117jo matyti tarsi i\u0161 \u0161ono, kaip ten tame gyvenime yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Markizas de Skampis \u017ei\u016br\u0117jo \u012f j\u012f su atlaid\u017eia visa\u017einio \u0161ypsen\u0117le: jis \u017einojo toki\u0173 apsirei\u0161kim\u0173 valand\u0117les esant, bet netur\u0117jo joms laiko; \u0161itai jo katini\u0161kose, beveik vaiki\u0161kose intrigose ir diplomatin\u0117se, \u00a0b e t i k s l \u0117 s e\u00a0 subtilyb\u0117se per ma\u017eai dav\u0117 naudos, be to, per smarkiai kartino gyvenim\u0105. Kur kas geriau nuosaikus galviji\u0161kumas. Senis\u00a0 mintimis jau buvo per \u0161imtus myli\u0173 nuo \u010dia, sostin\u0117je. Mat\u0117 Nevaleikovi\u010di\u0173 \u2013 solipsist\u0105 (eliptin\u012f soliter\u012f, pilnuose suod\u017ei\u0173 sofu\u010di\u0173 tumuluose \u0161nyp\u0161\u010diant\u012f kaip \u017ealtys) jo juodai \u017ealiame kabinete, kur\u012f taip gerai pa\u017einojo&#8230; Baisus tai buvo vaizdelis \u2013 tarsi sapne vaik\u0161\u010diotum po pilnus piroksilino po\u017eemius. Koks jis nenusp\u0117jamas, koks nenusp\u0117jamas! \u201eJei reik\u0117s, ir a\u0161 tapsiu solipsistu\u201c, \u2013 paman\u0117, ir toji mintis teik\u0117 palengv\u0117jim\u0105.<\/p><p>\u2013 J\u016bs dar nepa\u017e\u012fstate m\u016bs\u0173 \u0161eimyn\u0117l\u0117s, \u2013 Zypekui ai\u0161kino \u201emarchese\u201c. \u2013 Prisideng\u0119 ar apsisiaut\u0119 cinizmu esame tobuliausia \u0161eima pasaulyje. Vienas kit\u0105 mylime ir branginame, ir n\u0117ra mumyse to smulkiabur\u017euazinio purvo, papudruoto i\u0161oriniais prietarais. Esame i\u0161ties \u0161var\u016bs, nors naiv\u016bs \u017emon\u0117s laiko mus bjauriais. I\u0161duodame vienas kit\u0105 atvirai, neapgaudin\u0117jame \u2013 esame savimi, nes esame pakankamai stipr\u016bs, kad nei\u0161sisukin\u0117tume ir \u0161lyk\u0161\u010diai neapsimetin\u0117tume. J\u016bs ne vienintelis, kuris taip galvoja.<\/p><p>\u2013 Vis d\u0117lto, \u2013 lengvai ir laisvai \u012fsiterp\u0117 kunigaik\u0161tien\u0117, \u2013 \u017emon\u0117s turi mus gerbti d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: (atrod\u0117, kad jai \u017eiaur\u0173, sadistin\u012f malonum\u0105 teikt\u0173 toji apsimestin\u0117 jos neken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pagarba) pinig\u0173, vyro pozicijos Sindikate ir to \u017eavesio, kurio kupinas Maciejus. Jis \u00a0t i k r a i\u00a0 pavojingas \u017emogus, pavojingas kaip prijaukinta l\u016b\u0161is. Adomas, kitas mano s\u016bnus, \u0161iam neprilygsta, nors yra ambasadorius Kinijoje \u2013 ne\u017einia, kaip dabar jam i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sekasi \u2013 kvailutis i\u0161 URM \u2013 dabar tur\u0117t\u0173 keliauti namo. Maciekas \u2013 kaip tos kin\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s, kurios atsidaro viena po kitos ir pamatai vis kit\u0105 \u2013 o ta paskutinioji tu\u0161\u010dia. Jis pavojingas d\u0117l tos tu\u0161tumos \u2013 psichinis <em>sportsman<\/em>. Bet j\u016bs Maciejaus nebijokite. Jis labai mane myli, d\u0117l to nepadarys jums nieko blogo. Jei norite, galime \u012fki\u0161ti jus \u012f URM.<\/p><p>\u2013 Man nereikia jokio \u012fki\u0161imo! Man ner\u016bpi j\u016bs\u0173 kvaili UReMai! A\u0161 einu \u012f literat\u016br\u0105 \u2013 vienintel\u012f \u0161iais laikais \u012fdom\u0173 dalyk\u0105 \u2013 \u017einoma, jei man\u0119s nepa\u0161auks \u012f armij\u0105. \u2013 V\u0117l atsistojo, v\u0117l kunigaik\u0161tien\u0117 j\u0117ga j\u012f pasodino, \u0161\u012fkart kiek nekantriai. \u201eTa\u010diau kokia ji stipri. Esu niekas. Kod\u0117l tas ap\u017e\u0117l\u0119s pabaisa at\u0117m\u0117 man j\u0117g\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105 savimi? Mano paakiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pajuod\u0119, tarsi b\u016b\u010diau nusionanizav\u0119s.\u201c I\u0161 bej\u0117gi\u0161ko pyk\u010dio ir beveik savi\u017eudi\u0161ko sielvarto vos nepravirko kaip vaikas.<\/p><p>\u2013 Labai simpati\u0161kas jaunuolis, \u2013 be \u0161e\u0161\u0117lio dirbtinumo tar\u0117 Skampis. \u2013 J\u016bs, pone, nespr\u0119skite i\u0161 anksto. Gal v\u0117liau tapsime dideliais draugais. \u2013 Padav\u0117 rank\u0105 Genezypui ir pa\u017evelg\u0117 jam giliai \u012f akis. I\u0161vaizd\u0105 tur\u0117jo kunigaik\u0161tien\u0117s, o juodai rudas spalvas gavo i\u0161 t\u0117vo.<\/p><p>Genezypas suvirpo. Jam atrod\u0117, kad ten, t\u0173 melaging\u0173 obuoli\u0173, kurie ne\u017einia kod\u0117l laikomi \u201esielos veidrod\u017eiu\u201c, gelm\u0117se pamat\u0117 savo slap\u010diausi\u0105 lemt\u012f: ne \u012fvykius, o j\u0173 stipriausi\u0105 esencij\u0105, neat\u0161aukiam\u0105 esm\u0119. Jis suvirp\u0117jo i\u0161 siaubingos baim\u0117s. Ne\u017einia k\u0105 dabar atiduot\u0173, kad nors kiek atid\u0117t\u0173 nekaltyb\u0117s praradimo valand\u0117l\u0119, jeigu jau negal\u0117jo n\u0117 svajoti, kad to i\u0161vengt\u0173. B\u016btent tokiomis valand\u0117l\u0117mis kartais jaunuoliai tampa kunigais arba nueina \u012f vienuolynus, o paskui ken\u010dia vis\u0105 gyvenim\u0105. Tik dabar kaip \u201egelb\u0117jimosi rat\u0105\u201c prisimin\u0117 sergant\u012f t\u0117v\u0105 (kaip Diev\u0105), gal \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 mir\u0161tant\u012f, o gal jau mirus\u012f. Net jam pasidar\u0117 nemalonu, kad tik dabar&#8230; O k\u0105 padarysi? Nors savo nekontroliuojamose mintyse gali b\u016bti toks, koks esi i\u0161 tikr\u0173j\u0173, ir nereikia gail\u0117tis to trupin\u0117lio laisv\u0117s, kur\u012f turime tame siaubingame kal\u0117jime, koks yra pasaulis ir \u017emogus pa\u010diam sau. Lauke \u0161\u0117lo kaln\u0173 p\u016bga, t\u0119siamai vaitodama \u017eidinyje ir aplink r\u016bm\u0173 kampus. Atrod\u0117, kad visas pasaulis r\u0119\u017eiasi ir pu\u010diasi, apimtas baisingos \u012ftampos, kad baldai tinsta ir langai bet kuri\u0105 valand\u0117l\u0119 i\u0161l\u0117ks i\u0161stumti ne\u017einomos j\u0117gos. Su baime sumi\u0161\u0119s laukimas i\u0161sileido Genezypo viduriuose kaip taukais i\u0161trintas vatos gumul\u0117lis \u017eiurk\u0117s \u017earnose (yra toks laukinis b\u016bdas \u017eudyti tuos nelaimingus padarus, kuri\u0173 niekas nesigaili). Nebegal\u0117jo ilgiau tverti tokios b\u016bsenos, ir kartu padaryti nors menkiausi\u0105 judes\u012f atrod\u0117 absoliu\u010diai ne\u012fmanoma \u2013 o k\u0105 kalb\u0117ti apie t\u0105 <em>mouvement ridicule<\/em> (apie kur\u012f buvo gird\u0117j\u0119s), ir dar \u00a0t o k i o m i s\u00a0 s\u0105lygomis! T\u0105 valand\u0117l\u0119 jam turb\u016bt nebuvo nieko baisiau u\u017e lytinius santykius. Ir jis\u00a0 p r i v a l \u0117 s\u00a0 tai padaryti \u2013 tas \u012f t\u0105 ir taip toliau. Tiesiog ne-\u012f-ti-k\u0117tina! Su ja!! Ak \u2013 <em>non, pas si b\u00eate que \u00e7a<\/em>! Pats moters lytini\u0173 organ\u0173 egzistavimas dar\u0117si ka\u017ekoks netikras, netgi ne\u012fmanomas. Jis pama\u017eu vis labiau stingo \u012f beform\u0119, neturin\u010di\u0105 valios mas\u0119, sielvartingai galvodamas, kad jeigu ji pirmoji nei\u0161tars kokio nors \u017eod\u017eio arba nepalies jo dabar, dabar pat, tai jis, Genezypas Kapenas, sprogs \u010dia, ant \u0161itos \u017eydros kanapos, i\u0161sita\u0161kydamas \u012f visas \u0161alis. Visa tai buvo smarkiai perd\u0117ta, ta\u010diau&#8230; Jis be galo (labiau teori\u0161kai) tro\u0161ko to, kas tur\u0117jo ir prival\u0117jo nutikti, ir kartu jam net rankos virp\u0117jo i\u0161 neapsakomos baim\u0117s: kaipgi tai tur\u0117t\u0173 i\u0161 ties\u0173 atrodyti ir k\u0105 jis su tuo (su t\u00a0 u o \u2013 o tamsiosios j\u0117gos, o Izide, o Astarte!) turi ir privalo padaryti \u2013 \u0161tai kas blogiausia. Kas palyginus su tuo buvo visi egzaminai, netgi abit\u016bros! Tai buvo sunku kaip geometrijos br\u0117\u017einys: ka\u017ekoks rotacinio elipsoido \u0161e\u0161\u0117lis, krentantis ant prizm\u0117s ir kertantis j\u0105 \u012f\u017eambia piramide. Sudejavo, tarsi karv\u0117 b\u016bt\u0173 sum\u016bkusi, i\u0161 neapsakomos kan\u010dios, ir tai j\u012f i\u0161gelb\u0117jo nuo susprogimo. Jam pavyko vog\u010diomis \u017evilgtel\u0117ti \u012f kunigaik\u0161tien\u0119. Ji s\u0117d\u0117jo pasisukusi \u012f j\u012f savo grifo profiliu, paslaptinga, tarsi koks \u0161ventas ne\u017einomos religijos pauk\u0161tis. Paskendusi savo mintyse, ji atrod\u0117 tokia atitr\u016bkusi nuo tikrov\u0117s, kad Genezypas v\u0117l suvirp\u0117jo ir i\u0161 nuostabos i\u0161vert\u0117 akis. Man\u0117si neju\u010diom ir tolyd\u017eio per\u0117j\u0119s \u012f visi\u0161kai kitok\u012f pasaul\u012f, ir tasai pasaulis, regis, buvo nutol\u0119s nuo senojo (tebesan\u010dio \u010dia pat, \u0161alia) per nei\u0161matuojam\u0105 \u201epsichi\u0161kumo\u201c bedugn\u0119. Kokios buvo transformacin\u0117s to per\u0117jimo lygtys, Zypciui niekada nebuvo lemta su\u017einoti. Apskritai visa \u0161i diena (para), o ypa\u010d vakaras visam laikui jam liko paslaptis. Gaila, kad toki\u0173 dalyk\u0173 v\u0117liau negalima apibendrinti. Momentai ai\u0161k\u016bs, bet giliausi\u0173 permain\u0173 visuma, po\u017eeminis dvasini\u0173 virsm\u0173 srautas lieka nesuvoktas kaip keistas neprisimenamas sapnas. Nuo \u010dia viskas \u201esutarakon\u0117jo\u201c \u2013 d\u0117l to buvo tikras: andai mat\u0117 du keistai susikibusius tarakonus&#8230; Viduri\u0173 centre kartu su geismu plykstel\u0117jo papras\u010diausia baim\u0117 (i\u0161 to k\u016bni\u0161ko asmenyb\u0117s centro) ir u\u017eliejo j\u012f vis\u0105 net iki tolimiausi\u0173 prisiminim\u0173 rib\u0173. Dvilypumo poj\u016btis buvo toks stiprus, kad kartais i\u0161 ties\u0173 lauk\u0117 valand\u0117l\u0117s, kai dvasia apleis k\u016bn\u0105, kaip plebsui pasakojo Murti Bingo i\u0161pa\u017ein\u0117jai. Toji dvasia visam laikui pab\u0117gs nuo baisi\u0173 lytini\u0173 reikal\u0173 ir gyvens ka\u017ekur absoliu\u010dios harmonijos, tyr\u0173 s\u0105vok\u0173 ir tikro, nelengvab\u016bdi\u0161ko giedrumo pasaulyje \u2013 o \u010dia liks tik bjauri gai\u0161ena i\u0161 pragaro kilusiems demonams ir pabaisoms su\u0117sti. Bet tokios i\u0161laisvinimo \u0161alies nebuvo. \u0160itai reikia padaryti \u010dia, tempiant paskui save nuolat geid\u017eiant\u012f \u0161\u0117lsmo, nepasotinam\u0105 organ\u0173 mai\u0161el\u012f, pragari\u0161k\u0105 \u017ealios m\u0117sos futliar\u0105, kuriame slypi retai aptinkami, vaivoryk\u0161t\u0117s spalvomis spindintys brangieji akmenys. Ne, baim\u0117 nebuvo kasdieni\u0161ka \u2013 tai buvo paskutinis vyri\u0161ko orumo (to nebjauriojo) gynimasis nuo did\u017eiausio pa\u017eeminimo: pasidavimo ne\u0161vari\u0173 patel\u0117s sapn\u0173 vald\u017eion. Tai gali pateisinti tik meil\u0117, ir tai nelabai. Ka\u017ekas ten ruseno, bet tai nebuvo \u00a0t a i. Kaip gyventi, kaip gyventi? Ar vis\u0105 laik\u0105 eis tarsi per lyn\u0105 vir\u0161 bedugn\u0117s, kad nei\u0161vengiamai nugarm\u0117t\u0173 jon po baisi\u0173, i\u0161 principo bevaisi\u0173 pastang\u0173? \u0160i\u0105 valand\u0117l\u0119 Zypcius buvo u\u017ekiet\u0117j\u0119s katalikas, vadinamasis negatyvus katalikas! Jo delnai suprakaitavo, o perd\u017ei\u016bvusi burna negal\u0117jo i\u0161tarti n\u0117 vieno i\u0161 t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kuriuos votuliavo sustir\u0119s lie\u017euvis. Anoji pus\u0117 irgi sustingo u\u017epl\u016bsta slogi\u0173 svajoni\u0173, visi\u0161kai pamir\u0161usi apie jo egzistavim\u0105. Genezypas su skausminga pastanga atsistojo nuo kanapos. Buvo ma\u017eas, varg\u0161as vaikas \u2013 vyro jame nebuvo n\u0117 kruopel\u0117s, o jeigu ir b\u016bt\u0173 buvusi, tai bjauri kruopel\u0117, nes jis atrod\u0117 tiesiog baisiai. Kunigaik\u0161tien\u0117 kr\u016bptel\u0117jo tarsi pa\u017eadinta, ir dar nutolus\u012f \u017evilgsn\u012f nukreip\u0117 \u012f t\u0105, ties\u0105 sakant, kelian\u010dio simpatij\u0105 sutrikimo d\u0117l lemiamos lytinio persilau\u017eimo valand\u0117l\u0117s nelaiming\u0105 karikat\u016br\u0105. Per vien\u0105 akimirk\u0105 jai prie\u0161 akis pra\u0161vilp\u0117 visas jos gyvenimas. Pajuto, kad \u010dia jai priart\u0117jo riba \u2013 pabaiga \u2013 tasai vyrukas ir toliau arba visi\u0161kas atsi\u017ead\u0117jimas, ir gyventi teks su tuo nuolatiniu, siaubingu odos neva skausmu, su tuo nuobod\u017eiu nepasisotinimu, str\u0117n\u0173 sustingimu ir duslia kan\u010dia atsiliepian\u010dia ka\u017ekur toli pilve \u2013 tas viskas \u2013 arba dar keli kompromis\u0173 metai \u2013 bet tada reik\u0117s mok\u0117ti \u2013 jeigu ne tiesiogiai, tai per aplinkui, aplinkiniais keliais, ir niekinti save, o vis\u0173 pirma tuos \u201enenaud\u0117lius\u201c. Jau nieko nebepad\u0117s <em>pr\u00e9cieuses<\/em> ir neva intelektualo gyvenimas. Tas buvo gerai kaip b\u016bdas apgauti tuos kvailelius, kad nematyt\u0173 j\u0173 taip ai\u0161kiai i\u0161 geiduli\u0173 styrin\u010di\u0173 organ\u0173. O patys savaime? \u2013 \u201eTaigi, ponia, tai nesvieti\u0161kas nykulys\u201c, kaip sakydavo tas prakeiktas rusinas Parbli\u010denko, nor\u0117j\u0119s visk\u0105 suteilorizuoti, ir baigta. O, koks bjaurus \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 jai buvo vyri\u0161kis! Ne tas varg\u0161as vaikas, kuris s\u0117d\u0117jo \u0161alia jos nust\u0117r\u0119s i\u0161 baim\u0117s (\u017einojo tai), tik\u00a0 t a s a i, vienas i\u0161 daugyb\u0117s kaip s\u0105voka, tie bjauryb\u0117s, tie \u0161lyk\u0161t\u016bs plaukuoti patinai, am\u017einai tolimi, nesugaunami, bais\u016bs melagiai. \u201eO, \u0161imt\u0105 kart\u0173 didesni melagiai u\u017e mus, \u2013 paman\u0117. \u2013 Nes ai\u0161ku, kad visk\u0105 darome\u00a0 d \u0117 l\u00a0 t o, o jie apsimeta, kad vienintelis j\u0173 malonumas \u2013 pasisotinti mumis.\u201c Pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f, tikriau, \u012f t\u0105 \u201eka\u017ek\u0105\u201c, i\u0161 kurio po valand\u0117l\u0117s tur\u0117jo padaryti (pasinaudodama savo pragari\u0161ka erotine technika) vyr\u0105, tok\u012f pat kaip tie, apie kuriuos vien pagalvojusi dabar sukr\u016bps\u0117jo i\u0161 pasibjaur\u0117jimo ir pa\u017eeminimo. Genezypas v\u0117l atsis\u0117do, paraly\u017eiuotas prie\u0161taravim\u0173, vir\u0161ijan\u010di\u0173 jo galimybes net iki nei\u0161matuojamos sferos, kur \u012fsivaizdavimas jungiasi su realybe. \u201eCha, teb\u016bnie m\u016bs\u0173 valia\u201c, \u2013 pagalvojo kunigaik\u0161tien\u0117. Atsistojo lengvai ir grak\u0161\u010diai. Seseri\u0161kai mergaiti\u0161ku judesiu pa\u0117m\u0117 Genezyp\u0105 u\u017e rankos. Tasai atsistojo ir nesiprie\u0161indamas nuslinko paskui j\u0105. Buvo beveik \u012fsitikin\u0119s, kad vis\u0105 valand\u0105 i\u0161s\u0117d\u0117jo dantisto laukiamajame ir dabar eina i\u0161traukti dant\u012f, ir jau tikrai nesileid\u017eia \u012f pirm\u0105 malonum\u0173 nakt\u012f pas vien\u0105 pirm\u0173j\u0173 \u0161alies demoni\u0173. Bet anas dalykas tik menkniekis, palyginus su tuo, kas jo laukia dabar. \u201e\u0160tai to laukimo, to susilaikymo padariniai, \u2013 piktai m\u0105st\u0117 jis. \u2013 T\u0117vas, visur t\u0117vas. Visi\u0161kai kitaip elg\u010diausi \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119, jei ne toji prakeikta nekaltyb\u0117.\u201c Pajuto t\u0117vui tikr\u0105 neapykant\u0105, ir tai \u012fliejo j\u0117g\u0173. Ne\u017einojo, kad vis\u0105 pad\u0117ties \u017eaves\u012f ir sudaro kaip tik tas susilaikymas, kuriuo jis skund\u0117si. Kad taip gal\u0117tum\u00a0 b \u016b t i\u00a0 dviem prie\u0161ingumais sykiu, u\u017euot apie juos tik galvojus! Koks tai b\u016bt\u0173 malonumas! Neva valand\u0173 valandas d\u0117l to stengiam\u0117s, bet i\u0161eina pusiniai, nebaigti dalykai. Gal beprotyb\u0117&#8230; Bet tai pernelyg pavojinga. Be to, tuomet esi ne visai s\u0105moningas&#8230;<\/p><p>Atsid\u016br\u0117 \u010diobreliais ir dar ka\u017ekuo nepa\u017e\u012fstamu kvepian\u010diame kunigaik\u0161tien\u0117s miegamajame. Visas kambarys dar\u0117 vieno did\u017eiulio lyties organo \u012fsp\u016bd\u012f. Ka\u017ekoks neai\u0161kiai nepadorus buvo bald\u0173 i\u0161d\u0117stymas, jau nekalbant apie spalvas (raudonas, ro\u017eines, m\u0117lynas, rudai violetines) ir smulkesnius aksesuarus: gravi\u016bras, porcelianinius ir stiklinius niekniekius ir pilnus bjauriausios pornografijos albumus, nuo \u012fprast\u0173 nuotrauk\u0173 iki subtili\u0173 kin\u0173 ir japon\u0173 pie\u0161ini\u0173 \u2013 nenormalus po\u017eymis netgi pas toki\u0105 <em>bas-bleu<\/em> kaip Irina Vsevolodovna \u2013 juk toks bjaurys\u010di\u0173 rinkimas yra i\u0161skirtinai vyr\u0173 privilegija. \u0160ilta prieblanda liejosi kartu su nepadoroku kvapu, persmelk\u0117 iki kaul\u0173, atpalaidavo, mink\u0161tino, o sykiu siutino ir puikino. Genezypas k\u016bno viduje v\u0117l pajuto ka\u017ein kokius vyri\u0161kus kaulijimus ir nurodymus. Nepaisydamos dvasin\u0117s b\u016bsenos, liaukos prad\u0117jo dirbti. Joms vaikinas apskritai ner\u016bp\u0117jo \u2013 dabar m\u016bs\u0173 eil\u0117, o visa kita tegu griebia velniai.<\/p><p>Kunigaik\u0161tien\u0117 greitai reng\u0117si prie\u0161 veidrod\u012f. Slegianti tyla t\u0119s\u0117si. Suknel\u0117 su\u0161lam\u0117jo kaip baisus triuk\u0161mas, nuo jo ant koj\u0173 pa\u0161okti tur\u0117jo visi namai. Zypcius pirm\u0105 kart\u0105 mat\u0117 tok\u012f nuostab\u0173 dalyk\u0105. Kas, palyginti su \u0161ituo, buvo puikiausi kaln\u0173 peiza\u017eai! Prieblandoje dingo to gra\u017eiausio gyvuli\u0161ko snukio (\u0161ypsan\u010dio jam veidrodyje vidurius i\u0161ver\u010dian\u010dia \u0161ypsen\u0117le) tr\u016bkum\u0117liai (ma\u017eut\u0117lai\u010diai), snukio, kur\u012f gaub\u0117 galinga dvasia tarsi uraganas koki\u0105 nors nepasiekiam\u0105 kalno vir\u0161\u016bn\u0119. Skland\u0117 joje, \u012fgaudama ne\u012fveikiamos galios ir ka\u017ekokio ne\u017eemi\u0161kai \u0161\u0117toni\u0161ko \u017eavesio, draskan\u010dio bernioki\u0161k\u0105 Zypciaus siel\u0105 pl\u0117\u0161an\u010diu niekada nevykdyto gyvenimo skausmu. K\u0105, gretinant su \u0161iais burtais, rei\u0161k\u0117 anks\u010diau pasteb\u0117tos smulkios rauk\u0161lel\u0117s ar nuostabios nosyt\u0117s poros? Svajon\u0117s, statulos ir Mahometo rojus, ir laim\u0117 b\u016bti vabzd\u017eiu (apie k\u0105 kadaise svajojo Zypcius), kas buvo visa tai, palyginus su tuo k\u016bni\u0161ku \u017eavingumu, u\u017espaudusiu gerkl\u0119 esama mil\u017eini\u0161kumo begalybe ka\u017eko, kas laikui b\u0117gant susitraukia \u012f ka\u017ekok\u012f ply\u0161el\u012f, vargan\u0105 \u201egrumstel\u012f\u201c, palyginus su auk\u0161\u010diausiais s\u0105vok\u0173 pasaulio mira\u017eais. Tik \u0161iame pasaulyje tai neadekvati atsitiktini\u0173 gabal\u0117li\u0173, viso \u017emoni\u0173 bandos prakti\u0161kumo liku\u010di\u0173 mozaika \u2013 tai \u201estov\u0117k \u0161tai \u010dia, pone, kaip bulius prie\u0161 pon\u0105\u201c tokia ne\u012fveikiama tariamos nes\u0105mon\u0117s piramid\u0117, kurios dirbtinumas n\u0117ra taisykl\u0117, plaukiojanti ka\u017ekur \u201eidealioje b\u016btyje\u201c, o ka\u017ekas tikrovi\u0161ko (o, kaip tasai \u017eodis per g\u0117ding\u0105 piktnaud\u017eiavim\u0105 prarado savo vert\u0119), vientiso, be ydos, be skylut\u0117s, ka\u017ekas lygaus tarsi stiklas, kurio negalima niekuo sudau\u017eyti ir i\u0161tyrin\u0117ti \u2013 nebent tiesiog stiletu arba \u0161e\u0161is t\u016bkstan\u010dius met\u0173 niekinta menine kvailyste. (Niekinta tod\u0117l, kad kadaise tam b\u016bta kit\u0173 b\u016bd\u0173: \u017eiaurios, erotizmu persmelktos religijos, didis menas, did\u016bs i\u0161si\u017ead\u0117jimai, bais\u016bs prana\u0161\u0173 narkotikai ir baisiausios u\u017e visk\u0105 paslapties jausmas \u2013 mums liko tik kvailyst\u0117 kaip paskutin\u0117 priemon\u0117 \u2013 paskui galas \u2013 taip sak\u0117 Sturfanas Abnolas.) Tai buvo taip paprasta, kaip kiekviena kokyb\u0117 (spalva, garsas, kvapas ir pan.) visiems arba s\u0105voka \u2013 (chi chi) \u2013 Huserliui. \u201eIr t\u0105j\u0105 \u017emonij\u0105, kuri daugyb\u0119 am\u017ei\u0173 [kas be ko, racionalizmo po\u017ei\u016briu (kuris, kaip \u017einome, anaiptol ne visada visiems [<em>y compris<\/em> tvir\u010diausias kaktas] pritinka)] brido \u012f gra\u017eiausi\u0105 religin\u0119 nes\u0105mon\u0119 ir sta\u010diai paleistuvingai plaukiojo joje, dabar piktina paskutiniai meno pasispardymai, meno, be lengvo \u201e\u0161ventos tikrov\u0117s\u201c i\u0161kreipimo, negalin\u010dio sukurti savo nykstan\u010dio form\u0173 pasaulio, tai yra pasaulio ir jausm\u0173 vizijos banaliausio \u0161i\u0173 laik\u0173 <em>standard-common-man<\/em> galvoje\u201c, \u2013 taip prie\u0161 pus\u0119 valandos kalb\u0117jo velniai \u017eino <em>\u00e0 propos <\/em>d\u0117l ko, taip <em>en passant<\/em>, tasai bjaurusis Maciejus Skampis. Tas k\u016bnas, tas k\u016bnas \u2013 dabar, kai i\u0161vydo j\u0105, apgaubt\u0105 nepasiekiamo gro\u017eio ir materialaus pasiprie\u0161inimo (nebent sutrinti arba supl\u0117\u0161yti \u012f skudurus, apskritai sunaikinti), kai pamat\u0117 geid\u017eiam\u0105 k\u016bn\u0105, prie\u0161 jo nustebusias dr\u0105suolio (tikriau, nedr\u0105suolio) akis atsiv\u0117r\u0117 baisi kitos asmenyb\u0117s pus\u0117s\u00a0 paslaptis. Visa tai buvo ji, toji pragarin\u0117. Ji stov\u0117jo tarsi vyriausiasis \u017eynys prie\u0161ais Izid\u0117s statul\u0105. Visi baisingi Ryt\u0173 mitai ir \u0161lyk\u0161\u010dios seksualin\u0117s misterijos, \u012fsik\u016bnijusios \u012f t\u0105 prakeikt\u0105 savo tobulumu b\u016bt\u012f, slinko per sugedusi\u0105 jauno buvusio onanisto vaizduot\u0119 kaip geidulinga migla, kuri\u0105 skleid\u0117 tas neapra\u0161omas ka\u017ekas, besiskleid\u017eiantis prie\u0161ais j\u012f su tokiu li\u016bdnu beg\u0117di\u0161kumu. Nes kunigaik\u0161tien\u0117 buvo li\u016bdna ir su li\u016bdnu \u017eavesiu nuogino savo pritrenkian\u010dius apvalumus \u2013 <em>des rondeurs assommantes<\/em>, kaip ka\u017ekada sak\u0117 ka\u017ekuris i\u0161 jos garbintoj\u0173 pranc\u016bz\u0173. O apspang\u0119s vaikinuko \u017evilgsnis (ji irgi mat\u0117 j\u012f veidrodyje) degino jai od\u0105 kaip \u012fkaitusios diaterminio aparato a\u0161menys. \u201eD\u0117l tokios laim\u0117s galima truput\u012f ir pakent\u0117ti\u201c, \u2013 galvojo varg\u0161el\u0117.<\/p><p>Genezypui pasaulis nepakeliamai did\u0117jo. Ir jame, kaip kar\u0161tligi\u0161kame ko\u0161mare, ji dar\u0117si ma\u017eut\u0117 kaip mil\u017eini\u0161ko vaisiaus kauliukas \u2013 tolo, nyko ka\u017ekur kylin\u010diose vir\u0161 jo likim\u0173 bedugn\u0117se. V\u0117l baim\u0117. \u201eNegi b\u016b\u010diau bailys\u201c, \u2013 pagalvojo nukry\u017eiuotas ant savo ne\u0161iojamo kry\u017eelio Zypcius. Tas kry\u017eelis paskui tur\u0117jo i\u0161augti iki did\u017eio kry\u017eiaus ir jau niekada jo nepalikti \u2013 tur\u0117jo \u012faugti jam \u012f k\u016bn\u0105, netgi \u012f sielos dugn\u0105. Ne, varg\u0161as Zypekas Kapenas nebuvo bailys, truput\u0117l\u012f per v\u0117lai prarandantis abituriento nekaltyb\u0119. Dabar jo baim\u0117s esm\u0117 buvo metafizin\u0117 \u2013 nekompromitavo i\u0161 berniuko gimstan\u010dio vyro. Genezypas pirm\u0105 kart\u0105 pajuto, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 turi k\u016bn\u0105. Kas palyginus su tuo buvo sportai ir gimnastika! Tos \u201esistemos\u201c (kaip sako anglai) raumenys krustel\u0117jo, ir jis \u017eeng\u0117 du \u017eingsnius ar\u010diau stovin\u010dios piktaval\u0117s dievyb\u0117s, nuo kurios kaip tik ant ra\u0161tuoto kilimo nusmuko kelnait\u0117s, beje, labai gra\u017eios. Bet k\u0105 jis ten gal\u0117jo tokius dalykus suprasti! K\u016bnas ir ruda liepsna ten&#8230; To vaizdo neatlaik\u0117. Nuleido akis ir \u012fd\u0117miai \u017ei\u016brin\u0117jo daugiaspalv\u012f kilimo ra\u0161t\u0105 taip, tarsi pats svarbiausias dalykas \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 buvo \u012fsiminti tuos persi\u0161kus zigzagus. Tik periferiniu \u017evilgsniu mat\u0117 apatin\u0119 to pragari\u0161ko paveikslo dal\u012f. Ji atsisuko, lengvu judesiu i\u0161\u0161oko i\u0161 ant \u017eem\u0117s gulin\u010di\u0173 kelnai\u010di\u0173 ir, ne\u017ei\u016br\u0117dama \u012f j\u012f, dailiu ma\u017eos mergait\u0117s judesiu nusimov\u0117 blizgan\u010dias kojines. Tas blizgesys primin\u0117 ka\u017ekokios galingos ma\u0161inos poliruoto plieno \u017eiaurum\u0105. Dyd\u017eiai keit\u0117si kas sekund\u0119 \u2013 viskas nuolat svyravo tarp giganti\u0161kumo ir liliputizmo, kaip pejotlio sukeltose vizijose. (Irina Vsevolodovna visada m\u0117go apvalius keliarai\u0161\u010dius.) Ir Genezypas pamat\u0117 jos kojas tokias gra\u017eias, koki\u0173 neturi jokia graik\u0173 statula \u2013 bet k\u0105 \u010dia kalb\u0117ti: kojas tarsi atskiras dievybes, gyvenan\u010dias savo nepriklausom\u0105 gyvenim\u0105, basas, nuogas, nekuklias&#8230; Juk koja kaip tokia, ties\u0105 sakant, n\u0117ra labai gra\u017ei \u2013 bet ka\u017ekaip velni\u0161kai \u2013 veikiausiai\u00a0 nekukli. O \u010dia \u2013 po galais! \u2013 tai turb\u016bt stebuklas. Ir kad b\u016btent tokios, o ne kitokios, tame bevilti\u0161kai b\u0117gan\u010dio laiko pj\u016bvyje, laiko, kuris ver\u010diasi \u012f gyvenimo praeities bedugn\u0119, \u2013 tai t\u0119siasi, tai\u00a0 d a r\u00a0 teb\u0117ra \u2013 skilin\u0117jan\u010dios nuo pasisotinimo pa\u010diu savimi valand\u0117l\u0117s kankyn\u0117. Genezypas pa\u017evelg\u0117 jai \u012f veid\u0105 ir suakmen\u0117jo. Tai buvo \u201epaleistuvyst\u0117s angelas\u201c \u2013 taip: kito \u017eod\u017eio jai pavadinti n\u0117ra, PALEISTUVYST\u0116S ANGELAS. AAA, aaa&#8230; Tasai gro\u017eis, pasileid\u0119s iki pa\u0161\u0117limo rib\u0173, paskend\u0119s anapusinio \u0161ventumo nepasiekiamyb\u0117je, buvo ka\u017ekoks nepakeliamas. Ir dar susijung\u0119s su tomis kojomis ir tuo rudu garbanotu kuok\u0161tu, slepian\u010diu pasibjaur\u0117tin\u0105 prad\u017eios paslapt\u012f. Ar i\u0161 ten gal\u0117jo i\u0161l\u012fsti \u012f pasaul\u012f tas nemalonus ir gra\u017eus drimba, su kuriuo prie\u0161 valand\u0117l\u0119 susipa\u017eino? Zypcius \u012fsmuko \u012f pragarm\u0119 \u2013 siaubingos baim\u0117s, susijungusios su tokiu choleri\u0161kai\u00a0 n e m a l o n i u\u00a0 lyti\u0161kai-apskritai-gyvenimi\u0161ku kent\u0117jimu, kad tiesiog dreb\u0117jo i\u0161 vidaus kaip pumpotauk\u0161lis, kaip kraujo prisig\u0117rusi blak\u0117. Niekad nei\u0161dr\u012fs prie jos prieiti, jau niekad tarp j\u0173 nieko nebus ir niekad, iki savo am\u017eiaus galo, jis neatsikratys tos nepaken\u010diamos vidinio sustingimo b\u016bsenos. Vietoj genitalij\u0173 jaut\u0117 ka\u017ekoki\u0105 bej\u0117g\u0119, lipni\u0105 ir skausmingai nejautri\u0105 \u017eaizd\u0105. Buvo kastratas, vaikelis ir kvai\u0161a.<\/p><p>\u2013 Bijai? \u2013 paklaus\u0117 kunigaik\u0161tien\u0117 su \u017eavinga tarsi lankas i\u0161lenkt\u0173 l\u016bp\u0173 \u0161ypsena, grak\u0161\u010diai purtydama varinius plaukus. Dabar jau negalvojo, kad \u0161iandien jame buvo ka\u017ekas \u012ftartino \u2013 pamir\u0161o savo nuojautas. Baisinga meil\u0117 ap\u0117m\u0117 jos nepailstan\u010dias \u0161launis ir neramiu nuojaut\u0173 virpuliu su\u0117m\u0117 vidurius ir svied\u0117 \u012f ka\u017ekoki\u0105 traukian\u010di\u0105 \u012fdub\u0105 be dugno. Tir\u0161tas saldumas, maloniai skausmingas, pasiek\u0117 jos kruvin\u0105, skaudam\u0105, ka\u017eko nuostabaus besiilgin\u010di\u0105 \u0161ird\u012f: \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 gal\u0117jo \u012fkv\u0117pti vis\u0105 pasaul\u012f, ne tik t\u0105 vaik\u0105, vaikut\u012f, vaikuliuk\u0105, t\u0105 berniuk\u0105, berniuk\u0117l\u012f, bernait\u012f, t\u0105 dail\u0173 angel\u0117l\u012f, jau pasi\u0161iau\u0161us\u012f nuo vyri\u0161kumo, turint\u012f jai ka\u017ek\u0105 kelnait\u0117se \u2013 ka\u017ek\u0105 mink\u0161t\u0105, nedr\u0105s\u0173, varg\u0161\u0105, kas po valand\u0117l\u0117s gr\u0117smingai pakils kaip lemties pir\u0161tas audringame vasaros danguje, persunktas juo pa\u010diu (netgi jo siela), ir sutrai\u0161kys j\u0105 (ir jis pats kartu \u2013 o, nesuprantamas to malonumo keistumas), u\u017emu\u0161, sunaikins ir mis kruvinu kaip jos \u0161irdis nepasisotinimu, kol supl\u0117\u0161ys j\u0105 ir save g\u0117dingu, \u017eeminan\u010diu ir pergalingu (jam \u2013 to velni\u0161ko malonumo kaltininkui) orgazmo spazmu. K\u0105 vyrai i\u0161mano apie malonum\u0105! Jie, kurie daro, k\u0105 nori, tik netiesiogiai susivokdami, kad b\u016btent toji, ka\u017ekokia ji, pasyviai t\u0105 malonum\u0105 stiprina iki pami\u0161imo tuo, kad yra tokia, o ne kitokia \u2013 i\u0161skyrus kokius nors smulkius jausmelius. Bet varg\u0161ai ne\u017eino, k\u0105 rei\u0161kia jausti savyje, savo viduriuose nukankint\u0105, pa\u017eemint\u0105, bet vis d\u0117lto didel\u012f ir galing\u0105 tikr\u0105j\u012f jo\u00a0 k a l t i n i n k \u0105. Tai jis man tai padarys, bus ten \u2013 ta pasidavimo svetimai j\u0117gai bej\u0117gyst\u0117 yra tikra vir\u0161\u016bn\u0117. Ir dar to gyvulio nuopuolio jausmas. \u201eAk, ne, a\u0161 to nei\u0161gyvensiu, a\u0161 i\u0161prot\u0117siu\u201c, \u2013 su\u0161nib\u017ed\u0117jo, degte degdama i\u0161 aistros, u\u017eliejusios vis\u0105 k\u016bn\u0105, \u012f kur\u012f tas v\u0117pla nedr\u012fso pa\u017evelgti kaip nugal\u0117tojas. Taip visa tai \u012fsivaizdavo varg\u0161\u0117 Irina Vsevolodovna. O kaip nutiko i\u0161 tikr\u0173j\u0173? Apie tai ver\u010diau apskritai patyl\u0117ti. Ir b\u016bt\u0173 galima patyl\u0117ti, jei ne tam tikri dalykai, kurie vis d\u0117lto rodo, kad bus geriau papasakoti.<\/p><p>Tik dabar Genezypas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pajuto savo popietinio nubudimo i\u0161 vaiki\u0161k\u0173 sapn\u0173 prasm\u0119. (Kelint\u0105 jau kart\u0105?) Nesuskai\u010diuojami \u017emogaus sielos auk\u0161tai \u2013 tik reikia mok\u0117ti be baim\u0117s brautis gilyn \u2013 arba \u012fveiksi savo paties vir\u0161\u016bn\u0119, arba \u017e\u016bsi \u2013 \u0161iaip ar taip, tai nebus \u0161uni\u0161kas menkyst\u0173, \u017einan\u010di\u0173 tik tai, kad jie yra, ir tai nelabai, gyvenimas. Cha \u2013 pabandykime. Visas kniaziaus Bazilio pokalbis su Benzu staiga jam paskutin\u012f kart\u0105 nu\u0161vito tarsi rytuose susigr\u016bd\u0119 debesys, kai leisdamasi saul\u0117 jau i\u0161 u\u017e horizonto\u00a0 prapl\u0117\u0161ia juos savo nykstan\u010diais, avieti\u0161kai kruvinais spinduliais. Ne\u017einojo, kur jis buvo \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119. Per\u017eeng\u0117 savo lig\u0161iolinio \u201ea\u0161\u201c ribas ir visam laikui i\u0161si\u017ead\u0117jo intelekto. Tai buvo pirmas nusikaltimas, kur\u012f jis padar\u0117 savo at\u017evilgiu. Du pasauliai, \u012fsik\u016bnij\u0119 tuose ponuose, susid\u016br\u0117, bet rezultatas i\u0161\u0117jo nulinis. \u201eGyvenimas pats savyje\u201c (iliuzi\u0161kiausia pras\u010dioki\u0161kiausi\u0173 \u017emoni\u0173 mas\u0117s s\u0105voka) atv\u0117r\u0117 jam keli\u0105 \u012f nuopuol\u012f. I\u0161si\u017ead\u0117damas iliuzinio nuobodulio, \u012fprasto pradedan\u010di\u0173j\u0173 s\u0105vok\u0173 sferai, kartu i\u0161si\u017ead\u0117jo gyvenimo, kuriam t\u0105 sfer\u0105 paaukojo. (Ne visiems toji teis\u0117 svarbi, bet daugyb\u0117 \u017emoni\u0173\u00a0 n e t e i s \u0117 t a i\u00a0 taip elgiasi.) Gr\u0117sminga dievyb\u0117 be kelnai\u010di\u0173 ir kojini\u0173 su vos vos nukarusiomis, bet dar (gr\u0117smingai pakeltas pir\u0161tas \u2013 pats styrantis ore) gra\u017eiomis kr\u016btimis (Genezypui pasirod\u0117, kad tai nematyti svetimos planetos vaisiai) stov\u0117jo tyl\u0117dama, mylinti, nuolanki. Kaip tik \u010dia ir slyp\u0117jo gr\u0117sm\u0117. Bet varg\u0161as k\u016bdikis to ne\u017einojo. Ir dar Zypcius ne\u017einojo, kokio baisingo \u017eavesio kupinas jis, bej\u0117gis ir sutrik\u0119s, atrod\u0117 kunigaik\u0161tienei, koki\u0105 kar\u0161t\u0105 meil\u0119, \u012f kri\u0161tolinius \u017eiedus sustingusiomis a\u0161aromis draskan\u010di\u0105 vidurius, jau nekalbant apie geidul\u012f, \u017eadino joje, ka\u017ekur giliai esan\u010dioje motina, tuo, kad buvo b\u016btent toks vaiki\u0161kas erotinis nei\u0161man\u0117lis, tais sunkiais laikais tiesiog ne\u012fkainojamas atvejis. O \u010dia kaip ty\u010dia pasibjaur\u0117jimas&#8230; Kaip, viena vertus, galima taip bjaur\u0117tis savimi ir, kita vertus, b\u016bti toki\u0173 pakyl\u0117t\u0173 jausm\u0173 to pasibjaur\u0117jimo objektui ekvivalentu? Paslaptis. Ne\u012fsp\u0117jami nuosprend\u017eiai, slypintys liauk\u0173 i\u0161skyr\u0173 kombinacijose. Tasai kokteilis visada savo skoniu gali b\u016bti netik\u0117tas. Bet galiausiai visa tai vien\u0105 kart\u0105 turi baigtis, po galais, ir prasid\u0117ti kas nors kita \u2013 antraip valand\u0117l\u0117 praeis, ta vienintel\u0117 valand\u0117l\u0117, kuria reikia pasinaudoti,\u00a0 p a s i n a u d o t i\u00a0 \u2013 ak&#8230;<\/p><p>\u2013 Eik\u0161, \u2013 su\u0161nib\u017ed\u0117jo paslaptingoji dievyb\u0117 i\u0161 geidulio suspausta gerkle. (Kur, dievuliau, kur?) Nieko neatsak\u0117: susting\u0119s lie\u017euvis tarsi buvo kito \u017emogaus. Ji pri\u0117jo, ir jis pajuto jos rank\u0173 kvap\u0105: subtil\u0173 ir netvar\u0173, bet \u0161imt\u0105 kart\u0173 nuodingesn\u012f u\u017e visus pasaulio alkaloidus \u2013 kas buvo mand\u017eunas, davameskas, pejotlis ir \u201elukutate\u201c, palyginti su tais nuodais. Tai j\u012f pakirto galutinai. Vos neapsiv\u0117m\u0117. Viskas vyko atbulai, tarytum koks pik\u010diurna vis\u0105 ma\u0161inerij\u0105 sureguliavo atvirk\u0161\u010diai. \u2013 Nebijok, \u2013 Irina Vsevolodovna kalb\u0117jo gosliu, kiek virpan\u010diu balsu, nedr\u012fsdama jo paliesti. \u2013 \u010cia nieko blogo, tai neskauda. Bus labai saldu drauge padaryti ka\u017ek\u0105 tokio nepadoraus, tokio malonaus, ko niekas niekada nemato ir g\u0117dijasi. Ar gali b\u016bti kas nors gra\u017eesnio nei du vienas kit\u0105 kar\u0161tai traukiantys k\u016bnai&#8230; (V\u0117l ne tai, po galais!), tirpstantys i\u0161 malonumo, kur\u012f vienas kitam teikia&#8230; \u2013 (tas ni\u016braus dekadanso demonas ne\u017einojo, kaip prisijaukinti, i\u0161glamon\u0117ti ir suvilioti t\u0105 varg\u0161\u0105, persigandus\u012f gyvul\u0117l\u012f. Dvasia pab\u0117go, kvatodama i\u0161 varg\u0161o, suter\u0161to, virpan\u010dio i\u0161 \u201egelmini\u0173\u201c geiduli\u0173 senstan\u010dio k\u016bno, kuris dabar prieblandoje, nekalto atstumian\u010dio berniuko akyse pra\u017eydo niekada nematytu spindesiu, gal jau paskutin\u012f kart\u0105. Kan\u010dia ne\u012fmanomai stiprino valand\u0117l\u0117s \u017eaves\u012f. Viskas buvo u\u017epilta drumstu kan\u010dios pada\u017eu, kuriame plaukiojo beveik senatvi\u0161kos g\u0117dos ma\u017eos razinos, apsimetan\u010dios mergi\u0161komis, tikrosiomis. Bet nugal\u0117jo veiksmo paties savyje didyb\u0117, ir tik paskui at\u0117jo pav\u0117luotas jausmas: paslaptinga motini\u0161ko meilumo ir \u017ev\u0117ri\u0161ko \u017eudan\u010dio geismo amalgama, b\u016btent tokia yra moters laim\u0117, jei tik atsiras objektas, ant kurio tas melan\u017eas gali \u201ekristi\u201c. Taip man\u0117 Sturfanas Abnolas \u2013 bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 to ne\u017eino niekas.) Pa\u0117m\u0117 j\u012f u\u017e rankos. \u2013 Nesig\u0117dink, nusirenk. Taip tau bus geriau. Nesiprie\u0161ink, pasiduok man. Tu toks gra\u017eus \u2013 n\u0117 ne\u017einai, koks tu \u2013 negali \u017einoti. A\u0161 tau suteiksiu t\u0173 j\u0117g\u0173. Per mane pa\u017einsi pats save \u2013 \u012fsitempsi kaip lanko templ\u0117, kad nuskrietum \u012f tol\u012f, kuris yra gyvenimas \u2013 i\u0161 kurio a\u0161 gr\u012f\u017etu, kad tave ten nuves\u010diau. Ir myliu gal paskutin\u012f kart\u0105&#8230; myliu&#8230; \u2013 su\u0161nib\u017ed\u0117jo beveik su a\u0161aromis.<\/p><p>(Mat\u0117 liepsnojant\u012f jos veid\u0105 prie savojo, ir pasaulis prie\u0161ais j\u012f pama\u017eu, bet tolygiai stojosi piestu. T e n, genitalijose, tebetvyrojo pikta lemianti tyla.) O ji? Varg\u0161\u0117, \u012fsisupusi \u012f \u0161ilkines puikyb\u0117s skraistes, apkaustyta cini\u0161ka metaline kauke, u\u017euita i\u0161mintingos (kaip bobos) sielos ir per savo tr\u016bkumus (beje, menkus) slepiant\u012f k\u016bn\u0105 jos \u0161irdis, tas nepriaugusi\u0173 ir peraugusi\u0173, neproporcing\u0173 ir ne\u012fmanomai susipainiojusi\u0173 (juk kadaise buvo motina) jausm\u0173 kamuolys, toji \u0161irdis pla\u010diai su ne\u017eabota beg\u0117dyste atsiv\u0117r\u0117 prie\u0161\u00a0 jaun\u0105 \u017eiauruol\u012f, i\u0161 nepatyrimo nesuvokiant\u012f, kad kankina, net beveik pasibjaur\u0117tin\u0105 vaikinuk\u0105. Vaikini\u0161kumas \u2013 gana nemalonus dalykas, ties\u0105 sakant, ir ne\u012fdomus, jeigu tik jo nenu\u0161vie\u010dia gana auk\u0161tos mark\u0117s intelektas. Genezypo ta \u0161viesa dar nenu\u0161viet\u0117, bet, \u0161iaip ar taip, ka\u017ekas ten jame bilsnojo. \u0160iandien su intelektu jau baigta. Jau niekada savyje jo neatras. Jau ritasi per j\u012f piktas, \u017eiaurus gyvenimas kaip koks \u017ev\u0117ris i\u0161 pabais\u0173 atlaso \u2013 gal Katoblepas, o gal dar kas nors baisiau \u2013 (o juk gal\u0117t\u0173 b\u016bti paklusnus avin\u0117lis), jau geiduliai kaip ilgi, smaugiantys elasmozauro slanksteliai (platiurai) apraizg\u0117 j\u012f ir vilks tolyn \u012f t\u0105 ateities tams\u0105, kur kai kurie neranda nusiraminimo, nebent j\u012f suteiks narkotikai, mirtis arba pami\u0161imas. T a i\u00a0 prasid\u0117jo. V\u0117l jos \u017eod\u017eiai:<\/p><p>\u00a0\u2013 &#8230;nusirenk. Tavo k\u016bnelis toks gra\u017eus. (I\u0161 l\u0117to j\u012f nurengin\u0117jo.) Ir toks stiprus. Kokie raumenys \u2013 i\u0161prot\u0117ti galima. \u010cia segtukas \u2013 dedu j\u012f \u0161tai \u010dia. Tu mano varg\u0161as, mylimas impotente. \u017dinau \u2013 tai tod\u0117l, kad pernelyg ilgai laukei. O kokia \u010dia d\u0117m\u0117? (Jos balsas suvirpo.) A \u2013 mano berniukas onanizavosi. Tai negra\u017eu. Reik\u0117jo palikti tai man. O dabar sugleb\u0119s. Bet juk apie mane galvojai, ar ne? A\u0161 tave nuo to atpratinsiu. Nesig\u0117dink. Esi nuostabus. Nebijok man\u0119s. Negalvok, kad esu labai patyrusi \u2013 esu tokia pati ma\u017ea mergait\u0117 kaip tu \u2013 tai yra \u2013 ne mergait\u0117: tu didelis berniukas, stiprus vyras. \u017daisime santuok\u0105 kaip septynme\u010diai papuasai d\u017eiungli\u0173 trobel\u0117je. \u2013 Tai sakydama ji i\u0161ties buvo pana\u0161i \u012f ma\u017e\u0105 mergait\u0119, toki\u0105, kokias anks\u010diau niekino. \u2013 Nesu tokia baisi \u2013 apie mane taip tik kalba. Bet tu j\u0173 neklausyk, netik\u0117k tomis kalbomis. Pats mane pa\u017einsi ir pamilsi.\u00a0 Ne\u012fmanomas dalykas, kad nepamiltum, nes a\u0161 tave taip&#8230; \u2013 ir pirmas visa\u017ein\u0117s patel\u0117s bu\u010dinys u\u017egriuvo nekaltas jo l\u016bpas, ir pami\u0161\u0117li\u0161kai ga\u0161lios akys \u012fsigrau\u017e\u0117 \u012f jo akis kaip sieros r\u016bg\u0161tis \u012f gele\u017e\u012f. Galiausiai jis su\u017einojo, koks baisus dalykas yra l\u016bpos \u2013 tokios l\u016bpos ir priklausan\u010dios tokioms akims. Visas \u0161altai u\u017esiliepsnojo ir i\u0161kart j\u0105 pamilo \u2013 bet trumpam ir staiga. I\u0161kart liov\u0117si. Ir vis tiek jam buvo bjauru, kad jo veid\u0105 tu\u010dkuoja \u0161lapi moliuskai, buvo bjaur\u016bs pa\u0161\u0117l\u0119 pami\u0161usio lie\u017euvio lai\u017eymai. Jis visi\u0161kai perskilo, beveik iki dugno. Bet jai tas n\u0117 kiek ner\u016bp\u0117jo. Bu\u010diuodama nusitemp\u0117 j\u012f ant kanapos ir nepaisydama jo prie\u0161inimosi i\u0161reng\u0117 nuogai. Nuav\u0117 batus bu\u010diuodama lygias puikias blauzdas. O ten nieko. Tad \u0117m\u0117si kito b\u016bdo: rankomis su\u0117m\u0117 jo galv\u0105 ir privert\u0117 atsiklaupti, o pati velni\u0161kai i\u0161sipleik\u0117 kaip kokia bjauri \u0161m\u0117kla. Ir tada t\u0105 galv\u0105 ir t\u0105 taip geid\u017eiam\u0105 veid\u0105 \u0117m\u0117 be gailes\u010dio ki\u0161ti ten. O jis, vyri\u0161kis ant pralaim\u0117jimo ribos, besiginantis nuo viso gyvenimo prakeiksmo (laim\u0117 ar nelaim\u0117 \u2013 tai beveik tas pats, i\u0161skyrus neapsakomai trumpas apsigavimo valand\u0117les), nors jau potencialiai pralaim\u0117j\u0119s ir jau riedantis nuo\u017eulnuma, savo asmenyb\u0117s instinktais gr\u016bm\u0117si prie\u0161 daugyb\u0119 egzistavim\u0173 ir buvim\u0105 vienu i\u0161 daugelio, kur\u012f ji kuria i\u0161 metafizin\u0117s b\u016btinyb\u0117s. J\u012f pl\u0117\u0161te pl\u0117\u0161\u0117 \u012f visas puses. Duso, v\u0117m\u0117 \u012f vid\u0173 ir prunk\u0161t\u0117, \u0161nyp\u0161t\u0117, pamat\u0119s prie\u0161 save tai, ko labiausiai bijojo. Netur\u0117jo n\u0117 ma\u017eiausio noro suteikti jai malonumo, jau nekalbant apie tai, kad nevertino to, kas jam buvo duota matyti. Ka\u017ekokia pabaisa, pridengta rudais plaukais (kunigaik\u0161tien\u0117 niekino bet kok\u012f nenat\u016bralum\u0105), keista, \u0161lyk\u0161ti, ro\u017ein\u0117, kvepianti pragaru (turb\u016bt) ir j\u016bros gaiva, ir geriausiu Rotmano tabaku, ir am\u017eiams prarastu gyvenimu \u2013 b\u016btent tai; ir tas pilvas, tarsi paprastas, o toks \u0161ventvagi\u0161kai ir kapituliuojan\u010diai i\u0161kil\u0119s kaip kokios nors u\u017edraustos Ryt\u0173 \u0161ventyklos kupolas; ir kr\u016btys kaip baltos dagobos, kuri\u0173 vir\u0161\u016bnes ap\u0161vie\u010dia tekanti saul\u0117; ir tos \u0161launys, i\u0161 ka\u017ekur pa\u017e\u012fstamos, gal i\u0161 pas\u0105monini\u0173 svajoni\u0173, svetimos ir artimos, ir tokios, kad nieko negali padaryti d\u0117l j\u0173 gra\u017eumo ir su jomis nieko negalima padaryti, po galais, ir b\u016bna jos tokios vis\u0173 kan\u010diai ir g\u0117dai. Ir dar tas veidas, tas velni\u0161kas snukis!.. Ir meil\u0117. (\u017dinia, ko reikia, kad visa tai kartu pribaigtum vienu didvyri\u0161ku st\u016bmiu ir atliktum tai ka\u017ekuo u\u017e sav\u0119s: praeitimi, ka\u017ekuo nors valand\u0117l\u0119 tolimu, ka\u017ekuo, kam esi abejingas. Bet ten ir toliau tvyrojo pikta lemianti tyla tarsi j\u016broje valand\u0105 prie\u0161 ciklon\u0105.) Ir v\u0117l prie\u0161taraujan\u010di\u0173 \u201eanks\u010diau apra\u0161ytai b\u016bsenai\u201c nepa\u017e\u012fstam\u0173 jausm\u0173 sangr\u016bdos ir deginanti g\u0117da d\u0117l savo ne\u012fgalumo (to fizinio) ir kvailumo. Bevaisi\u0173, \u017eiauri\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 dykuma, i\u0161gyvenim\u0173, \u012f \u0161ipulius sudau\u017ean\u010di\u0173 sunkiai sukurtus a\u0161tuonerius gyvenimo metus. Tai \u0161itaip t\u0105 keist\u0105 kan\u010dios ir sarmatos valand\u0117l\u0119 k\u016br\u0117si neat\u0161aukiama ateitis&#8230; (K\u0105? Bjaurus \u017eodis, bet negi kas yra auk\u0161tesnio u\u017e g\u0117d\u0105, i\u0161skyrus t\u0105 bjaurum\u0105?) Ir \u010dia dar ji, tokia gera savo pasileidimu, kaip pieni\u0161kas \u0161okoladas, kaip kokia nors beg\u0117d\u0117 karv\u0117, o ne \u017emogelion\u0117, elnio, krokodilo ar kapibaros patel\u0117&#8230; Pasidar\u0117 tokia didel\u0117 ir sunki, ir nepatogi \u2013 apskritai nereikalinga \u2013 o \u010dia nieko, kaip ty\u010dia, n\u0117 vieno virptel\u0117jimo. Ir u\u017euot padar\u0119s tai, ko geid\u0117 ji, glaud\u0117si prie jos kr\u016btin\u0117s, ma\u017eum\u0105, truput\u0117liuk\u0105 nukarusios, bet tokios nuostabios kaip Grynoji forma, kad gal\u0117jo u\u017etemdyti ne vienus ne vienos \u0161e\u0161iolikmet\u0117s apvalumus. Galiausiai ta visa sukonstruota machina, vadinamoji kunigaik\u0161tien\u0117 Tikonderoga, prarado kantryb\u0119. Atmetusi plaukus atgal, v\u0117l atki\u0161o jam l\u016bpas kaip ka\u017ek\u0105 tokio neapsakomai nepadoraus ir bjauraus, taip sraigi\u0161kai ga\u0161liai, kad kr\u016bptel\u0117jo visas, u\u017elietas ne\u017emoni\u0161kos pasibjaur\u0117jimo kan\u010dios, pasibjaur\u0117jimo tuo, ko labiausiai tro\u0161ko, bet vis d\u0117lto pasibjaur\u0117jimo, susijungusio su did\u017eiausio malonumo ir gilaus i\u0161didumo jausmu: juk ir jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 bu\u010diuoja. Ta\u010diau tas idiotas nepa\u0117m\u0117 puiki\u0173j\u0173 l\u016bp\u0173. Tada darbo \u0117m\u0117si ji pati, ir v\u0117l prasid\u0117jo priverstini\u0173 bu\u010dini\u0173 kan\u010dia, nuo kuri\u0173 jau nebebuvo kaip pab\u0117gti \u2013 nebent tam baisiam besiglaustan\u010diam \u017ev\u0117reliui padaryti k\u0105 nors nemalonaus. Bet to Zypcius n\u0117 u\u017e k\u0105 nenor\u0117jo, nors bijojo ir bjaur\u0117josi. \u017di\u016br\u0117ti \u012f j\u0105 \u2013 toki\u0105 nuog\u0105 \u2013 gal\u0117jo susi\u017eav\u0117j\u0119s de\u0161imt valand\u0173 ir net be pertraukos. Jau myl\u0117jo, ir beveik tikrai, bet ka\u017ein kaip keistai, ne taip kaip motin\u0105, bet pana\u0161iai (tai baisu), t\u0105 padar\u0105, i\u0161 esm\u0117s ger\u0105, kuris po juo dar\u0117 ne\u012ftik\u0117tinus judesius, kartu beg\u0117di\u0161kai \u017eav\u0117damasis visu tuo, \u012f k\u0105 jis savyje kreip\u0117 visai menk\u0105 d\u0117mes\u012f. Ir nieko. Glebnas ir glebnas. O jam ka\u017eko nor\u0117josi taip smarkiai, kad vos nesprogo i\u0161 to nor\u0117jimo, ta\u010diau ko \u2013 ne\u017einojo. Tai yra nuvok\u0117 \u2013 tik jam viduje tr\u016bko ka\u017ekoki\u0173 jung\u010di\u0173.<\/p><p>Galiausiai susiraukusi, nusivylusi, supykusi, apmauduodama kunigaik\u0161tien\u0117 (\u017einojo, kad po pusvaland\u017eio visk\u0105 jam atleis ir duos jam \u2013 gal kada nors \u2013 kit\u0105 pamok\u0105 kitais metodais) su pasibjaur\u0117jimu j\u012f atst\u016bm\u0117 kaip tik tada, kai jis \u0161velniai prie jos glaud\u0117si su tikr\u0173 tikriausiu prierai\u0161umu, ir piktai su\u0161uko:<\/p><p>\u2013 Tu\u010dtuojau apsirenk. Jau v\u0117lu. Esu pavargusi. \u2013 \u017dinojo, k\u0105 daro: j\u012f tarsi kas botagu perliejo d\u0117l nekalto bu\u010dkio.<\/p><p>\u2013 Noriu nusiprausti, \u2013 i\u0161garg\u0117 jis, \u012f\u017eeistas iki \u0161irdies gelmi\u0173. Jaut\u0117si es\u0105s mirtinai juokingas, o viduje tiesiog pa\u017eemintas ir nupl\u0117\u0161ta garbe.<\/p><p>\u2013 \u012edomu po ko. O pagaliau eik \u012f voni\u0105. Jau a\u0161 tav\u0119s tikrai neprausiu. \u2013 Atsargiai, su panieka i\u0161st\u016bm\u0117 j\u012f pro duris \u012f koridori\u0173, bas\u0105, nuog\u0105, varvant\u012f vieni\u0161umu ir nevyk\u0117li\u0161kumu. Net jei b\u016bt\u0173 valios titanas, neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s to \u012fveikti. \u201e\u012edomu, kaip tokioje situacijoje elgt\u0173si Napoleonas, Leninas arba Pilsudskis\u201c, \u2013 pagalvojo bandydamas nusi\u0161ypsoti. O \u2013 jei b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s \u017einoti, kaip pasibaigs \u0161i naktis, labiau b\u016bt\u0173 link\u0119s atsiduoti Tengierui vilk\u0173 pilnoje Ludzimiero girioje. Bet pama\u017eu jame \u0117m\u0117 kilti ka\u017ekoks neapsakomas pyktis.<\/p><p>Jau br\u0117\u0161ko. Vis dar p\u016bt\u0117 stiprus v\u0117jas, bet, matyt, jau \u0161iltas, nes med\u017eiai stov\u0117jo juodi ir \u0161lapi, o nuo stog\u0173 varv\u0117jo vanduo, j\u012f pagaudavo v\u0117jo g\u016bsiai, tarsi nepadoriai kai\u0161yt\u0173 sijon\u0105. Tas paprastas rytas, kuris prasid\u0117jo nei \u0161iaip, nei taip, po to, kas nutiko, buvo siaubingas savo kasdieni\u0161kumu, ka\u017ekokiu hipernormalumu. I\u0161sikrenk\u0161t\u0119s Zypcius pajuto gr\u012f\u017etant vyri\u0161k\u0105 garb\u0119. Tik toji negailestingai au\u0161tanti diena \u2013 o, kaip sunku bus j\u0105 pakelti. K\u0105 apskritai dabar daryti? Ar viskas jau baig\u0117si, ir jis iki pat mirties liks kaip atverta kraujuojanti \u017eaizda? Kaip i\u0161gyventi iki vakaro? Kaip i\u0161gyventi gyvenim\u0105? Ak, jau b\u016bti ten, kitoje pus\u0117je, kur tolumoje tykojo persisotin\u0119, rasiniai senyv\u0173 pon\u0173 veidai, kurie \u017eino visk\u0105. Arba ne: atverti ka\u017ekokius iki \u0161iol u\u017esl\u0117ptus vartus \u012f purvin\u0105 dabarties kiem\u0105, kad per juos pl\u016bstel\u0117t\u0173 tikroji \u017eini\u0173 apie gyvenim\u0105 saul\u0117, ir i\u0161 jo i\u0161eiti ten, ten \u2013 kur vis d\u0117lto buvo tas\u00a0 t e n? Ka\u017ekokie tolimi, vaikyst\u0117s laik\u0173 beprasmi\u0161ko ver\u017eimosi \u012f ka\u017ek\u0105 didelio prisiminimai \u2013 jie u\u017eliejo pa\u010diu laiku. Kar\u010diai nusijuok\u0117, suvok\u0119s savo pad\u0117t\u012f. Ta\u010diau tai jam suteik\u0117 nauj\u0105 \u201e\u0161turch\u201c. Nebelaukti t\u0173 valand\u0117li\u0173, kaip anks\u010diau, bet pa\u010diam s\u0105moningai jas sukurti. Kaip? Nuo ko prad\u0117ti? Kuo? Sugniau\u017e\u0117 kum\u0161\u010dius su tokia j\u0117ga, kuri, regis, vis\u0105 pasaul\u012f gal\u0117t\u0173 i\u0161 naujo perdaryti \u012f nuosav\u0105 k\u016brin\u012f, \u012f jam paklusn\u0173 gyvul\u012f, tok\u012f, kaip jo kal\u0117 Nirvana. Tikrov\u0117 n\u0117 nekrustel\u0117jo. Vien\u0173 raumen\u0173 \u010dia per ma\u017ea \u2013 dar reikia ka\u017ekokios ma\u017eos, ma\u017eulyt\u0117s spyruokl\u0117s. Jos netur\u0117jo. N\u0117 nepagalvojo apie savo intelekt\u0105, kurio juk i\u0161si\u017ead\u0117jo visiems laikams. Kaip pakeisti nors \u0161iuos r\u016bmus, kuriuose buvo negarbingas \u012fsibrov\u0117lis, ir t\u0105 svetim\u0105 bob\u0105 (\u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 visi\u0161kai jos nemyl\u0117jo), kad tapt\u0173 jo nuosavybe ir jo moterimi (ne kokia nors am\u017eina meile, ne santuoka, apie tai iki \u0161iol nebuvo pagalvoj\u0119s, kaip ir apie galimus vaikus), kad tapt\u0173 tik tais vidaus naudojimo daiktais, priklausan\u010diais sen\u0173j\u0173 simbolini\u0173 vaiki\u0161kos metafizikos ritual\u0173 rateliams, kuriuos iki \u0161iol vald\u0117. Pasaulis j\u012f prisl\u0117g\u0117 kaip nepakeliama na\u0161ta \u2013 tik tas paskutinis ratelis dar vos dv\u0117savo. (Genezypas Kapenas \u2013 <em>je ne \u201ezipe\u201c qu&#8217;\u00e0 peine<\/em> \u2013 dv\u0117sazypas \u2013 kaip buvo vadinamas mokykloje.) Tas ratelis buvo jis pats, tikriau, jo bemat\u0117 asmenyb\u0117, bet jau tarsi ne k\u016bne. Netgi jo k\u016bnas, nepaisant stipri\u0173 raumen\u0173, dabar jam nebepriklaus\u0117. Subyr\u0117jo \u012f atskirus, svetimus vieni kitiems, joki\u0173 chemini\u0173 gimini\u0161kum\u0173 neturin\u010dius elementus. \u010cia buvo nuogas, truput\u012f su\u0161al\u0119s, prie\u0161i\u0161koje vietoje, tos irgi nuogos bobos kambari\u0173 labirinte, bobos, kuri lauk\u0117 jo j\u0117gos \u012frodym\u0173, o jos motini\u0161ki jausmai, skirti jam, pama\u017eu tek\u0117jo kaip vanduo i\u0161 kiauro puodo (kaip pienas i\u0161 v\u0117\u017eio sugrau\u017etos kr\u016bties). Tai gera ir smagu, por\u0105 valand\u0173 gyvenimo pabaigoje \u2013 kod\u0117l gi ne. (Tik kart\u0105 jai yra pasitaik\u0119s pana\u0161us dalykas, tik ne su nekaltu berniuku, o su ka\u017ekokiu \u0161venteiva, ilgame\u010diu lytiniu abstinentu.) Bet jeigu taip bus vis\u0105 laik\u0105 (gal jis nenormalus, o Dieve?!), tai tiesiog ne\u012fmanoma, ir baigta. Jei tas ma\u017eius su tokiomis savo\u00a0 g a l i m y b \u0117 m i s\u00a0 nepatenkins jos lyti\u0161kai, vienaip ar kitaip, tai tiesiog bus tragedija kvadratu, reik\u0117s v\u0117l ne\u017einia kelint\u0105 kart\u0105 (tik d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173) panaudoti demoni\u0161kus metodus, vis\u0105 t\u0105 melaging\u0105 \u017eaidim\u0105, kurio jai jau buvo iki kaklo&#8230; Dabar nor\u0117josi truput\u012f pails\u0117ti, myl\u0117ti tiesiog \u0161iaip, paskutin\u012f kart\u0105 ramiai ir m\u0117gaujantis i\u0161sitiesti ir pasir\u0105\u017eyti ant to dailaus \u201eberniuk\u0117lio\u201c nekaltos \u0161irdies ir tvirto k\u016bnelio,<em> sur ce paquet de muscles<\/em>. Be to, nor\u0117josi, kad tas \u201eberniuk\u0117lis\u201c pa\u0161\u0117lt\u0173 visi\u0161kai savo noru, be joki\u0173 dirbtini\u0173 doping\u0173, ir dar kad viskas vykt\u0173 maloniai ir tyliai, bet vis d\u0117lto \u012fdomiai. Taip galvojo kunigaik\u0161tien\u0117 (berg\u017ed\u017eios svajon\u0117s!) sn\u016bduriuodama, sudraskytais viduriais, susisupusi \u012f salotin\u0117s spalvos su aukso g\u0117l\u0117mis (kokia prabanga!) chalat\u0105, kitaip: naktisiaust\u012f, ryt\u0161vark\u012f, siausting\u012f, palaidr\u016bb\u012f. Buvo tikra, kad tas keistas padar\u0117lis nepab\u0117gs tiesiai i\u0161 vonios. Nors po viso to visko galima tik\u0117tis: gali \u010diupti \u201ehole\u201c pirmus pasitaikiusius kailinius ir i\u0161l\u0117kti, \u012fsispyr\u0119s \u012f jos vyro kalio\u0161us. Nebe\u017einojo, kaip \u0161is romanas klostysis toliau. O did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 k\u0117l\u0117 abejon\u0117s d\u0117l jo normalumo apskritai. Jau nebegal\u0117jo leisti sau i\u0161tvirkauti laisvai, nors pastaruoju metu labai to tro\u0161ko. Joje v\u0117l nubudo budrus \u017ev\u0117ris (toks mielas \u017ev\u0117relis kaip \u0161vilpikas, bandos sargas) ir \u012fsitemp\u0119s klaus\u0117si, k\u0105 ten daro tasai \u201enuogalius\u201c (brrrr&#8230;), toks \u201enuostabus, \u0161velnut\u0117lis, jaunut\u0117lis, o kartu gana raumeningas ir stambus, o toks svetimokas, nety\u010diom kandus ir nepatenkintas (i\u0161 toki\u0173 pra\u0161matnybi\u0173 \u2013 tikras skandalas!), be to, dar \u012fsi\u017eeid\u0119s!\u201c Staiga ji kr\u016bptel\u0117jo. Pirm\u0105 kart\u0105 per vis\u0105 savo gyvenim\u0105 \u0117m\u0117 svarstyti, kas dedasi JAME,\u00a0 t o\u00a0 vyro viduje (nors, ties\u0105 sakant, to \u201evaikelio\u201c negal\u0117jo taip pavadinti), kaip tik \u0161ituo esan\u010dio jai (nors \u0161iuo atveju ne\u012fvykusiu) patinu. Pavojinga naujiena. Taip dar n\u0117ra galvojusi \u2013 nebent prie\u0161 santuok\u0105, ma\u017ea mergait\u0117, apie ka\u017ekokius prie\u0161istorinius pasip\u016bt\u0117lius, kuri\u0173 paskui keliolika tur\u0117jo kaip tikrus meilu\u017eius. Ar tikrus? Tiek laiko, vis\u0105 gyvenim\u0105, gyveno be meil\u0117s \u2013 dabar t\u0105 ties\u0105 pamat\u0117 ai\u0161kiai. Ir dabar reik\u0117s t\u0105 meil\u0119 (nes \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 jau \u017einojo, kad tai yra meil\u0117, tikroji pirma ir paskutin\u0117) u\u017enuodyti, suter\u0161ti ankstesniais daugiau ar ma\u017eiau\u00a0 demoni\u0161kais \u201enuodais\u201c, visa ta, ties\u0105 sakant, baisia ir niekaip neu\u017emir\u0161tama praeitimi, kurios taip staiga, nei i\u0161 \u0161io, nei i\u0161 to, i\u0161 sav\u0119s juk i\u0161rauti negal\u0117jo. Baisus sielvartas suspaud\u0117 jai \u0161ird\u012f ir ten, \u017eemiau.<\/p><p>O tasai pusgalvi\u0161kas berniukas n\u0117 nenujaut\u0117 nuosprend\u017ei\u0173, kuriuos d\u0117l jo pri\u0117m\u0117 tamsios, slaptos jos k\u016bno j\u0117gos, ir r\u0119\u017e\u0117 savo tvirtus raumenis, nor\u0117damas pa\u017eadinti savyje galing\u0105 j\u0117g\u0105. Veltui. Tikrov\u0117 buvo nepalau\u017eiama: tai yra r\u016bmai, vonios sienos, au\u0161tanti diena ir aplinkui mi\u0161kai, linguojami oravi\u0161ko, vasario, atodr\u0117kio v\u0117j\u0173. Baisingas, prie\u0161pavasarinis ilgesys skland\u0117 ore, \u012fsigaudamas net \u010dia, \u012f to praeitimi apsunkinto namo u\u017ekampius. Atrod\u0117, kad viskas gal\u0117jo b\u016bti kitaip, \u201eo ne b\u016btent taip pasibais\u0117tinai ir beprasmi\u0161kai\u201c, kad ka\u017ekur yra geri pasauliai, kuriuose kiekvienas dalykas turi savo \u012fgimt\u0105 viet\u0105 ir telpa \u012f savo lemt\u012f kaip \u012f futliar\u0105, ir kad viskas dar gali b\u016bti \u201etaip gerai, taip gerai\u201c! Bet ko reikia, kad taip nutikt\u0173? Pasiuti\u0161kai tobulinti save, visam laikui i\u0161si\u017ead\u0117ti daugyb\u0117s dalyk\u0173 (tai pirmoji s\u0105lyga), reikia beribio pasiaukojimo, gerumo, ta\u010diau tikro, pl\u016bstan\u010dio tiesiai i\u0161 \u0161irdies, be joki\u0173 pragmati\u0161k\u0173 ar teosofini\u0173 nes\u0105moni\u0173 (taigi, gerumo, \u0161iandien be suidiot\u0117jimo jau veik nepasiekiamo, be to, pasibjaur\u0117tino, primenan\u010dio \u012fsikinkym\u0105 ir \u201eviduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105\u201c, savo paties u\u017ekiet\u0117jim\u0105), galiausiai reikia nu\u017eudyti savo asmenyb\u0119, su visomis \u0161aknimis i\u0161rauti j\u0105 i\u0161 pasaulio. \u017dem\u0117je liks tik gumbas, maistas \u017emon\u0117ms ir gyvuliams, o lapai ir \u017eiedai skirti tik tam, kad t\u0105 gumb\u0105 augint\u0173 ir gausint\u0173 \u2013 nieko daugiau. Kad tave kur!.. \u017dinoma, Genezypas\u00a0 t a i p\u00a0 negalvojo, nes jam (nepaisant t\u0173 min\u010di\u0173 paprastumo) dar tr\u016bko geb\u0117jim\u0173. Tokia buvo neartikuliuota ko\u0161\u0117, i\u0161 kurios tam tikromis s\u0105lygomis \u0161ie \u017eod\u017eiai gal\u0117t\u0173 \u201ei\u0161augti\u201c. Ir blykstel\u0117jo sta\u010diai geniali mintis: juk ji, toji boba, yra vienintelis\u00a0 m i n k \u0161 t a s\u00a0 daiktas (be to, gyvas) \u010dia prie\u0161ais j\u012f, per jo rankos ilg\u012f (toli fone, tarsi net ne u\u017e mi\u0161k\u0173 horizonto, \u0161m\u0117k\u0161tel\u0117jo vaizdas namo su mir\u0161tan\u010diu t\u0117vu ir \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 keistai svetima motina \u2013 visa tai jau beveik priklaus\u0117 praei\u010diai), ir i\u0161kart pajuto, kad tokia pati mink\u0161ta ji ir dvasi\u0161kai, o jo dvasia tarsi kietas k\u016bjis i\u0161 kitos materijos, galintis t\u0105 jos materij\u0105 sudau\u017eyti \u012f \u0161ipulius ir galiausiai i\u0161 jos padaryti ka\u017ek\u0105, kad ir pamat\u0105 v\u0117lesn\u0117ms gyvenimo plotm\u0117ms. Jame su\u010dir\u0161k\u0117 nes\u0105moningas jaunyst\u0117s \u017eiaurumas, ir kaip stovi (o kas jam beliko daryti?), nuogas ir basas, \u201epatrauk\u0117\u201c \u012f miegam\u0105j\u012f naujiems \u017eygiams. Kunigaik\u0161tien\u0117 nebuvo u\u017egesinusi \u0161viesos ir atidariusi langini\u0173. Buvo linkusi nesirodyti tarnams tokios pralaim\u0117jimo b\u016bsenos, o pavargusi buvo mirtinai. Pagaliau netur\u0117jo jokio noro sulaukti naujos dienos, kuri tur\u0117jo tapti naujos laim\u0117s r\u016b\u0161ies diena.\u00a0 Miegamajame tebevie\u0161patavo ankstesn\u0117 naktis. Zypcius \u012f\u0117jo tvirtu \u017eingsniu, nekreipdamas d\u0117mesio \u012f toki\u0105 pat nejudrumo b\u016bsen\u0105. (Keista salotin\u0117 fig\u016bra, susirangiusi ant kanapos, pa\u017evelg\u0117 \u012f j\u012f i\u0161sigandusiu \u017evilgsniu ir i\u0161kart susiriet\u0117 \u012f kamuol\u0117l\u012f, sl\u0117pdama veid\u0105 pagalv\u0117se.) Vonioje tarp \u0161e\u0161i\u0173 ir septyni\u0173 valand\u0173 vasario ryto buvo \u0161altoka (tad tie nevyk\u0119 i\u0161sidirbin\u0117jimai truko i\u0161tisas keturias valandas!), ir ta kvapinio-spalvinio pasileidimo atmosfera, tiesiog ap\u010diuopiama, bjaur\u0173 jaunikl\u012f paveik\u0117 kaip paimtas miestas kovos \u012fkaitintus kareivius. Vis\u0173 pirma kokiu nors piktu ir \u201enenat\u016braliu\u201c veiksmu u\u017etrinti kompromisin\u012f mi\u0161ko scenos su Tengieru ir vaiki\u0161ko negal\u0117jimo prie pat rojaus vart\u0173 bjaurum\u0105. Galiausiai nustojo suvokti reliatyv\u0173 tos bobelkos senum\u0105 \u2013 ji buvo tik patel\u0117, prapatel\u0117 <em>\u00e0 la<\/em> <em>Pszybyszewski<\/em><a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[1]<\/a>, \u201edvok\u0117 ga\u0161lumu\u201c (siaubingai bjaur\u016bs \u017eod\u017eiai) tokiu atstumu kaip iki saul\u0117s. Stichi\u0161kas malonumo tro\u0161kimas, pirmyk\u0161tis, nes\u0105moningas, tas dviasmenis, teisingas, galiausiai i\u0161 smegen\u0173 centr\u0173 prasibrov\u0117 iki liauk\u0173 ir krito \u012f visus raumenis, taip pat ir \u012f fatali\u0161k\u0105 sfinkter\u012f. Kunigaik\u0161tien\u0117 neatsisuko, bet jaut\u0117, kad ka\u017ekas jai u\u017e nugaros kyla. Lauk\u0117 nepaken\u010diamai sustingusiu sprandu, ir tas s\u0105stingis leidosi \u017eemyn, prie klub\u0173 ir \u0161laun\u0173, pasiliedamas kutenan\u010dia kaitra net ten, prie am\u017einai alkano gyvuli\u0161kumo \u017eaizdro, prie nepaprasto, nesuvokiamo, negalimo atkartoti, am\u017einai naujo, ni\u016braus, mirtino malonumo \u0161altinio. \u017dinojo, kad\u00a0 t a i\u00a0 nutiks po valand\u0117l\u0117s. Kaip? Ar jam pad\u0117ti, ar palikti vien\u0105? Geidulys pakilo iki gerkl\u0117s kaip kruvinas m\u0117sos gumulas su ugniniais lie\u017euviais, i\u0161 vidaus apiman\u010diais burn\u0105, nos\u012f, akis ir smegenis. Dabar jaut\u0117 tai, kas kartais jos k\u016bn\u0105 u\u017eliedavo kaip neken\u010diamai maloni banga, kai skaitydavo tragi\u0161k\u0173 \u012fvyki\u0173, kankinim\u0173 ir bevilti\u0161k\u0173 savi\u017eudybi\u0173, toki\u0173, kad nei b\u0117gt, nei r\u0117kt, apra\u0161ymus&#8230; ir vir\u0161 viso to \u012f svaiginant\u012f auk\u0161t\u012f kylanti malonumo banga&#8230; egoistinio malonumo, bjauraus, kiauli\u0161ko, standaus, i\u0161gaubto, lygaus, slidaus, lipnaus ir truput\u012f smirdin\u010dio, ir d\u0117l to malonesnio, kaip tik tuo malonesnio, kad panyri \u012f begalyb\u0119 skausmingai atsiduodama gniu\u017edan\u010dioms svetimoms j\u0117goms. O visu tuo buvo jie, tie prakeiktieji&#8230; Ak, r\u0117\u017eti jiems dir\u017eus i\u0161 nugaros!.. Bet \u0161it\u0105 vien\u0105, nors ir visi kiti jausmai neprapuol\u0117, myl\u0117jo kaip savo vaik\u0105, beveik kaip tuos padarus, kurie i\u0161 jos i\u0161\u0161liau\u017e\u0117 \u012f pasaul\u012f, pl\u0117\u0161dami jai klubus nepakeliamu, bet ir nuostabiai k\u016brybi\u0161ku skausmu. Nes kunigaik\u0161tien\u0117 buvo gera motina: myl\u0117jo savo s\u016bnus ir kadaise gimd\u0117 juos su pa\u0161\u0117lusiu malonumu. [Vyriausiasis, melancholikas, neseniai u\u017esimu\u0161\u0117, antrasis, sulauk\u0119s dvide\u0161imt vieneri\u0173, tapo Gelb\u0117jimo sindikato Kinijoje ambasadoriumi (ne\u017einia, kas visus metus jam d\u0117josi), tre\u010diasis tai Skampis \u2013 tas jau ai\u0161ku.] Dabar jai visi trys susijung\u0117 \u012f vien\u0105 dvasi\u0105, joje prad\u0117t\u0105 \u2013 toji dvasia \u012fsik\u016bnijo \u012f Genezyp\u0105. Tasai dailutis Zypcius buvo paskutinis jos lep\u016bn\u0117lis, mylimas \u201elip\u0161nuk\u0117lis\u201c, vienintel\u0117 smagiausia ma\u017eut\u0117 kiaulyst\u0117l\u0117, o jis dar ir nekaltas, dar ir \u017eiaurus, ir jau plaukuotas, svetimas, bjaurus patinas. Kuo ji u\u017emu\u0161 savyje meil\u0119, jei \u010dia niekas nepavyks. Ta\u010diau j\u0105 apgaub\u0119s nujau\u010diamas malonumas tebesit\u0119sian\u010diai kan\u010diai tik prid\u0117jo velni\u0161ko \u017eavesio, kaip a\u0161trus angli\u0161kas pada\u017eas rostbifui. \u201eKeistas mintis\u201c \u2013 taip tokias b\u016bsenas vadino senas \u017eydas, pristatantis \u012f r\u016bmus \u012fvairi\u0173 daikt\u0173, vienintelis \u201e\u017eemesnysis padaras\u201c, su kuriuo kartais malon\u0117jo atviriau \u0161nektel\u0117ti \u2013 nutrauk\u0117\u00a0 t a s a i\u00a0 jos i\u0161svajotasis.<\/p><p>Piktai \u010diupo j\u0105 u\u017e peties ir brutaliai nuogu, beg\u0117di\u0161ku snukiu pa\u017evelg\u0117 \u012f jos gra\u017e\u0173 nuo t\u0173 min\u010di\u0173 veid\u0105. Geismai sukibo dar prie\u0161 k\u016bnus. Ji pa\u017evelg\u0117 \u017eemyn ir\u00a0 pamat\u0117 visk\u0105 taip, kaip buvo svajojusi, ir jau nebepaleido jo i\u0161 i\u0161tro\u0161kusi\u0173, pami\u0161usi\u0173 rank\u0173, be joki\u0173 perd\u0117t\u0173 \u012f\u017eang\u0173 kreipdama vis\u0105 sprogimo j\u0117g\u0105 \u012f slap\u010diausius savo persotinto \u017einojimu k\u016bno pasitenkinimo centrus. Viskas sukibo ir \u012fsisiurb\u0117 vienas \u012f kit\u0105, ir Genezypas pajuto, kad vis d\u0117lto gyvenimas\u00a0 \u0161 i o\u00a0 t o\u00a0 v e r t a s. Ji jaut\u0117 t\u0105 pat\u012f, bet ant mirties kra\u0161to: mirties gyvenant. O tasai buliukas \u012fsi\u0161\u0117lo kaip reikiant ir tenkino mirtin\u0105 tro\u0161kim\u0105: savo ir jos, susilyd\u017eiusi\u0173 \u012f vien\u0105 bedugn\u0119 pa\u0161\u0117limo j\u016br\u0105. (Jos, \u201eeinan\u010dios graban senos plerzos\u201c, kaip paskui sakydavo sau, kovodamas su jausmais jai.) Dabar ji buvo jam gyvenimo \u2013 \u012f\u017e\u016blaus, nuogo, beveik nupl\u0117\u0161ta oda \u2013 esm\u0117s \u012fsik\u016bnijimas. Nei\u0161rei\u0161kiami dalykai rei\u0161k\u0117si tame beveik metafizi\u0161kai gyvuli\u0161k\u0173 malonum\u0173 baseine. Paskui jie per\u0117jo \u012f lov\u0105, ir ji \u0117m\u0117 j\u012f mokyti. O nuo to mokslo jis pakilo savyje ir paskui dau\u017e\u0117 \u017eemyn, ir jau nebe\u017einojo, ar i\u0161 ties\u0173 gyvena tame nusp\u0117jam\u0173, labiausiai pasl\u0117pt\u0173 tro\u0161kim\u0173 pragare, tro\u0161kim\u0173, kuriuos ji trauk\u0117 i\u0161 jo kaip \u017earnas i\u0161 gyvulio, tame velni\u0161kai g\u0117dingiausi\u0173 sumanym\u0173, min\u010di\u0173-vor\u0173 ar polip\u0173, negalim\u0173 i\u0161reik\u0161ti garsiai, horizonto erdv\u0117jime. Kol galiausiai paskutin\u012f kart\u0105 met\u0117si \u012f t\u0105 bedugn\u0119, ir dabar jau sta\u010dia galva. O ji, toji \u201edemoni\u0161koji\u201c Irina Vsevolodovna, paskalos apie kuri\u0105 pranoko visk\u0105, kas iki \u0161iol apskritai buvo (o gal gal\u0117jo b\u016bti?) prilie\u017euvauta, bu\u010diavo purvin\u0105, \u017einoma, tam tikra prasme, jaunuolio, kuris, panir\u0119s \u012f nebylius i\u0161gyvento geidulingumo prisiminimus, n\u0117 ne\u017einojo, ar jau i\u0161prot\u0117jo, ar dar ne, rank\u0105. Jis buvo beveik sunaikintas, bet tas nuovargis buvo malonus kaip ne\u017einomas narkotikas. I\u0161did\u017eiai ir \u0161velniai kunigaik\u0161tien\u0117 glost\u0117 jo \u0161velnius, \u0161ilkinius plaukus ir kv\u0117p\u0117 j\u0173 medaus kvap\u0105, markstydamasi kaip mingantis katinas.<\/p><p>Buvo a\u0161tuonios ryto. Kai dar gul\u0117jo lovoje, netur\u0117dami j\u0117g\u0173 i\u0161siskirti, kambarin\u0117, daili rudaplauk\u0117, atne\u0161\u0117 pusry\u010dius \u2013 avienos kotlet\u0173, kiau\u0161inien\u0117s su kumpiu, r\u016bkytos \u017euvies, <em>porridge<\/em>, baltos kavos ir puikaus konjako. (Kunigaik\u0161tien\u0117 did\u017eiavosi savo dailiomis tarnait\u0117mis, dr\u0105siai atremdama palyginim\u0173 pavojus. Tod\u0117l priimant \u201epaneles\u201c egzistavo grie\u017eti apribojimai.) Zypcius pasisl\u0117p\u0117 po antklode. Moterys juok\u0117si, \u0161nib\u017ed\u0117josi tiesiai jam vir\u0161 galvos. Bet, nepaisant \u0161io smulkaus pa\u017eeminimo, jam atrod\u0117, kad gyvenim\u0105 jis dantimis sugavo u\u017e rag\u0173. Triumfas j\u012f u\u017eliejo iki \u0161irdies gelmi\u0173 \u2013 kvailas jaunatvi\u0161kas triumfas: pagaliau jis buvo vyras ir \u017einojo, k\u0105 daryti toliau. O, kaip jis klydo!<\/p><p>Paskui at\u0117jo senasis kunigaik\u0161tis su \u017ealiu \u201ekam\u0161tiniu\u201c (?) naktisiaus\u010diu, o po valand\u0117l\u0117s n\u0117 nepasibeld\u0119s \u012fgriuvo Skampis, vilk\u0117damas kremine su auksu (koks stebuklas!) pi\u017eama. Genezypas ko nenumir\u0117 i\u0161 g\u0117dos, kai kunigaik\u0161tis \u0117m\u0117si tokiais atvejais \u012fprast\u0173 dalyk\u0173. Jie visi man\u0117si es\u0105 tokioj auk\u0161tumoj, kad i\u0161 ties\u0173, tikra to \u017eod\u017eio prasme, nieko sau i\u0161 nieko nedar\u0117. I\u0161 po antklod\u0117s Zypcius gird\u0117jo prislopint\u0105 kunigaik\u0161tien\u0117s bals\u0105:<\/p><p>\u2013 &#8230;i\u0161 prad\u017ei\u0173 elg\u0117si keistai, bet paskui buvo nepaprastai mielas \u2013 i\u0161skirtinai. Jis beveik dar vaikas. Parodyk veidel\u012f, bernu\u017e\u0117li, \u2013 sald\u017eiai tar\u0117 ji atmesdama antklod\u0119 ir u\u017e smakro staiga kilstel\u0117dama jo veid\u0105. \u2013 \u017dinai, Diapanazi, \u2013 kreip\u0117si ji \u012f vyr\u0105 apimta\u00a0 vadinamojo gaivali\u0161ko nuo\u0161irdumo, \u2013 daugyb\u0119 met\u0173, beveik nuo tada, kai pirm\u0105 kart\u0105 tapau tau nei\u0161tikima, nesijau\u010diau taip metafizi\u0161kai laiminga kaip dabar. \u017dinau, kad to nem\u0117gsti; tu ir tavieji sako, kad piktnaud\u017eiauju \u0161iuo \u017eod\u017eiu \u2013 ta\u010diau k\u0105 daryti? Kaip kitaip trumpu \u017eod\u017eiu i\u0161reik\u0161ti tokius keistus dalykus? Tu \u2013 ne tik tu \u2013 j\u016bs visi, veiklos \u017emon\u0117s, kurie nusprend\u0117te dar gyvi b\u016bdami i\u0161sibraukti i\u0161 gyv\u0173j\u0173 tarpo, nesuprasite, kad viskas gali tur\u0117ti dar vien\u0105 i\u0161matavim\u0105, mums ne\u017einom\u0105. Vienintelis Chvistekas<a href=\"#_ftn2\" name=\"_ftnref2\">[2]<\/a> tai kadaise i\u0161rei\u0161k\u0117, ra\u0161ydamas apie \u201etikrov\u0117s daugum\u0105\u201c, bet savo minties galutinai nei\u0161rutuliojo ir apskritai nusprend\u0117, kad tai nes\u0105mon\u0117. Netgi Afanasolas Benzas, kuris, regis \u2013 bet ne\u017einau, ar tai tiesa, \u2013 pirm\u0105 aksiom\u0105 i\u0161ved\u0119s tiesiog i\u0161 nieko, \u0161ios teorijos nepripa\u017e\u012fsta. O a\u0161 tikiu, kad ten, dugne, turi ka\u017ekas b\u016bti, pagaliau tai \u012fp\u0117dini\u0173 kalt\u0117, kurie nemok\u0117jo to i\u0161kapstyti&#8230;<\/p><p>\u2013 I\u0161 Maskvos vis prastesn\u0117s naujienos&#8230; Tie geltonieji velniai turi ka\u017ekok\u012f generol\u0105, kuris atrado nauj\u0105 puolimo b\u016bd\u0105. Galiausiai tai i\u0161tirta. Man skambino Nevaleikovi\u010diaus \u2013 atseit m\u016bsi\u0161kio, \u017einai? \u2013 adjutantas. Bet to nei\u0161moksime, kaip koalicija i\u0161 Napoleono i\u0161moko jo strategijos. T\u0105, atrodo, gali daryti tik kinai .<\/p><p>\u2013 O kas man r\u016bpi \u2013 a\u0161 turiu j\u012f. (Zypciaus galv\u0105 ji laik\u0117 po pa\u017eastimi. Kaip tik tada \u012f\u0117jo Skampis.)<\/p><p>\u2013 Netrukus, mama, galite nebetur\u0117ti. Jau rytoj tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskelbta visuotin\u0117 mobilizacija. Generolo Kukshafeno kariuomen\u0117 pani\u0161kai traukiasi m\u016bs\u0173 linij\u0173 link. Maskva formaliai i\u0161pjauta. Kinai organizuoja juos visi\u0161kai kitokiu b\u016bdu. Jiems r\u016bpi i\u0161\u010diulpti balt\u0105j\u0105 ras\u0119. Visi\u0161kai nepaiso j\u0117g\u0173, laikydami mus i\u0161spaudomis. Ir viskas d\u0117l auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 id\u0117j\u0173: nori pakelti mus iki savo lygio. O su j\u0173 supratimu apie darb\u0105 ir jo standartus, be to, su po\u017ei\u016brio \u012f mus \u0161iuo klausimu disproporcija \u2013 labai nemalonus dalykas. Jei ne\u017e\u016bsime, galime b\u016bti pasmerkti nusidirbti mirtinai. \u012edomu, kaip tada bus galima patikrinti, ar esi abejingas ideologijai, d\u0117l kurios \u017e\u016bsti pama\u017eu, ne staiga. Bol\u0161evikai prie\u0161ingai \u2013 \u0161itiek met\u0173 laik\u0117 Rusij\u0105 tvirtose rankose. Ta\u010diau tai tinka darbininkams, kurie neturi ateities. Tokiu atveju kuo mes galime pateisinti savo egzistavim\u0105 \u2013 \u0161tai koks klausimas.<\/p><p>\u2013 Ar nesakiau! Ir kur dabar tas j\u016bs\u0173 sindikalizmas, i\u0161sirutulioj\u0119s i\u0161 bur\u017euji\u0161ko susigrupavimo norint slopinti klasi\u0173 kov\u0105? Kur j\u016bs\u0173 darbo pseudoorganizavimas? Visa tai nes\u0105mon\u0117s. Reik\u0117jo sukurti izoliuot\u0105 monarchij\u0105, absoliu\u010diai izoliuot\u0105 monarchij\u0105 ir garbingai, be joki\u0173 kompromis\u0173 \u017e\u016bti, kaip mano gerbiamas caras Kirilas&#8230;<\/p><p>Skampis nutrauk\u0117:<\/p><p>\u2013 Dar ne\u017einia, ar jis \u017eus. Sutinku j\u012f m\u016bs\u0173 \u0161tabe prie Nevaleikovi\u010diaus \u0161ono&#8230;<\/p><p>\u2013 &#8230;arba i\u0161kart pasiduoti srovei. Tokiu atveju mes, saujel\u0117 tikr\u0173 \u017emoni\u0173, vert\u0173 gyventi, tikrai laim\u0117tume, o <em>apr\u00e8s nous pust\u2018 vsio propadajet<\/em>. Taip, papras\u010diausiai mus apgavo pseudobol\u0161eviki\u0161ki, <em>au fond<\/em> beveik fa\u0161isti\u0161ki \u2013 o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2013 Vakarai. Pas mus viskas grynas melas&#8230;<\/p><p>\u2013 Tyl\u0117t! Toki\u0173 dalyk\u0173 garsiai sakyti nevalia. \u0160tai mama su savo talentais tikrai laim\u0117t\u0173, kad ir kaip kin\u0173 vyriausiojo \u0161tabo \u0161efo ar kieno ten dar meilu\u017e\u0117 \u2013 bet ne mes, vyrai. \u0160tai \u0161iandien\u0117s aristokratijos klaida, netgi tam tikros sukaustytos bur\u017euazijos frakcijos \u2013 tasai aprenuledelu\u017eizmas. Keturis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 viskas laik\u0117si tod\u0117l, kad senieji dideli ponai mok\u0117jo matyti perspektyv\u0105 ir bent teori\u0161kai jiems prie\u0161 akis buvo am\u017einyb\u0117. Nuo tada, kai tas tik\u0117jimas sunyko, ir prasid\u0117jo visos blogyb\u0117s, ir mobas, tai yra minia, i\u0161 karto pak\u0117l\u0117 galv\u0105. G a l v \u0105\u00a0 \u2013 b\u016btent galv\u0105, o ne u\u017epakal\u012f, nes junge anks\u010diau spard\u0117si u\u017epakalin\u0117mis kojomis. O kai kart\u0105 pak\u0117l\u0117 \u2013 visa prapuol\u0117 \u2013 su tuo sutinku. J\u016bs, mama, teisi: reik\u0117jo eiti prie\u0161ais, ta\u010diau tam reikia tur\u0117ti&#8230; garb\u0117s \u2013 che che&#8230; U\u017e mus tai padarys Nevaleikovi\u010dius, o mes liksime ant ledo.<\/p><p>\u201e\u0160tai kaip daroma politika \u2013 j\u0105 fabrikuoja\u00a0 t o k i e\u00a0 \u017emon\u0117s! O kurgi tikrov\u0117?\u201c \u2013 galvojo staiga po antklode subrend\u0119s Zypcius. (Tos prastos reputacijos ir suter\u0161tos Irinos Vsevolodovnos \u012fs\u010dios tokiems kauku\u010diams buvo geras inkubatorius.) Ir keistas dalykas:\u00a0 k a r t u\u00a0 \u2013 \u017einoma, \u201es u s i d r o v \u0117 j i m o\u00a0 f o n e\u201c (kas be ko, t\u0105 visk\u0105 suvok\u0117 paeiliui) jaut\u0117si prisl\u0117gtas, sugniu\u017edytas, ma\u017eas \u2013 net jam \u0161irdy lyti\u0161kai buvo nejauku nuo to savo ma\u017eumo, nepaisant k\u0105 tik nutikusio esmingo pasisotinimo u\u017e visas vaiki\u0161kas atgailas be kalt\u0117s \u2013 toks skausmingas buvo tas ma\u017eumas palyginus su nei\u0161matuojamomis nepasiekiam\u0173 dalyk\u0173 bedugn\u0117mis: \u017eini\u0173, pad\u0117ties, \u012ftak\u0173, vald\u017eios, apetit\u0173 sotinimo savo paties ir kit\u0173 at\u017evilgiu. Dar keis\u010diau, kad nepagalvojo apie t\u0117v\u0105, kuris juk irgi buvo ka\u017ekas, irgi kada ne kada pasimurkdydavo politikos kloakoje. Tai nebuvo\u00a0 t a i, tos \u201enam\u0173 vertyb\u0117s\u201c \u2013 \u010dia gali b\u016bti svarbios tik svetimos reik\u0161m\u0117s. Ir kartu \u017einojo, kad tasai metais u\u017e j\u012f vyresnis Maciekas Skampis \u2013 paprastas \u017euiseris ir \u0161\u016bd\u017eius, bjaurus soliteriukas p\u016bvan\u010diame senosios Lenkijos (kuri dabar po mirties i\u0161 naujo gyveno savo gyvenim\u0105) (o kiek toki\u0173 yra?!) k\u016bne, <em>un simple<\/em> \u201egouveniage polonais\u201c, kaip sakydavo pranc\u016bz\u0173 karin\u0117s misijos \u0161efas, generolas Lebakas, kuris \u012fsiliepsnojus bol\u0161evizmui liko tarnauti pas mus, pasi\u016bl\u0119s save \u201etikrosios demokratijos\u201c paslaugoms, kaip demonstratyviai sakydavo. \u201eAk, tu mielas naivuoli, tu, pats nuo sav\u0119s po pseudosolidarumo apsiaust\u0117liu ir moksline organizacija u\u017esimaskav\u0119s patarnautojau ka\u017ekokiam m\u016bs\u0173 nutukusiam bur\u017euji\u0161kam pilvui\u201c \u2013 (\u201eoh, vous autres, Polonais, n&#8217;est-ce pas \u2013 mais tout de m\u00eame la d\u00e9mocratie, la vraie d\u00e9mocratie, est une et indivisible et elle vaincra\u201c) \u2013 taip neju\u010diomis visi\u0161kai nuo\u0161ird\u017eiai jau galvojo Erazmas Nevaleikovi\u010dius, su kuriuo Lebakas \u201ebendradarbiavo\u201c (?) [kur ten jam iki genialaus Nevaleikos!], \u201e\u017emonijos gelb\u0117jimo\u201c nuo \u201ekult\u016brin\u0117s\u201c kin\u0173 u\u017epuolimo katastrofos klausimais. Nevaleikovi\u010di\u0173 tos s\u0105vokos jau vimd\u0117. Jis nor\u0117jo tiesos, bet kruvinos, r\u016bkstan\u010dios, kr\u016bp\u010diojan\u010dios \u2013 ne tos, kuria vie\u0161ai j\u012f \u0161\u0117r\u0117 Gelb\u0117jimo sindikatas ir neseniai, priva\u010diai, \u0117m\u0117 \u0161erti jo \u017emona, liesa, ta\u010diau tokiam juodam, gyslotam intendantbuliui velni\u0161kai viliojanti blondinuk\u0117, mergautine pavarde Dziedzierska, atrodo, net Galicijos grafait\u0117. Ak, ta jos tiesa! Tai buvo irealizmo prarajos: \u201epantosofija\u201c, vis\u0173 moksl\u0173 (atitinkamai deformuot\u0173 \u2013 gryno proto atskir\u0173 sri\u010di\u0173 konstrukcijos, sukurtos d\u0117l patogumo, \u0161iuo po\u017ei\u016briu buvo siaubinga ontologija: taip\u00a0 y r a, ir baigta) ir sistem\u0173 sintez\u0117: nuo totemizmo iki Raselo ir Vaithedo logikos (tais laikais apie Benz\u0105 n\u0117 \u0161lubas \u0161uva ne\u017einojo). Ir galiausiai \u017eem\u0117je nutiko stebuklas: apsirei\u0161k\u0117 D\u017eevanis, didysis Murti Bingo pasiuntinys&#8230; Intendantas tur\u0117jo ir kit\u0105 prie\u0161nuod\u012f \u2013 bet apie tai v\u0117liau. Apie visai tai <em>marchese<\/em> Skampis pavir\u0161utini\u0161kai \u017einojo, bet nuo jo poliruotos galvel\u0117s nuslysdavo bet kokie auk\u0161tesnio lygio keistumai \u2013 <em>typical Polish and polished excremental-fellow<\/em> \u2013 kaip j\u012f vadino Lebako kolega anglas, lordas Erelvanagis. Toji tarptautin\u0117 gauja jau seniai \u201ematavosi\u201c Nevaleikovsk\u012f. Bet tasai lauk\u0117 tinkamos valand\u0117l\u0117s su i\u0161ties stipraus \u017emogaus kantrybe, pats, ties\u0105 sakant, netur\u0117damas supratimo, kas gali nutikti. Tais laikais mok\u0117jimas laukti buvo did\u017eiausias menas. Tik tos mintys, tos keistos mintys&#8230; Intendantas negal\u0117jo j\u0173 nuvyti ir kartais jaut\u0117, kad ka\u017ekas jame m\u0105sto u\u017e j\u012f (ne s\u0105vokomis, bet veikiau vaizdais) ir prieina prie neatremiamai primetam\u0173 i\u0161vad\u0173. Kartais netgi labai ai\u0161kiai suvokdavo, kad kambaryje yra dar ka\u017ekas, nors visi\u0161kai ai\u0161ku, kad buvo vienas. Imdavo ka\u017ek\u0105 kalb\u0117ti, kad an\u0105 \u012ftikint\u0173, ir \u012fsitikindavo, kad nieko n\u0117ra ir nebuvo ir kad jis pats nelabai supranta, k\u0105 sak\u0117. Vaizdai skleid\u0117si ir nyko, nepalikdami jokio substrato, kvapo ar nuos\u0117d\u0173, i\u0161 kuri\u0173 b\u016bt\u0173 galima suvokti t\u0173 paslapting\u0173 pos\u0105vokin\u0117s s\u0105mon\u0117s sferos kompleks\u0173 turin\u012f. Bechmetjevas patar\u0117 nors trump\u0173 atostog\u0173 nuva\u017eiuoti \u012f \u017degestov\u0105, \u012f garsiojo daktaro Liudviko Kotulskio \u012fp\u0117dini\u0173 sanatorij\u0105, bet laiko nebuvo n\u0117 sekund\u0117s. Cha! \u2013 jei apie tai b\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119 skeptikai ir prie\u0161ai! Jau \u2013 v\u0117l kunigaik\u0161tien\u0117s Tikonderogos lova. Genezypas ir toliau, pasisl\u0117p\u0119s po antklode, svarst\u0117 ir m\u0105st\u0117. (Tvosk\u0117 \u017ev\u0117ri\u0161kas kar\u0161tis, erzinantys kvapai, bet dabar\u00a0 t a i\u00a0 jo visi\u0161kai nebejaudino \u2013 jis tik jaut\u0117si es\u0105s vyras, toks tikras bulius, \u201evie\u0161pats\u201c ir d\u017eentelmenas, ir n\u0117 nenujaut\u0117, kad toks jis nemalonus ir neskanus.) Be to, labai g\u0117dijosi, kad tasai Skampis, tas intelektinis nulis ir cini\u0161kas karjeristas, \u201etas \u0161altas kirminas nuo Sas\u0173 p\u016bvan\u010diame atitirpusiame lenk\u0173 pilve\u201c, vis d\u0117lto jam imponuoja. Kaip daroma toji paslaptinga, nepasiekiama politika? Ar kartais tai n\u0117ra tik vienas mil\u017eini\u0161kas kvailas <em>au fond<\/em> \u201ebajc\u201c, ka\u017ekoks tre\u010diar\u016b\u0161is apsukrum\u0117lis, niek\u0161i\u0161kas \u017emoni\u0173 pa\u017einimas, vikriai kre\u010diamos ma\u017eos kiaulyst\u0117l\u0117s ant nusikaltim\u0173 ribos. Nepaisant to \u201emonta\u017eo\u201c, Zypciui suma\u017e\u0117jo visa tai, k\u0105 dar taip neseniai laik\u0117 dideliu, tiesiog \u0161ventu dalyku. O d\u0117l to suma\u017e\u0117jimo vis\u0105 pasaul\u012f padeng\u0117 paprastas chami\u0161ko, proletarinio nuobodulio ir kan\u010dios pokostas. \u017dinoma, Zypcius buvo neteisus, bet kas teisus, nuspr\u0119s tik tobulos, \u012fsitvirtinusios savo idealioje, eliminacijos b\u016bdu pasiektoje santvarkoje kartos po t\u016bkstan\u010dio ar daugiau met\u0173 \u2013 nuspr\u0119s, jei tarp j\u0173 atsiras kas nors, kas dar galvos apie toki\u0105 tolim\u0105 praeit\u012f. Ne \u2013 tais laikais pas mus politika nebuvo laikoma vienu\u00a0 garbingiausi\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173. Nebent ten, Tolimuosiuose Rytuose, kur try\u0161ko naujos id\u0117jos (kai kurie \u201esekluoliai\u201c sak\u0117, kad visa tai jau buvo, netgi toje pa\u010dioje Kinijoje \u2013 o kaipgi pa\u017eanga? negi \u0161ioje \u017eem\u0117je n\u0117ra nieko i\u0161 esm\u0117s naujo \u2013 atsigulti ir nudv\u0117sti), gal ten, tame k\u016brybos katile, politika buvo ka\u017ekas, \u017einantis b\u016bties ties\u0105, nors ir kaip b\u016btinas blogis, pa\u0161alinis giganti\u0161kos sukaustyt\u0173 gelton\u0173 makauli\u0173 transformacijos produktas \u2013 vidaus politika \u2013 nes u\u017esienio politikoje buvo vien pozityv\u016bs veiksmai, ir vykdomi b\u016bdais, visi\u0161kai nepa\u017e\u012fstamais Vakar\u0173 \u017emon\u0117ms: Murti Bingo (ir jo keistas narkotikas \u2013 davameskas B<sub>2<\/sub>) i\u0161pa\u017ein\u0117jai dar\u0117 savo, pama\u017eu, bet garantuotai. Bet apie tai v\u0117liau. Nes visas tas, \u017einote, europieti\u0161kas \u201ebol\u0161evizmas\u201c (j\u012f pamat\u0119s Leninas numirt\u0173 antr\u0105 kart\u0105) \u2013\u00a0 tik baigiami deginti griuv\u0117siai ir deg\u0117siai. O apie naujus \u017emones sen\u0105ja prasme ka\u017ekaip nieko nebuvo gird\u0117ti. Atgimimas gal\u0117jo ateiti tik i\u0161 palyginti naujai atsiradusi\u0173 visuomeni\u0173 \u2013 Australijos ir Naujosios Zelandijos. Bet jos pav\u0117lavo, ir u\u017e mus tai padarys prakeikti mongoloidai (visi\u0161kai kitaip \u2013 o, visi\u0161kai kitaip\u00a0 m u m s), kurie niekada neskuba ir visada turi laiko per akis. \u0160iandien did\u017eiausia i\u0161mintis \u2013 neskub\u0117ti. K\u0105 gi, juk Europos proletariatas\u00a0 n e t u r i\u00a0 l a i k o. Bet pra\u0161om pabandyti (neb\u016bnant kinu) gyventi smarv\u0117je, purve, su ut\u0117l\u0117mis, blak\u0117mis ir tarakonais, alkti, \u0161alti ir ma\u017eiausiai per vienos kartos trukm\u0119 netur\u0117ti n\u0117 ma\u017eiausios vilties, ir guostis mintimi, jog kada nors, gal po trij\u0173 kart\u0173, tam tikra gerai \u012fmitusi\u0173 ir \u0161vari\u0173 (tiesa, taip pat i\u0161sispecializavusi\u0173 ir persidirbusi\u0173) grup\u0117 mokslinink\u0173 ir kapitalist\u0173 ras bendr\u0105 sutarim\u0105, ko ir kaip reikia, ir pastatys namukus su sodeliais, radijo aparatais ir bibliotek\u0117l\u0117mis \u2013 bet kas\u00a0 m u m s\u00a0 i\u0161 to, mums, kurie esame ir iki gyvenimo pabaigos b\u016bsime tik m\u0117\u0161las? Tai gal ver\u010diau kova nei toks \u0161uni\u0161kas gyvenimas \u2013 id\u0117jin\u0117 kova, gal neprotinga, bet tai geriau, nei p\u016bti i\u0161 sielvarto be \u0161e\u0161\u0117lio vilties. Pra\u0161om t\u0105 suvokti, po \u0161imts kalakut\u0173. Argi neb\u016bt\u0173 geriau\u00a0 i \u0161\u00a0 k a r t o\u00a0 gyventi gal net taip pat kaip anks\u010diau, bet pagal ka\u017ekoki\u0105 id\u0117j\u0105 ir su k\u016brybos, kad ir pa\u0161\u0117lusios ir absurdi\u0161kos, bet\u00a0 k \u016b r y b o s\u00a0 jausmu, o ne sunkiai dirbant d\u0117l velni\u0161kos \u0161iandienos produkcijos. Na ir kas, kad toji id\u0117ja atves \u012f t\u0105 pat\u012f: prie\u00a0 t a m\u00a0 t i k r o s\u00a0 r i b o t o s \u00a0g e r o v \u0117 s,\u00a0 k u r i o s\u00a0 r i b \u0173\u00a0 n e p e r \u017e e n g s, nuobodulio ir pilkumos (\u201emus\u0117 nenut\u016bps\u201c, \u2013\u00a0 kaip sakydavo zoologas Janu\u0161as Domanievskis<a href=\"#_ftn3\" name=\"_ftnref3\">[3]<\/a>), bet tai nutiks\u00a0 i \u0161\u00a0 k a r t o, nebus to velni\u0161ko laukimo. O \u2013 bepigu jums apie tai kalb\u0117ti, ponai \u201eelitie\u010diai\u201c, bet mes dabar norime to, k\u0105 j\u016bs seniai turite. \u201eVartotoji\u0161ka vidaus politika\u201c? \u2013 pabandykite vartoti tiek, kiek mes. O pagaliau niekuo nepad\u0117jo nei Amerika, nei visas Senasis pasaulis, i\u0161 pa\u017ei\u016bros \u201esufa\u0161ist\u0117j\u0119s\u201c, nes per\u0117jo prie bol\u0161evizmo, ma\u017eai kuo besiskirian\u010dio nuo fa\u0161izmo, bet per\u0117jo. Vadinasi, id\u0117jos&#8230; Tokios buvo keistos kavaleristo Nevaleikovi\u010diaus ir dar poros auk\u0161\u010diausios kategorijos pienburni\u0173 mintys. Bet jie patys to ne\u017einojo \u2013 tai buvo duota neartikuliuotos s\u0105vok\u0173 tankm\u0117s forma. \u201eKaip gi i\u0161 \u0161\u016bdo padarysi kri\u0161tol\u0105\u201c, \u2013 kartais sakydavo sau generalinis intendantas ir giliai susim\u0105stydavo apie niek\u0105. Kadaise individuali politika buvo vertingas dalykas, o \u017emoni\u0173 pa\u017einimas nebuvo kiaulyst\u0117. \u0160iandien partinis politikavimas, i\u0161skyrus grynai id\u0117jin\u0119 maksimalistin\u0119 beprotyst\u0119 d\u0117l tariamo dvasios vystymosi pilvinio pagrindo, yra grynas savo ir kit\u0173 aki\u0173 muilinimas demokratijos ir taut\u0173 nepriklausomyb\u0117s s\u0105vokomis. Tai buvo gerai, kol visa k\u016br\u0117si: tada visi tik\u0117jo, jog tai galutin\u0117 tiesa \u2013 \u0161iandien liko tik melas. Tod\u0117l ta pasiuti\u0161ka kova ant paskutinio visuomen\u0117jan\u010dios minios pinaklio, kova d\u0117l pinig\u0173 vie\u0161patavimo yra ka\u017ekas realaus, o visa kita \u2013 tik abipusis pinigo ir demokratijos laviravimas, triukai ir pok\u0161tai, klastos ir manevrai, pokeris su blefavimu ir did\u017eiuliu banku \u2013 \u0161iaip dalykas ne\u012fdomus, nebent istoriniu po\u017ei\u016briu. Ta\u010diau kokiu stebuklu toji lenk\u0173 koloidin\u0117 sala laik\u0117si tarp kristali\u0161k\u0173 proces\u0173, vykstan\u010di\u0173 aplink mas\u0119 \u2013 ne\u017einojo niekas \u2013 buvo sakoma \u2013 \u201elenk\u0173 inercija\u201c, \u201elenk\u0173 abejingumas\u201c, \u201elenk\u0173 vis\u0173 \u012fmanom\u0173 dorybi\u0173 tr\u016bkumas\u201c \u2013 bet visi tie paai\u0161kinimai buvo nepakankami, nors juose ir slyp\u0117jo tam tikra teisyb\u0117s doz\u0117. Tai buvo istorinis stebuklas \u2013 bet argi istorijoje toki\u0173 stebukl\u0173 nebuvo nutik\u0119? Pavyzd\u017eiui: greitas krik\u0161\u010dionyb\u0117s paplitimas, Rusijos bol\u0161evizmo pastovumas, pats dar taip neseniai nepriklausomos ir nerevoliucingos Pranc\u016bzijos egzistavimo faktas arba kad ir ilgai besilaikantis tik\u0117jimas Lenkijos mesianizmo misija. Ne \u2013 ne visk\u0105 galima paai\u0161kinti istoriniu materializmu \u2013 fizikos d\u0117sniai yra tik daugyb\u0117s atsitiktini\u0173 fakt\u0173 sumavimo rezultatas, apytikr\u0119 pseudob\u016btinyb\u0119 i\u0161ver\u010diantis \u012f kit\u0105 pus\u0119, jos absoliu\u010dias teises pritaikydamas prie did\u017ei\u0173 visuomen\u0117s kompleks\u0173 <em>par excellence<\/em>, laisvai sud\u0117j\u0119s visus m\u016bs\u0173 didumus. Laisvumas tiesiogiai duodamas kiekvienam judan\u010diam padarui \u2013 tai pirminis faktas \u2013 pasiprie\u0161inim\u0105 sukelia ribojimo ir reliatyvios b\u016btinyb\u0117s jausmas, tam tikromis s\u0105lygomis \u2013 absoliuti b\u016btinyb\u0117 yra\u00a0 b \u016b t i n a\u00a0 fikcija, abstrak\u010diai eliminuojant Atskir\u0105 Egzistavim\u0105 ar gyvus padarus apskritai. Gana. Priklausomyb\u0117 apskritai \u2013 tai ne absoliutus, ribotas tikrov\u0117je, fizinis prie\u017eastingumas. Kur atsitiktinai susisumuoja daugyb\u0117 vienod\u0173, vienakryp\u010di\u0173 sieki\u0173 (o tai prie labai dideli\u0173 element\u0173 kieki\u0173 ir ma\u017eumo, mums astronominiais ir cheminiais matais yra ne\u012fmanoma), ten \u012fvyksta istorinis [net ir individualus] stebuklas, toks pat, kaip pavienio \u017emogaus veiksmo, susijusio su velni\u0161ka valios pastanga, stebuklas.<\/p><p>\u0160eimos diskusija pama\u017eu geso:<\/p><p>\u2013 Pasirodyk, s\u016bneli, \u2013 pro auksinius atlasus tar\u0117 Genezypui senasis kunigaik\u0161tis. \u2013 Tik pagalvok, kokia i\u0161gyvenim\u0173 skal\u0117: \u0161tai paskutinis, prie\u0161mirtinis senojo pasaulio spazmas, ir mes \u010dia visi taip ir apskritai, \u017einai? \u2013 to i\u0161reik\u0161ti ne\u012fmanoma \u2013 ji teisi \u2013 metafizi\u0161kai \u2013 ji visada teisi: atsimink \u2013 klausyk jos daugiau nei tikros motinos ir i\u0161sikapanosi i\u0161 t\u0173 \u0161\u0117toni\u0161k\u0173 \u017eabang\u0173, i\u0161 gyvenimo. \u017dinau, kuo b\u016bsi, mano vaike, ir prisipa\u017e\u012fstu: nepavyd\u017eiu. Mes toje savo izoliacijoje, \u0161iaip ar taip, pasinaudojome paskutiniu, i\u0161slystan\u010diu tikrov\u0117s k\u0105sniu. Viskas, kas nutiks, \u2013 tai haliucinacija.<\/p><p>Genezypas, moraliai su\u0161ildytas malonaus senuko tono, i\u0161ki\u0161o i\u0161 po antklod\u0117s savo susig\u0117dusi\u0105 galvel\u0119. Kunigaik\u0161tien\u0117 beg\u0117di\u0161ka ranka glost\u0117 jam plaukus kalb\u0117dama:<\/p><p>\u2013 K\u0105 nors i\u0161 jo dar padarysime. Namuose netur\u0117jo nieko, kas b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s j\u012f preparuoti. Tai bus paskutinis mano gyvenimo veiksmas \u2013 politikoje jau esu niekam tikusi. \u2013 Zypcius pasiuti\u0161kai panoro stoti prie\u0161 t\u0105 \u0161e\u0161\u0117li\u0173, \u201eant u\u017emigdytos Lenkijos \u0161okan\u010di\u0173 savo makabri\u0161k\u0105 \u0161ok\u012f\u201c, band\u0105. Dar ne\u017einojo, kuo bus, nors toji naktis jam pad\u0117jo kelis \u017eingsnius \u017eengti sav\u0119s supratimo keliu. Bet gra\u017eus peiza\u017eiukas ir menki jausmeliai, ir vaiki\u0161ka g\u0117da, ir besir\u0119\u017eiantis prasiv\u0117r\u0119s vyri\u0161kumas, o pirmiausia jausmas, kad jis yra\u00a0 n u o\u00a0 \u010d i a\u00a0 \u2013\u00a0 i k i\u00a0 \u010d i a, ir kad ir sprogt\u0173, tam tikr\u0173 rib\u0173 neper\u017eengs, dar nebuvo pagrindas imtis ry\u017etingesni\u0173 veiksm\u0173. Jaut\u0117 sieloje s\u0105my\u0161\u012f (kitos r\u016b\u0161ies nei ankstesnysis) (ka\u017ekas be jo valios galvoje pakeit\u0117 visus baldus), ir tarsi viskas buvo\u00a0 n e\u00a0 t a i (bet kitaip, nei anks\u010diau: \u010dia slyp\u0117jo pasl\u0117pta gr\u0117sm\u0117 \u2013 tarytum visas pasaulis atsik\u016bnydamas gal\u0117jo tapti sapno pabaisa, kurios \u0161iurpulingumo ne\u012fmanoma i\u0161gyventi \u2013 tik ten galima nubusti, o \u010dia\u00a0 v i s a s\u00a0 pasaulis ir \u2013 galb\u016bt lieka mirtis arba dar \u201egalb\u016b\u010diau\u201c tas ka\u017ekas, apie k\u0105 Zypcius gird\u0117jo ir ko nesuprato, bet vis d\u0117lto\u00a0 b i j o j o\u00a0 t o\u00a0 n e \u017e i n o d a m a s,\u00a0 k a s\u00a0 t a i: pami\u0161imas. Kadaise gatv\u0117je yra mat\u0119s epileptik\u0105 ir negal\u0117jo pamir\u0161ti savo baim\u0117s, kuri siejosi su zoologijos sodu ir vaiki\u0161ku onanizmu, baim\u0117s, susijungusios su beveik lytiniu pasitenkinimu: tarsi kiau\u0161eliai, glamon\u0117jami\u00a0 i \u0161\u00a0 v i d a u s,\u00a0 ne\u0161\u0117 pusiausvyr\u0105 praradus\u012f k\u016bn\u0105 \u012f vir\u0161\u0173 \u2013 toks jausmas apimdavo u\u017elipus \u012f auk\u0161tus bok\u0161tus ir balkonus, nors kalnuose n\u0117 truput\u0117lio nebijojo.). Nuo pasaulio j\u012f skyr\u0117 ka\u017ekokia skaidri, bet ne\u012fveikiama to gr\u0117smingo keistumo u\u017etvara \u2013 pro j\u0105 visk\u0105 mat\u0117 truputi deformuotai, bet kokia ir kur toji deformacija, \u012f\u017ei\u016br\u0117ti nebuvo \u012fmanoma. Kuo pramu\u0161ti t\u0105 tir\u0161t\u0105 kaip degutas, bet nepastebim\u0105 kli\u016b\u010di\u0173 sangr\u016bd\u0105; kaip pamatyti t\u0105 ka\u017ek\u0105 tikra (ka\u017ekur turi b\u016bti ka\u017ekas tokio, antraip pasaulis \u2013 tikra kiaulyst\u0117 ir Dievas tur\u0117t\u0173 j\u012f i\u0161mesti kaip purvin\u0105 skudur\u0105, prie kurio nesinori n\u0117 prisiliesti \u2013 ta\u010diau u\u017e tai laukia mirties bausm\u0117), o ne tik \u0161i\u0105 vaiduokli\u0173 trijul\u0119 \u2013 ne: ketverul\u0119 \u2013 juk jis pats buvo vienas j\u0173. Gyvenimas padvelk\u0117 mirtina baime: jis nebijo, tik visa ateitis greitai n\u0117r\u0117 \u0161alin nuo jo. V\u0117l panoro veikti. O vis\u0173 pirma pavyti tas i\u0161spr\u016bstan\u010dias velni\u0173 uodegas, vad\u017eias arba tiesiog paprastus rai\u0161telius ir su\u010diupti visk\u0105 i\u0161 naujo. Ir nuogas, kaip buvo, \u0161oko \u012f kambario vidur\u012f, grieb\u0117 nuo fotelio savo bet kaip sumestus drabu\u017eius ir puol\u0117 \u012f voni\u0105. Senis i\u0161 nuostabos tik sumirks\u0117jo ir bej\u0117gi\u0161kai su\u010deps\u0117jo bedante burna. O <em>marchese<\/em> pla\u010diai i\u0161si\u0161iep\u0117 ir gyvuli\u0161kai, bet subtiliai sukikeno.<\/p><p>\u2013 Na, \u2013 tar\u0117 stodamasis. \u2013 Kietas rie\u0161ut\u0117lis jums pasitaik\u0117, mama. Bet perkrimsite j\u012f, perkrimsite. \u2013 (T\u0117vui) \u2013 Na, prie darbo, seni. Mes, \u2013 jis v\u0117l pasisuko \u012f kunigaik\u0161tien\u0119, kuri n\u0117 nekrustel\u0117jusi melancholi\u0161kai \u017evelg\u0117 \u012f begalyb\u0119, \u2013 su t\u0117tuku \u012fk\u016br\u0117me \u201eKru\u017eok samoopredelenija\u201c \u2013 kaip ir tie idiotai Rusijoje, kurie ne\u017einojo kas esantys. Tokie laikai, kad turime apsispr\u0119sti netgi mes, tokie visa\u017einiai \u0161liu\u017eai, tokie hiperinteligenti\u0161ki lavonvabaliai. Tai toks intelektualus masturbavimasis. Jei kas nors labai protingas neteks trupu\u010dio proto, kur\u012f jam dav\u0117 Dievas, tai nesvarbu, kad likusia dalimi gal\u0117t\u0173 apdovanoti de\u0161imt veikli\u0173 \u017emoni\u0173, pats savo ma\u0161inos nepaleis: variklis turi b\u016bti proporcingas mechanizmo visumai. Negeras ir atvirk\u0161tinis variantas: tada variklis, neatlaikius silpnam karkasui, i\u0161kratys visas dalis. Atrodo, kad tai tavo naujojo berniuko <em>cas<\/em>, mama. Bet ver\u010diau jis negu jo pusbrolis Toldzius. Tie auk\u0161ti Galicijos \u0161l\u0117ktos \u2013 labai nemalonus sluoksnis \u2013 mes, Kres\u0173 gyventojai, tai puikiai suprantame. Bet kaip j\u016bs per \u0161i\u0105 nakt\u012f pajaun\u0117jote! Tai geriau nei masa\u017eas, k\u0105? \u2013 I\u0161ties Irina Vsevolodovna atrod\u0117 nuostabiai. \u017dydros emal\u0117s akys kibirk\u0161\u010diavo. \u0160i\u0105 valand\u0117l\u0119 ji, jei tik panor\u0117t\u0173, paskui save nusivest\u0173\u00a0 i\u0161tisas minias, \u2013 buvo moteris \u201ev\u0117liava\u201c <em>par excellence<\/em>. O gal ir svajojo daryti k\u0105 nors pana\u0161aus, kai jau visko pritr\u016bks&#8230;<\/p><p>\u2013 Eik lauk, tu, visa\u017eini \u0161unyti, \u2013 cyptel\u0117jo ji ir paleido pagalv\u0119 tiesiai s\u016bnui \u012f i\u0161si\u0161iepus\u012f veid\u0105. Pralinksm\u0117j\u0119s markizas paskui i\u0161sigandus\u012f t\u0117tu\u0161\u012f greitai i\u0161\u0117jo i\u0161 miegamojo. Nedera per ilgai jausti nelaimingosios megeros pykt\u012f. \u201eGr\u012f\u0161 \u2013 negr\u012f\u0161 \u2013 ai\u0161ku, dabar, i\u0161 vonios, apskritai neprivalo gr\u012f\u017eti, \u2013 galvojo supdamasi \u012f antklod\u0119. \u2013 Ne \u2013 dabar negr\u012f\u0161 \u2013 vakare&#8230;\u201c Ir \u0117m\u0117si svarstyti demoni\u0161k\u0173 triuk\u0173 serij\u0105 (senosios patirties patobulint\u0173 variant\u0173), kuria, jei b\u016bt\u0173 stiprus pasiprie\u0161inimas, tur\u0117jo j\u012f apraizgyti galutinai. Toks visada buvo jos metodas. Motini\u0161k\u0173 snargli\u0173 neliko n\u0117 paduj\u0173. Jei koks nors visiems \u017einomas impotentas gal\u0117t\u0173 \u0161i\u0105 valand\u0117l\u0119 j\u0105 matyti ir tiesiogiai skaityti jos mintis, kaipmat i\u0161sigydyt\u0173 nuo savo negalios \u2013 tokie velni\u0161ki tai buvo dalyk\u0117liai. Kaip gaila, kad tokios istorijos dingsta be p\u0117dsako, kaip dingo visos girtos Tengiero, Smorskio, \u0160ymanovskio ir daugelio kit\u0173 improvizacijos. Duslus sunki\u0173 laukuj\u0173 dur\u0173 trenksmas abejones d\u0117l pirmojo pralaim\u0117jimo pavert\u0117 tikrove. Dar prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 \u2013 niekas neb\u016bt\u0173 i\u0161dr\u012fs\u0119s \u2013 o dabar?.. Senatv\u0117. Ji \u0117m\u0117 tyliai, sielvartingai verkti \u2013 kaip dar niekada nebuvo verkusi.<\/p><p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[1]<\/a> Stanis\u0142aw Feliks Pszybyszewski (1868\u20131927) \u2013 Jaunosios Lenkijos periodo lenk\u0173 ra\u0161ytojas, poetas, dramaturgas, skandalistas, Krokuvos bohemos ir lenk\u0173 dekadentizmo srov\u0117s atstovas..<\/p><p><a href=\"#_ftnref2\" name=\"_ftn2\">[2]<\/a> Leon Chwistek (1884\u20131944) \u2013 lenk\u0173 filosofas, logikas ir tapytojas, vertino Witkacio pjeses, bet nepripa\u017eino jo kaip filosofo.<\/p><p><a href=\"#_ftnref3\" name=\"_ftn3\">[3]<\/a> Janusz Domaniewski (1891\u20131954) \u2013 lenk\u0173 ornitologas.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9266\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9266 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-372\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.baneris.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9357\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.baneris.png 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.baneris-300x243.png 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t28\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/\" rel=\"bookmark\">Mia Kankim\u00e4ki. Apie jas galvoju naktimis<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-22T15:49:25+02:00\">2020-12-22<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.baneris.png&description=Mia+Kankim%C3%A4ki.+Apie+jas+galvoju+naktimis\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/mia-kankimaki-apie-jas-sapnuoju-naktimis-istrauka\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9266\" class=\"elementor elementor-9266\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-1fb9449 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"1fb9449\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-a3cc972\" data-id=\"a3cc972\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-55b2025 color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"55b2025\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">I\u0161 suomi\u0173 kalbos vert\u0117 Aida Krilavi\u010dien\u0117<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">Versta i\u0161: Mia Kankim\u00e4ki. Naiset joita ajattelen \u00f6isin, Helsinki: Otava, 2018.<\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-5de1a1c\" data-id=\"5de1a1c\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-3b33ea5 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"3b33ea5\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"400\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/7.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.originalas-1.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9616\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/7.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.originalas-1.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/7.Mia-Kankimaki.-Apie-jas-galvoju-naktimis.originalas-1-300x200.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Rasos Matulevi\u010dien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-1fed91f elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"1fed91f\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-0bcff5c\" data-id=\"0bcff5c\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-f1d3e4b text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"f1d3e4b\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p>\u00a0<\/p><p>Mia Kankim\u00e4ki (g. 1971, Helsinkyje) \u2013 suomi\u0173 ra\u0161ytoja. Helsinkio universitete studijavo literat\u016br\u0105, tapo filosofijos magistre, paskui vienuolika met\u0173 dirbo leidykloje. Daug laiko praleid\u017eia kelion\u0117se, ypa\u010d domisi Japonija. I\u0161 \u0161io dom\u0117jimosi 2013 m. radosi ir pirmoji knyga \u201eNuo ko \u0161irdis ima plakti stipriau\u201c (<em>Asioita jotka saavat syd\u00e4men ly\u00f6m\u00e4\u00e4n nopeammin<\/em>),\u00a0 pasakojanti apie X\u2013XI a. gyvenusi\u0105 Japonijos imperatoriaus dvaro dam\u0105 ir ra\u0161ytoj\u0105 Sei Sh\u014dnagon. Knyga buvo puikiai \u012fvertinta kritik\u0173 ir skaitytoj\u0173, u\u017e j\u0105 Mia Kankim\u00e4ki apdovanota Helsinkio regiono bibliotek\u0173 tinklo \u201eHelMet\u201c premija. U\u017e 2018 m. i\u0161\u0117jusi\u0105 antr\u0105j\u0105 knyg\u0105 \u201eApie jas galvoju naktimis\u201c (<em>Naiset joita ajattelen \u00f6isin<\/em>)\u00a0 ra\u0161ytoja peln\u0117 ne tik nepaprast\u0105 populiarum\u0105, bet ir Laurio J\u00e4ntti\u00b4o fondo Pripa\u017einimo ir \u201eOtavos\u201c knyg\u0173 fondo\u201c premijas, skiriamas u\u017e reik\u0161mingiausius negro\u017einius k\u016brinius. Knygoje \u201eApie jas galvoju naktimis\u201c Mia Kankim\u00e4ki pasakoja apie savo keliones \u017einom\u0173, bet \u0161iek tiek primir\u0161t\u0173 ar prie\u0161taring\u0173 asmenybi\u0173 p\u0117dsakais Afrikoje, Italijoje ir Japonijoje. Prisimenamos keliautojos ir atrad\u0117jos Isabella Bird (1831\u20131904),\u00a0 Ida Pfeiffer (1797\u20131858), Mary Kingsley (1862\u20131900),\u00a0 Aleksandra David-Ne\u0301el (1868\u20131969),\u00a0 Nellie Bly (1864\u20131922),\u00a0 brand\u017eiame am\u017eiuje pasiry\u017eusios pakeisti ligtolin\u012f gyvenim\u0105 ir nuveikusios svarbi\u0173 darb\u0173 mokslo labui, taip pat XVI a. gimusios dailinink\u0117s pionier\u0117s \u2013 Sofonisba Anguissola, Lavinia Fontana, Artemisia Gentileschi bei \u0161i\u0173 laik\u0173 meno revoliucionier\u0117 Yayoi Kusama (g. 1929). \u012esp\u016bding\u0173 asmenybi\u0173 istorijas Mia Kankim\u00e4ki pasakoja supindama \u012fvairius literat\u016bros \u017eanrus: biografij\u0173 epizodus kei\u010dia aplankyt\u0173 kra\u0161t\u0173 vaizdai, ra\u0161ytiniai liudijimai, lai\u0161kai, analitiniai pasteb\u0117jimai, \u0161iek tiek ironi\u0161ki pa\u010dios autor\u0117s pasvarstymai. Daugiausia vietos knygoje skiriama legendinei dan\u0173 ra\u0161ytojai Karen Blixen, kurios p\u0117dsakai autor\u0119 nuveda \u012f Kenij\u0105 ir Danij\u0105.<\/p><p style=\"text-align: right;\">Vert\u0117ja<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\"><strong>II skyrius. BALTAS R\u016aKAS, \u017dIEMA \u2013 PAVASARIS<\/strong><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Nelabai trumpai tariant, situacija klost\u0117si \u0161itaip.<\/p><p>Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 lapkritis. Guliu ant tatamiu i\u0161klot\u0173 grind\u0173 \u0161altut\u0117liame kambaryje Kiote ir visi\u0161kai nenoriu keltis nuo savo futono. Prie\u0161 por\u0105 m\u0117nesi\u0173 i\u0161\u0117jo mano pirmoji knyga ir \u010dia atva\u017eiavau pagalvoti, k\u0105 veiksiu toliau. Paklaid\u017eiojau siauromis mylimo miesto gatvel\u0117mis, susitikau su draugais, pas\u0117d\u0117jau keliuose arbatos namuose, pavaik\u0161tin\u0117jau apie skais\u010diai nugelsvint\u0173 med\u017ei\u0173 supamas \u0161ventyklas, bet nieko nesum\u0105s\u010diau.<\/p><p>Pajutau atsid\u016brusi absoliutaus nulio ta\u0161ke.<\/p><p>Man keturiasde\u0161imt dveji. A\u0161 neturiu vyro, vaik\u0173, darbo. Pardaviau but\u0105, i\u0161leidau pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105 ir suvis i\u0161\u0117jau i\u0161 leidyklos. \u012e\u017eengiau \u012f balt\u0105 r\u016bk\u0105 \u2013 laisva ir atitr\u016bkusi nuo visko.<\/p><p>Bet r\u016bkas labai tir\u0161tas, ir a\u0161 tikrai ne\u017einau, k\u0105 daryti toliau. Kur keliauti? Su kuo? Ir k\u0105 gali veikti keturiasde\u0161imtmet\u0117, neturinti \u0161eimos, atsisakiusi darbo ir b\u016bsto?<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Pastarieji metai buvo patys nuostabiausi. A\u0161 daug keliavau \u2013 buvau Kiote, Londone, Tailande ir Berlyne, sugr\u012f\u017eusi \u012f Suomij\u0105, gyvenau trumpam i\u0161vykusi\u0173 draug\u0173 butuose, kartais \u2013 pal\u0117p\u0117je, pas t\u0117vus. Ra\u0161iau ir skrajojau laisva, apimta nesuvokiamo jausmo, kad galiu leisti laik\u0105 taip, kaip noriu.<\/p><p>Kai matau nuo darbo i\u0161sekusius draugus, pagauna keista kalt\u0117. A\u0161 nesikamuoju darbotvark\u0117s vergyst\u0117je, sprend\u017eiamuosiuose susirinkimuose, namie man\u0119s nelaukia jokie r\u016bpes\u010diai \u2013 jau\u010diuosi taip, lyg b\u016b\u010diau pab\u0117gusi i\u0161 Alkatraso ir, pl\u016bduriuodama baseine ant pripu\u010diamo \u010diu\u017einio, steb\u0117\u010diau kit\u0173 pl\u016bkiav\u0105. Tiesiog beg\u0117di\u0161ka pa\u010diai spr\u0119sti, k\u0105 veikti. Tikriausiai taip gyventi nevalia?<\/p><p>\u0160iaip jau viskas puiku, ir vis tiek ima nerimas.<\/p><p>Atrodo, kad a\u0161 su savo gyvenimu einu \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119 nei mano draugai. Jie puosel\u0117ja namus, kepa \u201eToskas\u201c vaik\u0173 renginiams mokykloje, dalyvauja maratonuose, perka vasarnamius, savaitgaliais skrenda pasilepinti \u012f Vidurio Europ\u0105. A\u0161, b\u016bdama keturiasde\u0161imties, gr\u012f\u017eau \u012f dvide\u0161imtmet\u0117s pad\u0117t\u012f: nesilaikau tvarkara\u0161\u010di\u0173, neturiu joki\u0173 pareig\u0173, darbo ir pinig\u0173 ne ka\u017ein kiek turiu, susikraus\u010diau \u012f \u0161uns b\u016bdos didumo b\u016bstel\u012f, kokiame negyvenau net studij\u0173 metais. Jau\u010diuosi laisva, bet kartu lyg ne savo vietoje.<\/p><p>Sunkiomis valandomis atrodo, kad per dvide\u0161imt met\u0173 nieko nepasiekiau.<\/p><p>Maloniomis valandomis atrodo, kad i\u0161sivadavau i\u0161 visoki\u0173 sieki\u0173.\u00a0\u00a0<\/p><p>\u00a0<\/p><p>O \u0161tai dabar turiu atrasti \u0161ios ekspedicijos \u2013 viso keturiasde\u0161imtmet\u0117s moters gyvenimo \u2013 krypt\u012f ir prasm\u0119. Tysant Kiote ant futono \u012f galv\u0105 \u0117m\u0117 l\u012fsti megalomani\u0161ka id\u0117ja: gal vert\u0117t\u0173 patraukti t\u0173 pavyzdini\u0173 moter\u0173 \u2013 t\u0173, apie kurias galvoju naktimis, keliais? Tapti ra\u0161an\u010dia keliautoja ir nukakti ten, kur j\u0173 b\u016bta \u2013 \u012f Afrik\u0105, Meksik\u0105, Polinezij\u0105, Kinij\u0105, Naujosios Meksikos sm\u0117lynus, apsukti rat\u0105 apie pasaul\u012f. Tik kaip?<\/p><p>K\u0105 tik atrastuose magi\u0161kuose arbatos namuose vien\u0105 vakar\u0105 per v\u0117lai i\u0161geriu stiprios, vaiskiai \u017ealios ma\u010dios ir smegenys ilgai negali nurimti. Dingteli, kad u\u017evis \u012fdomiausia b\u016bt\u0173 nusigauti \u012f Afrik\u0105. Ir kad Afrikoje velni\u0161kai baisu. Bet kaip tik tod\u0117l turiu ten nukakti.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Kai sugr\u012f\u017etu i\u0161 Kioto \u012f Suomij\u0105, sumanau i\u0161si\u0173sti \u012f Tanzanij\u0105 savo knyg\u0105 apie Sei Sh\u014dnagon. Ant siuntin\u0117lio u\u017era\u0161au internete surast\u0105 adres\u0105: <em>Box 10, Arusha, Tansania.<\/em> Siun\u010diu savo pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 tyrin\u0117tojui suomiui ta dingstimi, kad jis pamin\u0117tas 26 puslapyje, ir lai\u0161kelyje, kur\u012f \u012fdedu \u012f siuntin\u012f, para\u0161au, jog svajoju pab\u016bti savanoje. Pasvai\u010dioju sau (tikras absurdas), kad Sei gal\u0117t\u0173 b\u016bti mano pasiuntin\u0117, \u017evalg\u0117, egzoti\u0161ka vilbyn\u0117 ir i\u0161tempti mane \u012f keli\u0105.<\/p><p>Ji taip ir padaro.<\/p><p>Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161vakar\u0117se laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 tyrin\u0117tojas atsiun\u010dia \u017einut\u0119: \u201eD\u0117kui u\u017e knyg\u0105! Daugiau para\u0161ysiu elektroniniu pa\u0161tu, bet jei turi toki\u0173 svajoni\u0173, esi laukiama bet kada.\u201c<\/p><p>Jeigu laukiau kokio \u017eenklo, \u0161tai jis. Pilv\u0105 sugniau\u017eia baim\u0117, bet, po velni\u0173, niekada sau neatleisiu, jei dabar nepasiry\u0161iu. A\u0161 visai nepa\u017e\u012fstu to Ollio, mes niekada nebuvom susitik\u0119, bet i\u0161 jo knyg\u0173 apie Tanzanijos gamt\u0105 ir vieno pokalbio prie\u0161 trejus metus susidariau \u012fsp\u016bd\u012f, jog tai gana nuo\u0161irdus (ir labai \u0161nekus) \u017emogus. I\u0161 interneto su\u017einau, kad jis turi nam\u0105 kaime netoli Aru\u0161os \u2013 ar ten mane kvie\u010dia? (Jau regiu takus po palisandrais, vir\u0117jus ir sodininkus, nors tas namas gal tik kokia molio trobel\u0117.) Jis tikriausiai nemano, kad pra\u0161ausi \u012f sve\u010dius skatinama romanti\u0161k\u0173 ketinim\u0173? (Mano buvusysis turb\u016bt pasakyt\u0173: \u201e\u017dinai, ka\u017ein ar baltaod\u017eiui, gyvenan\u010diam Afrikoje, pusam\u017e\u0117 suom\u0117 gali susukti galv\u0105.\u201c)<\/p><p>Gal pats laikas pasinaudoti Karen Blixen s\u0105skaita, kurioje ne vienus metus kaupiau pinigus svajoni\u0173 kelion\u0117ms. Toms, kurioms pasiry\u0161iu arba ne.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Karen Blixen laikau ne tik ne\u017einom\u0173 \u017eemyn\u0173 ir laukin\u0117s Afrikos gamtos, bet ir nepaprastos dr\u0105sos simboliu.<\/p><p>Afrikoje buvau du kartus \u2013 abiejose kelion\u0117se l\u016bkes\u010diai i\u0161sipild\u0117, bet\u00a0 kamavo mirtina baim\u0117. Nors tikrai nesuprantu, ko bijoti kelion\u0117je su grupe \u2013 juk tereikia prisitaikyti prie s\u0105lyg\u0173 ir prisimenu, kad kelyje \u012f Piet\u0173 Afrik\u0105 mes taip ilgai s\u0117d\u0117davome autobusiuke (kai kuriomis dienomis nuva\u017eiuodavome net po 700 kilometr\u0173), jog viename Svazilando kaime i\u0161lipau taip apkvaitusi, kad net nesusipratau nusiimti nuo sprando pripu\u010diamos kelionin\u0117s pagalv\u0117l\u0117s. O baim\u0119 vis tiek jau\u010diau. Pirm\u0105 safario nakt\u012f savanoje i\u0161girdus li\u016bto riaumojim\u0105, ap\u0117m\u0117 toks siaubas, kad prad\u0117jo bar\u0161k\u0117ti dantys. (Ligi tol nemaniau, kad i\u0161 baim\u0117s dantys tikrai bar\u0161ka.)<\/p><p>Karen Blixen, be abejo, nebijojo. Ji vald\u0117 ferm\u0105 Ryt\u0173 Afrikos auk\u0161tumose ir i\u0161tisas savaites, net m\u0117nesius praleisdavo safariuose, kur visi prie lau\u017eo valg\u0117 tarn\u0173 paruo\u0161t\u0105 vakarien\u0119, i\u0161 kri\u0161tolo tauri\u0173 g\u0117r\u0117 \u0161ampan\u0105 ir per gramofon\u0105 klausydavosi Schuberto. Jau regiu Karen Blixen ilgu sijonu, baltais mar\u0161kiniais ir suvarstomais auliniais, toli\u0173 toliausiai nusidriekusi\u0105 gelsv\u0105 savan\u0105, akacij\u0173 laj\u0173 sk\u0117\u010dius, zebrus, \u017eirafas, ra\u0161om\u0105j\u0105 ma\u0161in\u0117l\u0119. Ma\u010diusieji film\u0105 \u201eMano Afrika\u201c galb\u016bt i\u0161vyst\u0173 ir ant alk\u016bni\u0173 parimus\u012f dail\u0173 vyr\u0105 su safario skarele po kaklu.<\/p><p>Skaitant Karen Blixen prisiminimus \u201eI\u0161 Afrikos\u201c, ai\u0161k\u0117ja, kad Karen buvo dr\u0105si, guvi, dalyki\u0161ka, i\u0161mintinga, tur\u0117jusi pavyd\u0117tin\u0173 geb\u0117jim\u0173 nugal\u0117ti sunkumus. Kartais Karen atrodo tiesiog ne\u012fveikiama supermoteris, kone vyras. Net prob\u0117g\u0161mais i\u0161 knygos surankiotas jos geb\u0117jim\u0173 s\u0105ra\u0161as daro \u012fsp\u016bd\u012f:<\/p><p>1) Karen Afrikoje augina kav\u0105;<\/p><p>2) Karen \u2013 gabi \u0161aul\u0117. Kart\u0105, papra\u0161yta masaj\u0173, ji nu\u0161auna galvijus puldin\u0117jant\u012f li\u016bt\u0105, sekmadieniniams fermos darbinink\u0173 pietums retkar\u010diais pakloja kok\u012f zebr\u0105 ar du;<\/p><p>3) Karen i\u0161tveria ilgas med\u017eiokles. \u012e jas da\u017enai leid\u017eiasi su kikujais ir somalie\u010diais, lydima savo \u0161un\u0173, jodin\u0117ja arkliu tarp antilopi\u0173;<\/p><p>4) Karen gars\u0117ja kaip gydytoja, kas ryt\u0105 priimanti ligonius. Tuos \u017emones kankina maras, raupai, \u0161iltin\u0117, maliarija, \u017eaizdos, sumu\u0161imai, gal\u016bni\u0173 l\u016b\u017eiai, nudegimai, gyva\u010di\u0173 \u012fkandimai, o sunkiausius ligonius ji i\u0161ve\u017ea \u012f Nairobio ligonin\u0119 ar misionieri\u0173 stot\u012f. Syk\u012f ji nety\u010dia i\u0161geria per didel\u0119 arseniko doz\u0119, bet sumano Alexandre\u00b4o Dumas\u00b4o romane pasiie\u0161koti prie\u0161nuod\u017eio ir neutralizuoja arseniko poveik\u012f pienu su kiau\u0161inio baltymu;<\/p><p>5) Karen dar ir mokytoja, teis\u0117ja bei geradar\u0117. Fermoje ji \u012fsteigia mokykl\u0105, teis\u0117jauja per \u010diabuvi\u0173 gin\u010dus. Rytais Karen renka kav\u0105 kartu su darbininkais, kuriuos myli. Sekmadieniais senut\u0117l\u0117ms \u010diabuv\u0117ms dalija uostom\u0105j\u012f tabak\u0105;<\/p><p>6) Kart\u0105 Karen u\u017eeina ant tako negyv\u0105 sen\u0105j\u012f Knudsen\u0105 ir, pasitelkusi \u010diabuv\u012f, nune\u0161a jo k\u016bn\u0105 \u012f namel\u012f. Ji nebijo mirusi\u0173j\u0173, o \u010diabuviai (ir a\u0161) bijo. Ji apskritai nieko nebijo;<\/p><p>7) Karen \u2013 puiki vir\u0117ja. Ji mok\u0117si pas dan\u0173 restorano vir\u0117j\u0105 pranc\u016bz\u0105, apie jos vakarienes kalba visa Ryt\u0173 Afrika;<\/p><p>8) nesulaukusi lietaus sezono, Karen vakarais ra\u0161o istorijas. Savaime suprantama, ra\u0161yti ji moka. Jos balsas ramus, skambus, \u0161velnus. Ta moteris stipri, \u017eino savo vert\u0119. Ji visk\u0105 supranta, visk\u0105 moka, niekas jos nei\u0161mu\u0161a i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173.<\/p><p>Kad a\u0161 b\u016b\u010diau tokia kaip Karen.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Ta\u010diau, be abejo, nesu. \u012es\u0117dus \u012f \u201eKLM Royal Dutch Airlines\u201c l\u0117ktuv\u0105, mane, galima sakyti, apima panika. Kilimand\u017eare nusileisime devint\u0105 vakare, kai Afrika skend\u0117s juod\u017eiausioje tamsoje. Ar tas Ollis bent pasitiks mane? Elektroniniuose lai\u0161keliuose paklausin\u0117jau jo apie tinklelius nuo uod\u0173 ir \u201evisapusi\u0161k\u0105 drabu\u017ei\u0173 apdorojim\u0105 permetrinu\u201c, nes kelioni\u0173 vadovai primygtinai rekomenduoja apsaug\u0105 nuo maliarijos, bet Ollis patar\u0117 nurimti: jei imsiuosi profilaktikos, neverta \u010dia skristi. Bet galiu prisiekti, kad sveikatos centro gydytoja atrod\u0117 susir\u016bpinusi, kai i\u0161ra\u0161in\u0117jo man vaistus nuo maliarijos.<\/p><p>Manau, kad Vakarai susidar\u0119 tok\u012f vienpusi\u0161k\u0105 ir i\u0161kreipt\u0105 Afrikos vaizd\u0105, kok\u012f parod\u0117 \u010cil\u0117s menininkas Alfredas Jaaras neseniai surengtoje meno muziejaus \u201eKiasma\u201c parodoje. Menininko surinkti \u017eurnalo \u201eTime\u201c vir\u0161eliai priblo\u0161kia mums brukamais Afrikos vaizdais: laukiniai \u017ev\u0117rys, badas, ligos, karas. O miest\u0173, kult\u016bros, universitet\u0173 \u2013 \u012fprasto i\u0161silavinusios viduriniosios afrikie\u010di\u0173 klas\u0117s gyvenimo \u2013 vaizdiniai visi\u0161kai i\u0161trinti. Ir mane tas brukal\u0173 srautas \u012ftrauk\u0117: Afrika man siejasi su lig\u0173, blogos higienos ir teroristini\u0173 i\u0161puoli\u0173 vaizdais. Su apipl\u0117\u0161imais, prievartavimais, \u017emoni\u0173 grobimais, avarijomis keliuose. Su uodais, gyvat\u0117mis, mus\u0117mis c\u0117c\u0117. Su amebomis, kraujin\u0117mis siurbik\u0117mis, smegen\u0173 maliarija. Su viduriavimu, hipertermija, geltonuoju drugiu, cholera, \u017dIV ir ebola.<\/p><p>Ar dar blogiau \u2013 su ka\u017ekuo, ko jau n\u0117ra. Paklausin\u0117ju Nairobyje dirban\u010di\u0173 bi\u010diuli\u0173 draug\u0173, kas praverst\u0173 kelion\u0117je, ir susivokiu skendinti nerealyb\u0117je. Jie kalba apie did\u012fj\u012f Kiberos l\u016b\u0161nyn\u0105, pab\u0117g\u0117li\u0173 organizacij\u0173 veikl\u0105, nes mano, kad \u012f Kenij\u0105 visi vyksta d\u0117l vystomojo bendradarbiavimo, dirbti pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose ir su benamiais vaikais. Tikriausiai nei\u0161dr\u012fsiu prisipa\u017einti, kad svajoju i\u0161m\u0117ginti kolonijinio stiliaus safar\u012f ir patirti pra\u0117jusi\u0173 laik\u0173 kerus, paskraidyti nedideliu l\u0117ktuv\u0117liu vir\u0161 savanos, suprasti drambli\u0173 kalb\u0105 ir pa\u017evelgti li\u016btui \u012f akis, vakarais prie palapin\u0117s ant turistin\u0117s k\u0117d\u0117s tar\u0161kinti senovi\u0161k\u0105 ra\u0161om\u0105j\u0105 ma\u0161in\u0117l\u0119 arba skaityti knyg\u0105 odiniais vir\u0161eliais, po ranka pasid\u0117jusi kri\u0161tolo taur\u0119.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Be to, pavasaris, rengiantis kelionei ir tyrin\u0117jant med\u017eiag\u0105 apie Karen, labai keistas. Vasario m\u0117nes\u012f turiu i\u0161k\u0119sti sud\u0117ting\u0105 protinio danties operacij\u0105, o po jos tris savaites negaliu i\u0161si\u017eioti. Supstoma vaist\u0173 \u016bkanos guliu t\u0117v\u0173 pal\u0117p\u0117je, traukiu pro \u0161iaudel\u012f mamos pagamintas tyres, skaitau Akselio Gallen-Kallelos \u201eKnyg\u0105 apie Afrik\u0105\u201c ir su pavydu \u017ei\u016briu \u012f begemotus televizoriaus ekrane, galin\u010dius i\u0161\u017eioti nasrus 180 laipsni\u0173 kampu. Kovo m\u0117nes\u012f nuo gerkl\u0117s ligos dingsta balsas, vaik\u0161tau pas gydytoj\u0105 ir su juo darau keis\u010diausius pratimus \u2013 mes dviese giedame himn\u0105 ir pu\u010diame stiklin\u012f vamzdel\u012f, \u012fstatyt\u0105 \u012f vandens stiklin\u0119. Bet absurdi\u0161kiausias dalykas \u2013 balso registro fiksavimas, liudijantis, jog kalbu pa\u010diu \u017eemiausiu balsu, nors i\u0161 ties\u0173 esu sopranas. Sopranas! Juokinga. \u012esivaizdavau, kad a\u0161 \u017eemas, ni\u016brus ir flegmati\u0161kas altas, o dabar paai\u0161k\u0117ja, jog esu visai kitokia \u2013 linksma, guvi, energinga moteris, keturiasde\u0161imt dvejus metus \u0161nekanti ne tuo balsu!<\/p><p>Simbolika reik\u0161minga: juk rengiuosi \u012f kelion\u0119, kur ie\u0161kosiu naujo balso \u2013 kokios nors dr\u0105sios moters, kuri \u017eengia per gyvenim\u0105 ner\u016bpestingai \u0161ypsodama.<\/p><p>Dar ie\u0161kosiu jos.<\/p><p>Ant servet\u0117l\u0117s para\u0161au lai\u0161kel\u012f Karen. Dar ne\u017einau, kad mano nuomon\u0117 apie j\u0105 netik\u0117tai taps prie\u0161taringa.<\/p><p>\u00a0<\/p><p><em><u>Pirmoji nakties moteris<\/u><\/em><em>: Karen Blixen, iki santuokos Denisen.<\/em><\/p><p><em><u>Profesija<\/u><\/em><em>: kavos augintoja, v\u0117liau ra\u0161ytoja. Atvyko \u012f Afrik\u0105 1914 m. sausio m\u0117nes\u012f, b\u016bdama dvide\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173. A\u0161tuoniolika met\u0173 Afrikoje vald\u0117 kavos plantacij\u0105. I\u0161 Afrikos galutinai i\u0161vyko 1931 m. liepos m\u0117nes\u012f, b\u016bdama keturiasde\u0161imt \u0161e\u0161eri\u0173, nuskurdusi, prisl\u0117gta, kamuojama sifilio, praradusi visk\u0105. Sugr\u012f\u017eo pas mam\u0105 \u012f vaikyst\u0117s namus ir prad\u0117jo ra\u0161yti.<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Karen i\u0161vyko \u012f Afrik\u0105 1913-aisiais, b\u016bdama dvide\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173, ir jos galvoje sukosi tik viena mintis, kad gyvenimas kei\u010diasi. Jai iki gyvo kaulo buvo \u012fgris\u0119 tai, kuo tuolaik gyveno visos jaunos moterys, ir persik\u0117limas \u012f Afrik\u0105 tapo jos planu B.<\/p><p>Karen Denisen gim\u0117 1885 m. turting\u0173 dan\u0173 \u0161eimoje, jos vaikyst\u0117 prab\u0117go sename Rungstedo dvare prie j\u016bros palei Kopenhag\u0105. Karen, \u0161eimoje vadinama Tanne, buvo t\u0117\u010dio mylima dukrel\u0117, ir a\u0161 tuo nesistebiu: laisvamanio, keliavusio po Amerik\u0105, gyvenusio tarp ind\u0117n\u0173, pasaulis su aistromis, \u017eygdarbiais ir tolimomis dykromis buvo artimas Karen. Mergait\u0117 netur\u0117jo n\u0117 de\u0161imties, kai t\u0117vas nusi\u017eud\u0117, ir t\u0105 sm\u016bg\u012f ji jaut\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p><p>Bet moteri\u0161kasis mamos ir tet\u0173 pasaulis Karen nepatiko. Moter\u0173 gyvenimas atrod\u0117 u\u017estrig\u0119s namie, kur motinos seserys be paliovos gvildeno doros ir seksualin\u0117s etikos klausimus. Moterys \u010dia nebuvo mokomos pragyventi, o tik i\u0161eiti u\u017e vyro. Tad Karen, kaip visos merginos i\u0161 privilegijuotos klas\u0117s, buvo priva\u010diai lavinama skaityti poezij\u0105, dailyra\u0161\u010dio, angl\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 kalb\u0173, atmetant tokius nemoteri\u0161kus dalykus, kaip matematika. Gyvenimas Rungstedlundo dvare buvo labai saugomas, bema\u017e klaustrofobi\u0161kas, ir v\u0117liau Karen sak\u0117, kad sugr\u012f\u017eus namo jai tvanku, kaip \u012flipus \u012f sausakim\u0161\u0105 traukinio vagon\u0105, kur i\u0161kv\u0117puotas visas oras. Tame traukinio vagone Karen pasilikti nenor\u0117jo, ir nieku b\u016bdu neketino gyventi \u201epagal luom\u0105 deramo\u201c dyk\u016bni\u0161ko, \u0161eimai ir labdarybei paaukoto gyvenimo.<\/p><p>B\u016bdama dvide\u0161imties Karen nusprend\u0117 tapti dailininke ir stojo mokytis tapybos \u012f Danijos Karali\u0161k\u0105j\u0105 men\u0173 akademij\u0105. Laisvu laiku linksmindavosi su auk\u0161tuomen\u0117s \u017emon\u0117mis, kurie dom\u0117josi \u017eirg\u0173 lenktyn\u0117mis, \u0161aud\u0117 pauk\u0161\u010dius, \u017eaid\u0117 golf\u0105, g\u0117r\u0117 visk\u012f, reng\u0117 \u0161okius, pirkdavo automobilius ir l\u0117ktuvus, mezg\u0117 aistringus santykius. Tarp t\u0173 \u017emoni\u0173 sukiojosi ir Karen antros eil\u0117s pusbroliai, auk\u0161tos kilm\u0117s \u0161vedai broliai Broras ir Hansas von Blixen-Finecke. Broras buvo linksmuolis, \u0161vaist\u016bnas, joki\u0173 pareig\u0173 nesaistomas hedonistas, svarbiausiu dalyku laik\u0119s linksmybes, nepasi\u017eym\u0117j\u0119s nei dideliu protu, nei elegancija. Tad Karen ir \u012fsimyl\u0117jo ne Bror\u0105, o jo brol\u012f Hans\u0105.<\/p><p>Ta\u010diau Hansas nesidom\u0117jo Karen, ir 1910-aisiais ji i\u0161va\u017eiavo \u012f Pary\u017ei\u0173 maldyti \u0161irdies skausmo. Ten Karen nugludino socialinius geb\u0117jimus, tapo s\u0105mojinga, lie\u017euvinga ir \u0161iek tiek g\u0105sdinan\u010dia smarkuole, kuri r\u016bk\u0117 cigaretes, kalb\u0117jo \u017eemu balsu ir savo vard\u0105 Tanne pasikeit\u0117 \u012f rusi\u0161k\u0105 <em>Tania<\/em>. Ir kai Broras von Blixenas po poros met\u0173 jai pasipir\u0161o, sutiko tek\u0117ti. Mat kaip tik su Broru radosi galimyb\u0117 veikti ne tai, k\u0105 veik\u0117 visi, \u2013 keliauti \u012f Afrik\u0105. Karen buvo dvide\u0161imt septyneri\u0173.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1912 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f buvo paskelbtos Karen ir Broro su\u017ead\u0117tuv\u0117s, bet Karen \u0161eimos ta \u017einia nenud\u017eiugino \u2013 Broras netur\u0117jo gero vardo, ir juodu su Karen net neatrod\u0117 \u012fsimyl\u0117j\u0119. Bet Broro d\u0117d\u0117 ragino\u00a0 va\u017eiuoti \u012f Afrik\u0105 \u2013 nepaprastai gra\u017ei\u0105 \u017eem\u0119, kur jie atrasi\u0105 \u201efantasti\u0161k\u0105 ekonomin\u012f potencial\u0105\u201c. Brit\u0173 Ryt\u0173 Afrika buvo sukurta 1895-aisiais ir europie\u010diai srautu pl\u016bdo \u012f derlingas kalnuotas \u017eemes, kurias brit\u0173 vald\u017eia pardavin\u0117jo juokingai \u017eema kaina. \u010ciabuviai \u2013 kikujai, masajai ir kitos gentys \u2013\u00a0 buvo priversti palikti savo valdas.<\/p><p>Pinig\u0173 \u017eemei pirkti dav\u0117 Karen giminai\u010diai, ir Broras i\u0161keliavo \u012f Afrik\u0105 tvarkyti sand\u0117ri\u0173 ir \u012fruo\u0161ti nam\u0173 \u2013 1914-\u0173j\u0173 saus\u012f Mombasoje juodu su Karen tur\u0117jo susituokti. Ta\u010diau nuvyk\u0119s \u012f Afrik\u0105 Broras leido laik\u0105 safariuose ir neketino auginti fermoje galvij\u0173, kaip planavo su Karen. Broras pardav\u0117 nusipirkt\u0105 ran\u010d\u0105 ir \u012fsigijo gerokai didesnio ploto kavos plantacij\u0105, mat buvo \u012fsitikin\u0119s, kad kava \u2013 tai ateitis.<\/p><p>Karen tuo metu susiruo\u0161\u0117 \u012f kelion\u0119. Ji ry\u017eosi pasiimti valgomojo ir dviej\u0173 miegam\u0173j\u0173 baldus, \u012f d\u0117\u017ees susipakavo stalo sidabr\u0105, kri\u0161tolo taures, porcelian\u0105, patalyn\u0119, paveikslus, \u012fr\u0117mintas nuotraukas, brangakmenius, kilimus, ant grind\u0173 statom\u0105 senovin\u012f pranc\u016bzi\u0161k\u0105 laikrod\u012f, visas senelio knygas, ve\u017e\u0117si skryni\u0105 vaist\u0173 ir mieliausi\u0105 vestuvin\u0119 dovan\u0105 \u2013 \u0161kot\u0173 dirhaund\u0105 Daskin\u0105. 1913-\u0173j\u0173 gruod\u017eio prad\u017eioje Karen su mama ir seserimi i\u0161 Kopenhagos traukiniais nukako \u012f Neapol\u012f, o ten po keli\u0173 savai\u010di\u0173 \u012fs\u0117do \u012f garlaiv\u012f \u201eAdmiral\u201c. Praplauk\u0119s Vidur\u017eemio j\u016br\u0105, laivas Sueco kanalu pasiek\u0117 Raudon\u0105j\u0105 j\u016br\u0105, paskui pasuko Indijos vandenyno pus\u0117n ir pagal Somalio pakrant\u0119 piet\u0173 link atkako \u012f Mombas\u0105. Kelion\u0117 laivu truko devyniolika dien\u0173.<\/p><p>K\u0105 Karen \u017einojo apie t\u0105 kra\u0161t\u0105? Be abejo, buvo ma\u010diusi prastos kokyb\u0117s nuotrauk\u0173 i\u0161 Afrikos, skai\u010diusi apra\u0161ym\u0173 knygose, laikra\u0161\u010diuose ir Broro lai\u0161kuose, bet jos kelion\u0117 \u012f ne\u017einomyb\u0119 buvo visai kitokia nei mano. Ka\u017ein, koki\u0105 ateit\u012f ji \u012fsivaizdavo tomis vieni\u0161omis naktimis? Tik i\u0161 kur a\u0161 galiu \u017einoti, kad Karen jaut\u0117si vieni\u0161a: laivas buvo sausakim\u0161as Afrikos rytin\u0117s pakrant\u0117s kra\u0161t\u0173 emigrant\u0173, Piet\u0173 Afrikos gyventoj\u0173, brit\u0173 ir vokie\u010di\u0173, kurie laivo salone g\u0117r\u0117 \u0161ampan\u0105, \u0161oko ir lo\u0161\u0117 brid\u017e\u0105.<\/p><p>Laivas \u201eAdmiral\u201c atplauk\u0117 \u012f Mombas\u0105 1914 m. sausio 13 dien\u0105, o kit\u0105 ryt\u0105 Karen su Broru susituok\u0117. Ceremonija truko de\u0161imt minu\u010di\u0173 ir po jos Karen oficialiai tapo baroniene von Blixen-Finecke. Jaunaved\u017eiai i\u0161 kar\u0161tos ir dr\u0117gnos Mombasos traukiniu i\u0161bild\u0117jo link Nairobio ir to erdvaus, derlingo, malonaus kalnuoto kra\u0161to, kur tur\u0117jo b\u016bti j\u0173 gyvenimas.<\/p><p>A\u0161 atskrendu \u012f Afrik\u0105 po \u0161imto met\u0173 ir keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173 \u2013 2014-\u0173j\u0173 gegu\u017e\u0119. Kai nusileid\u017eiu Kilimand\u017earo oro uoste, mus skiria tik to paties pavadinimo ugnikalnis, tiesi Tanzanijos ir Kenijos siena, vos 300 kilometr\u0173 ir tas \u0161imtas met\u0173. \u017dinau, kad bent vienas dalykas pasikeit\u0117: nunyko 82 procentai Kilimand\u017earo ledyno.<\/p><p>Be abejo, b\u016bt\u0173 nuostabu prie\u0161 kelion\u0119 \u012f laikin\u0105 prieglobst\u012f su kuo nors susituokti, bet akivaizdu, kad taip nenutiks.<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">[&#8230;]<\/p><p>[Karen lai\u0161kas]<\/p><p><em>1918.04.06. Miela mama &lt;&#8230;&gt; labai smagiai pavakarieniavome Mutaigos klube Nairobyje. S\u0117d\u0117jome keturiese: buvusio gubernatoriaus dukt\u0117 ir nepaprastai <u>\u017eavus<\/u> \u017emogus Denysas Finchas Hattonas, apie kur\u012f daug gird\u0117jau, bet dar nebuvau sutikusi&#8230;<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Pirm\u0105kart Denys\u0105 Finch\u0105 Hatton\u0105 Karen sutiko 1918 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nes\u012f, prie\u0161 pat trisde\u0161imt tre\u010di\u0105j\u012f gimtadien\u012f. Trisde\u0161imt dvej\u0173 aristokrati\u0161kos i\u0161vaizdos britas, stambi\u0173j\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 med\u017eiotojas Denysas Ryt\u0173 Afrikoje rengdavo safarius auk\u0161to luomo sve\u010diams \u2013 tokiems, kaip Anglijos karali\u0161koji \u0161eima. Denysas buvo auk\u0161tas, lieknas, eleganti\u0161kas ir, pasak \u017emoni\u0173 kalb\u0173, \u201eneapsakomai gra\u017eus\u201c, nors a\u0161 nuotraukose matau pliktel\u0117jus\u012f, ne\u012fsp\u016bdingos i\u0161vaizdos vyri\u0161k\u012f, bet gali b\u016bti, kad fotografija neperteikia Denyso charizmos. Po m\u0117nesio Denysas ir Karen med\u017eiokl\u0117je susitiko antr\u0105 kart\u0105 (tada draugija paklojo trisde\u0161imt antilopi\u0173, du \u0161akalus ir vien\u0105 leopard\u0105) ir baronien\u0117 visai pamet\u0117 galv\u0105. Denysas pasiliko vakarien\u0117s, be to, nak\u010diai, ir Karen kit\u0105 ryt\u0105 j\u012f parve\u017e\u0117 \u012f Nairob\u012f. \u201eRetai kam pajunti simpatij\u0105 i\u0161 karto ir taip gerai sutari. Koks stebuklas yra talentas ir intelektas\u201c, \u2013 para\u0161\u0117 Karen namo.<\/p><p>Karen reg\u0117josi, kad pagaliau sutiko gyvenimo meil\u0119, ir kai Broras i\u0161 to pasi\u0161aip\u0117, ji nuolankiai pripa\u017eino, jog \u0161iame gyvenime jai ter\u016bpi, kaip dar kart\u0105 susitikti su Finchu Hattonu. Denysas jai buvo vyro idealas, ji sak\u0117 esanti laiminga, kad tokioje \u201esenatv\u0117je\u201c atrado tikr\u0105 lob\u012f. Denysas atrod\u0117 i\u0161didus, protingas, i\u0161silavin\u0119s, turintis puik\u0173 skon\u012f. Jis leisdavo gramofonu Stravinsk\u012f, atmintinai cituodavo Shakespeare\u00b4\u0105, graik\u0173 klasikus ir garsius poetus. Syk\u012f ka\u017ekas Mutaigos klube klausin\u0117jo baltaod\u017eio med\u017eiotojo ir i\u0161girdo atsakym\u0105: \u201eJums reikia geriausi\u0173, bi\u010diuli, tad susiraskite Blixen, jei galite, arba Finch\u0105 Hatton\u0105.\u201c \u012e safarius Denysas pasiimdavo geriausius vir\u0117jus, i\u0161lyginto lino staltieses, puiki\u0173 vyn\u0173, kri\u0161tolo taures, be abejo, gramofon\u0105, ir per jo vakarienes, tiekiamas \u017eibint\u0173 \u0161viesoje lygiai pus\u0119 a\u0161tuoni\u0173, b\u016bdavo valgoma sriuba, k\u0105 tik nu\u0161auto \u017ev\u0117ries m\u0117sa ir i\u0161 ryto kepta duona (1928-aisiais, per Velso princui surengt\u0105 safar\u012f kasdien ketvirt\u0105 valand\u0105 visi sustodavo pavakario arbat\u0117l\u0117s). Regis, Denysas tur\u0117jo neblog\u0105 humoro jausm\u0105. Kart\u0105 jis nuskrido i\u0161 Afrikos \u012f London\u0105 vien d\u0117l operos spektaklio, o kitos dienos ryt\u0105 i\u0161skrido atgal, nesusitik\u0119s su jokiu giminai\u010diu (beje, skrydis \u012f London\u0105 tuo metu truko \u0161e\u0161ias dienas, tad, galimas daiktas, tai ne visai tiesa). Kit\u0105 syk\u012f draugas i\u0161 Londono Denysui atsiunt\u0117 telegram\u0105 su klausimu, ar \u0161is \u017ein\u0105s tokio ir tokio \u017emogaus adres\u0105, ir Denysas pasiuntinukui, \u012f safar\u012f atokion vietov\u0117n telegram\u0105 ne\u0161usiam kelias savaites, \u012fdav\u0117 atsakym\u0105: \u201e\u017dinau\u201c. Denysas nepais\u0117, k\u0105 \u017emon\u0117s apie j\u012f mano, elg\u0117si taip, kaip nor\u0117jo, ir i\u0161syk buvo akivaizdu, kad santuoka ne jam. Ta\u010diau jis visur nusipelnydavo \u017emoni\u0173 pagarb\u0105. Net Broras did\u017eiavosi \u201eauk\u0161to lygio\u201c \u017emonos susi\u017eav\u0117jimo objektu ir, pristatydamas Denys\u0105, paprastai pridurdavo: \u201eGeras draugas ir mano \u017emonos meilu\u017eis.\u201c Karen taip brangino Denys\u0105, kad beveik nera\u0161\u0117 apie j\u012f knygose. O kai kurie \u0161altiniai bjauriai subanalina \u0161ios istorijos atmosfer\u0105 epitetu \u201epleibojus\u201c.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1919 met\u0173 vasar\u012f neapsakomai laiminga Karen mamai para\u0161\u0117: \u201eSekmadien\u012f po lenktyni\u0173 \u0161aud\u0117me&#8230; Finchas Hattonas kar\u0161\u010diavo ir pasiliko \u010dia, jis ir dabar \u010dia, ir tai man labai malonu. Ko gero, dar nebuvau sutikusi tokio protingo \u017emogaus, o \u010dia pradedi tai branginti. Turiu baigti, i\u0161va\u017eiuoju su Denysu. Lauke susikaup\u0117 dideli debesys, v\u0117l \u017eada lyti\u201c&#8230;<\/p><p>1919-\u0173j\u0173 rugpj\u016bt\u012f Blixenai (taip, jie dar nebuvo i\u0161siskyr\u0119) i\u0161vyko atsigauti \u012f London\u0105 ir Pary\u017ei\u0173 \u2013 1918 met\u0173 lapkrit\u012f pagaliau baig\u0117si Pirmasis pasaulinis karas. Jie pirko kri\u0161tol\u0105, g\u0117r\u0117 \u0161ampan\u0105, si\u016bdinosi vakarinius drabu\u017eius ir batus i\u0161 atsive\u017etos gyva\u010di\u0173 odos, nes Nairobyje nerasdavo nieko madingo. \u201eSunku patik\u0117ti, kaip svarbu drabu\u017eiai, \u2013 ra\u0161\u0117 Karen. \u2013 Gal a\u0161 jiems teikiu per didel\u0119 reik\u0161m\u0119, bet niekas \u2013 nei liga, nei neturtas, nei vienatv\u0117, nei kitokia nelaim\u0117 \u2013 neslegia taip, kaip netur\u0117jimas kuo apsirengti.\u201c<\/p><p>Danijoje Karen ap\u0117m\u0117 nuovargis \u2013 toks nuovargis apima staiga nusikra\u010dius atsakomyb\u0117s u\u017e visk\u0105, vien gulint ir kramsnojant tai, k\u0105 paruo\u0161ia mama. Rungstedlunde ji praleido visus metus: v\u0117l gyd\u0117si sifil\u012f, atlaik\u0117 ispani\u0161k\u0105j\u012f grip\u0105 ir kraujo u\u017ekr\u0117tim\u0105. Kavos fermos ateitis buvo pastatyta ant kortos, ir Karen grau\u017e\u0117 neviltis. Tvarkyti reikal\u0173, taip pat ketindamas i\u0161sir\u016bpinti fermai paskol\u0105, Broras i\u0161vyko \u012f Afrik\u0105 jau 1920-\u0173j\u0173 kov\u0105. Karen sugr\u012f\u017eo \u012f Mombas\u0105 po met\u0173 \u2013 1921-aisiais.<\/p><p>Namus rado nuniokotus. Sugr\u012f\u017e\u0119s Broras dienas leido audringai: name gyveno visokio plauko \u017emogystos, buvo ding\u0119 nema\u017eai daikt\u0173. Broras pardav\u0117 ir u\u017estat\u0117 Karen baldus ir sidabr\u0105, lavino rank\u0105 \u0161audydamas porceliano ir kri\u0161tolo indus, reng\u0117 bala\u017ein kokias orgijas, net valgomojo baldus nuvilko ant Ngongo kalvos ir suruo\u0161\u0117 ten egzoti\u0161k\u0105 vakarien\u0119. Fermos ekonomin\u0117 pad\u0117tis taip pat buvo katastrofi\u0161ka. Pavasar\u012f bendrov\u0117s direktorius, Karen d\u0117d\u0117 Aage Westenholzas, atplauk\u0117 \u012f Kenij\u0105, nes investitoriai ir giminai\u010diai jau i\u0161 ties\u0173 reng\u0117si parduoti ferm\u0105, i\u0161 kurios patyr\u0117 vien nuostolius. Bet Karen tro\u0161ko t\u0119sti darbus ir, kar\u0161tai \u012fkalbin\u0117dama d\u0117d\u0119, gal net per daug i\u0161p\u016bt\u0117 savo kompetencij\u0105, pavyzd\u017eiui, tikindama, jog tik ji viena \u017eino, kaip dera tr\u0119\u0161ti kavos kr\u016bmus ir gydyti \u017eem\u0117s nuominink\u0173 nudegimus. Tad 1921-\u0173j\u0173 bir\u017eel\u012f buvo sutarta, ferm\u0105 ji prad\u0117s tvarkyti su s\u0105lyga, kad Broras, kuris, kaip paai\u0161k\u0117jo, visai neturi atsakomyb\u0117s jausmo, dings i\u0161 plantacijos ir bendrov\u0117s \u201eKaren Coffee Company\u201c.<\/p><p>Broras i\u0161vyko i\u0161 fermos suvis. \u0160eima spaud\u0117 Karen skirtis, bet ji nenor\u0117jo. Kod\u0117l? Broras j\u0105 apgaudin\u0117jo, u\u017ekr\u0117t\u0117 sifiliu, nuniokojo jos turt\u0105, juolab kad ir Karen buvo \u012fsimyl\u0117jusi Denys\u0105. Ilgus metus Broras jai buvo pats artimiausias \u017emogus, ir po skyryb\u0173 ji b\u016bt\u0173 praradusi ne tik socialin\u0119 pad\u0117t\u012f ir baronien\u0117s titul\u0105, bet ir paradoksali\u0105 laisv\u0119 b\u016bti su Denysu. Karen labai sukr\u0117t\u0117 tai, kad Broras gal\u0173 gale panoro skirtis. \u0160is parei\u0161k\u0117 ketin\u0105s vesti vien\u0105 \u201eangl\u0173 ledi\u201c, trok\u0161tan\u010di\u0105 \u201eparemti j\u012f ekonomi\u0161kai\u201c, ir 1922-\u0173j\u0173 saus\u012f jiedu su Karen nusprend\u0117 i\u0161siskirti. Trisde\u0161imt \u0161e\u0161eri\u0173 Karen buvo i\u0161gyvenusi santuokoje a\u0161tuonerius metus.<\/p><p>\u201eSunk\u016bs laikai \u2013 gerokai sunkesni ir u\u017e tuos, kai sirgau\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 ji. \u017dinau, Karen, kad labai sunku, nutr\u016bkus tegu ir sud\u0117tingiems santykiams. Net sunkaus b\u016bdo \u017emogus tampa artimas, gyvenimo gijos susiveja taip glaud\u017eiai kaip med\u017ei\u0173 \u0161aknys, ir atsipl\u0117\u0161damas, rodos, rauni savo gyvenim\u0105.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>[Karen lai\u0161kai]<\/p><p><em>1923-ieji, sausis. Miela mama &lt;&#8230;&gt; Nor\u0117\u010diau visoms jaunoms moterims duoti du patarimus: nusikirpkite trumpai plaukus ir i\u0161mokite vairuoti automobil\u012f. \u0160ie du dalykai visk\u0105 apver\u010dia auk\u0161tyn kojom. \u0160imtus met\u0173 ilgi plaukai verg\u0117 moteris, ir nusikirpusi juos staiga pasijunti neapsakomai laisva, gali greitai susi\u0161ukuoti ir paleisti juos v\u0117jui plaikstyti. O kadangi \u010dia niekas nesegi korset\u0173, tai gali jud\u0117ti lygiai su vyrais. Ne\u0161io\u010diau kelnes, jei jos man tikt\u0173, arba \u0161ortus, kaip daugelis moter\u0173, bet neturiu gra\u017ei\u0173 blauzd\u0173 ir moralin\u0117s dr\u0105sos&#8230;<\/em><\/p><p><em>1923.04.01. Miela mama &lt;&#8230;&gt; tikrai n\u0117ra ko gailestauti, kad likau viena. Ir pirmu\u010diausia, a\u0161 nesu viena &lt;&#8230;&gt; Yra tas vaikinukas, mano \u0161unys, daugiau baltaod\u017ei\u0173, a\u0161 susik\u016briau \u010dia savo rat\u0105, kuris man tinka, kuriame a\u0161 laiminga. Nereikia man ir \u201eramaus gyvenimo\u201c, kaip ra\u0161ai &lt;&#8230;&gt; Niekada negail\u0117k man\u0119s d\u0117l vienatv\u0117s ar lig\u0173 \u2013 a\u0161 j\u0173 nelaikau savo dalimi.<\/em><\/p><p><em>1923.05.28. Miela mama &lt;&#8230;&gt; Juoktum\u0117t\u0117s, jeigu pamatytum\u0117te mane apsivilkusi\u0105 drabu\u017eius nuo lietaus \u2013 dabar beveik visada m\u016bviu ilgas chaki spalvos kelnes, mar\u0161kinius iki keli\u0173, basnir\u010dia aviu klumpes. Kai nusikirpau trumpai plaukus, tariuosi esanti kaip Tolstojus, tik be barzdos. Ir arti i\u0161mokau, kad nuotraukose atrody\u010diau ne pras\u010diau nei Tolstojus&#8230;<\/em><\/p><p><em>1923.07.22. Miela mama &lt;&#8230;&gt; Ra\u0161au lai\u0161k\u0105, o po stalu guli jauki margoji antilop\u0117 Lulu. Ji pas mane dvi savait\u0117s, tikriausiai i\u0161gyvens &lt;&#8230;&gt; Bet apie namus slankioja nema\u017eai leopard\u0173 &lt;&#8230;&gt; keistai jau\u010diuosi naktimis gird\u0117dama juos riaumojant kaip prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173&#8230;<\/em><\/p><p><em>1923.08.02. Miela Elle &lt;&#8230;&gt; Manau, kad moter\u0173 laukia puik\u016bs laikai ir kad kitas \u0161imtmetis atne\u0161 daug dideli\u0173 galimybi\u0173 &lt;&#8230;&gt; Bus puiku, kai moterys taps tikrais \u017emon\u0117mis ir joms atsivers visas pasaulis&#8230;<\/em><\/p><p><em>1923.09.10. Mielas Tommy &lt;&#8230;&gt; Kai gavau d\u0117d\u0117s Aage\u00b4o lai\u0161k\u0105, ro\u017e\u0117s nebekvepia, pilnatis nebe\u0161vyti ir &lt;&#8230;&gt; visai netekau j\u0117g\u0173 &lt;&#8230;&gt; Ar pad\u0117si man prad\u0117ti gyvenim\u0105 i\u0161 naujo? &lt;&#8230;&gt; Gal\u0117\u010diau dabar s\u0117kmingai i\u0161tek\u0117ti, bet grie\u017etai nusprend\u017eiau tek\u0117ti tik i\u0161 meil\u0117s arba d\u0117l itin tinkamos pad\u0117ties &lt;&#8230;&gt; Merginos aukl\u0117jamos i\u0161ties g\u0117dingai. A\u0161 tikra, kad b\u016bdama vaikinas, tur\u0117dama tok\u012f pat prot\u0105 ir geb\u0117jimus, gal\u0117\u010diau savimi pasir\u016bpinti. Ir dabar gal\u0117\u010diau, jei i\u0161 prad\u017ei\u0173 sulauk\u010diau \u0161iokios tokios pagalbos.<\/em><\/p><p><em>1924.02.24. Mielas Tommy &lt;&#8230;&gt; Apgailestauju, kad tiek daug ra\u0161au apie savo r\u016bpes\u010dius. Bet, kita vertus, manau, kad jei dabar numir\u010diau, gal nor\u0117tum, kad b\u016b\u010diau apie tai para\u0161iusi. Nesu tikra, kad mirsiu, bet tai daug akivaizd\u017eiau, nei kas nors namie mano.<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Klydau manydama, jog Karen gyvenimas buvo darnus ir harmoningas, kaip liudija ramus pasakojimo tonas knygoje \u201eI\u0161 Afrikos\u201c. Jos lai\u0161kai atskleid\u017eia k\u0105 kita. Karen kamavo depresija, nerimas, stresas, baim\u0117, ji da\u017enai sirgo. Kartais j\u0105 aplankydavo Denysas, mama arba brolis Thomas, tada viskas b\u016bdavo nuostabu, bet fermoje ji da\u017eniausiai likdavo viena, tik su i\u0161tikimiausiuoju Farahu. O vir\u0161 visa ko kaip giljotina nuolat kybojo gr\u0117sm\u0117, kad ferma bus parduota.<\/p><p>Beveik de\u0161imt met\u0173 Karen l\u0117k\u0117 pragari\u0161ku jausm\u0173 traukinuku, \u010dia nuleid\u017eian\u010diu \u012f nevilties gelm\u0119, \u010dia pakelian\u010diu \u012f ekstati\u0161k\u0105 laim\u0119 \u2013 nelygu, ar buvo Denysas \u0161alia, ar nebuvo.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Ir tada Denyso ji nebuvo ma\u010diusi beveik dvejus metus, bet, kaip visada, jam atsiradus, depresija stebuklingai pra\u0117jo. 1923-i\u0173j\u0173 rugpj\u016bt\u012f Denysas nusprend\u0117 i\u0161sikraustyti i\u0161 savo bungalo ir persive\u017e\u0117 mant\u0105 \u012f Karen namus Ngonge. Jis sugr\u012f\u017edavo kas keli m\u0117nesiai ir tarp safari\u0173 savait\u0119 ar dvi pagyvendavo pas Karen. Ji padirbdino lentynas ir sutalpino jose nema\u017e\u0105 Denyso bibliotek\u0105, o \u0161is atve\u017edavo i\u0161 Europos vyno ir plok\u0161teli\u0173, ir kai Karen b\u016bdavo kur nors i\u0161jojusi, atidar\u0119s duris, savo sugr\u012f\u017eim\u0105 skelbdavo visu garsu leisdamas Schubert\u0105. Vakarais jie s\u0117d\u0117davo prie \u017eidinio ir Karen pasakodavo istorijas. Kart\u0105 jiedu susitar\u0117 d\u0117l palaidojimo vietos vienoje Ngongo kalno at\u0161lait\u0117je, matomoje nuo fermos. Karen jaut\u0117si kaip devintame danguje.<\/p><p>Broliui ji ra\u0161\u0117: \u201eDenysas Finchas Hattonas vie\u0161i pas mane kuris laikas, tikriausiai liks dar savaitei, ir a\u0161 neapsakomai laiminga, tokia laiminga, kad, rodos, vert\u0117jo gyventi ir kent\u0117ti, sirgti ir pereiti visus tuos sunkumus vien d\u0117l \u0161ios savait\u0117s.\u201c Suprantu, Karen: jei tik gali b\u016bti su tuo nuostabiu, pa\u010diu nuostabiausiu \u017emogum (kokia tai laim\u0117), kitkas nesvarbu.<\/p><p>Bet ji taip pat papra\u0161\u0117, kad brolis niekam nesakyt\u0173, kaip j\u0105 veikia Denyso apsilankymas: \u201eJeigu, tarkim, numir\u010diau ir tu v\u0117liau susitiktum su Denysu, nesakyk, kad taip apie j\u012f ra\u0161iau ir kalb\u0117jau!\u201c<\/p><p>Prie\u0161 Denys\u0105 ji vaidino \u0161altakrauji\u0161k\u0105. S\u0105lygos buvo grie\u017etos: joki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, joki\u0173 reikalavim\u0173 \u2013 Denysas fermoje jaut\u0117si laimingas, bet atva\u017eiuodavo tik tada, kai nor\u0117davo. Jis netik\u0117jo santuoka, galb\u016bt jam k\u0117l\u0117 nerim\u0105 ir prisipa\u017einimai apie meil\u0119, ir patys menkiausi priklausomyb\u0117s \u017eenklai&#8230; Karen suprato: jeigu parodys, koks svarbus jai Denysas, ties\u0105 sakant, kad visas gyvenimas priklauso nuo jo, kaip savanos \u017ev\u0117ris jis pajus nusivylim\u0105 ir daugiau nesugr\u012f\u0161. Tad Karen prisitaik\u0117. Denyso baim\u0119 \u012fsipareigoti ji pavert\u0117 dorybe, netgi para\u0161\u0117 kriti\u0161k\u0105 es\u0117 apie santuok\u0105, garbst\u0117 meil\u0119, \u201e\u017ei\u016brin\u010di\u0105 \u012f vien\u0105 pus\u0119\u201c, \u0117m\u0117 niekinti \u012fsimyl\u0117j\u0117lius, kurie tik stebeilija vienas kitam \u012f akis ir u\u017evaldo kits kito gyvenim\u0105.<\/p><p>Kai Denysas atva\u017eiuodavo \u012f ferm\u0105, Karen atgydavo, vaidindavo stipri\u0105, savaranki\u0161k\u0105 moter\u012f, nepriklausom\u0105 partner\u0119, niekada neklausian\u010di\u0105, kiek antra pus\u0117 ketina pab\u016bti. Ji prisitaikydavo prie Denyso dienos ritmo, anksti keldavosi ir va\u017eiuodavo su juo \u012f med\u017eiokl\u0119, bet i\u0161 jaudulio neu\u017emigdavo naktimis ir ryt\u0105 kartais pakramtydavo \u017evalinan\u010dios miros, kad tur\u0117t\u0173 j\u0117g\u0173&#8230; O Denysui i\u0161vykus, sugniu\u017edavo, i\u0161tisas savaites gul\u0117davo patale, kamuojama lig\u0173 ir depresijos.<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">*<\/p><p>\u00a0<\/p><p>[Karen lai\u0161kas]<\/p><p><em>1924.08.03. Mielas Tommy &lt;&#8230;&gt; Buvau taip baisiai prisl\u0117gta, taip &lt;&#8230;&gt; bevilti\u0161kai nelaiminga pastaraisiais m\u0117nesiais, kai Denysas i\u0161va\u017eiavo &lt;&#8230;&gt; Viskas beprasmi\u0161ka: kad egzistuoju, kad gyvenu \u010dia, kad tapau, kad rytais keliuosi i\u0161 lovos &lt;&#8230;&gt; Nor\u0117\u010diau tur\u0117ti vyr\u0105, \u012fgriso vis\u0105laik b\u016bti vienai &lt;&#8230;&gt; Manau, kad dabar ir visiems laikams esu susaistyta su Denysu, myl\u0117ti \u017eem\u0119, kuria jis vaik\u0161to, jausti neapsakom\u0105 laim\u0119, kai jis \u010dia ir mirtinai kent\u0117ti, jam i\u0161vykus.<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Likusi viena Karen galvodavo ir apie ateit\u012f. K\u0105 ji darys, jeigu akcininkai ferm\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 parduos? Ar \u201etokio am\u017eiaus\u201c dar \u012fmanoma i\u0161mokti kokios nors profesijos? Ji bent jau gal\u0117t\u0173 keliauti \u2013 kad ir \u012f Kinij\u0105, pasimokyti meno Romoje ar Florencijoje, galb\u016bt \u012fkurti nedidel\u012f vie\u0161but\u0117l\u012f afrikie\u010diams Marselyje arba D\u017eibutyje, \u201elabai s\u0117kmingai\u201c i\u0161tek\u0117ti (deja, Denysas tam netiko). O gal jai vis d\u0117lto reik\u0117t\u0173 lankyti Danijos karali\u0161kosios virtuv\u0117s vir\u0117j\u0173 kursus?<\/p><p>Karen buvo trisde\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173 ir \u012fsivaizdavo, kad jos gyvenime vyksta l\u016b\u017eis. \u201eMan reikia permainos. Noriu ai\u0161kiai \u017einoti, kokia bus ateitis: liksiu \u010dia ar imsiuosi ko kita\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 ji. Ne\u012ftik\u0117tina, kad tada Karen dar nesuvok\u0117, k\u0105 tur\u0117t\u0173 veikti. Ji n\u0117 nenujaut\u0117 tapsianti garsia ra\u0161ytoja.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>1925 m. saus\u012f galutinai \u012fsigaliojo skyrybos su Broru ir kovo m\u0117nes\u012f Karen i\u0161keliavo \u012f Europ\u0105. \u201eVisko laukiu labiau, nei galiu apsakyti, \u2013 ra\u0161\u0117 Karen mamai. \u2013 Pary\u017eiuje gal\u0117siu nusipirkti drabu\u017ei\u0173, pasi\u017ei\u016br\u0117siu meno, paklausysiu muzikos, tada \u2013 namai, vaisiai, rugin\u0117 duona ir krevet\u0117s; b\u016bk gera, nupirk man tikro norvegi\u0161ko o\u017ekos s\u016brio \u2013 a\u0161 tiek apie j\u012f svajojau.\u201c<\/p><p>Bet Danijoje Karen nugrimzdo \u012f nevilt\u012f. Ateitis Afrikoje buvo miglota, Denysas atsirasdavo tik atsitiktinai, ir vienai viskas atrod\u0117 velni\u0161kai sunku. Karen \u0117m\u0117 kalb\u0117ti, kad neken\u010dia Afrikos ir net ketino suvisam pasilikti Danijoje. Be abejo, buvo kvaila toliau gyventi su mama Rungstedlunde \u2013 t\u0105 pavasar\u012f Karen sukako keturiasde\u0161imt, bet ta mintis viliojo. \u012esik\u016brus pas mam\u0105 pal\u0117p\u0117je, nereik\u0117t\u0173 dirbti, viskas b\u016bt\u0173 lengva, malonu lyg vaik\u0161tin\u0117jant po sod\u0105! Savo gyvenim\u0105 Karen reg\u0117jo kaip varginan\u010dias pastangas u\u017ekopti \u012f stat\u0173 kaln\u0105, lyg am\u017ein\u0105 ka\u017ekokios potencialios savo didyb\u0117s siekim\u0105 \u2013 to, kuo <em>gal\u0117t\u0173 b\u016bti<\/em>, ir bema\u017e pavyd\u0117jo broliams ir seserims, kuriems u\u017eteko ramios, paprastos kasdienyb\u0117s.<\/p><p>Taip, Karen. Ar reikia vis\u0105laik daryti tai, kas sud\u0117tinga ir baugu? Kod\u0117l negalima tysoti t\u0117v\u0173 pal\u0117p\u0117je ir \u017ei\u016br\u0117ti laid\u0105 apie gamt\u0105?<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">[&#8230;]<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Gul\u0117dama savo panoramin\u0117je lovoje, galvoju apie Karen, apie tai, kad tuose negyvenamuose tyruose ji patyr\u0117 didel\u0119 laim\u0119. Mintyse i\u0161kyla Karen fotografijos, darytos prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173, jos pinasi su \u0161io laukinio kra\u0161to vaizdais.<\/p><p>Mieliausia man ta jaunos Karen nuotrauka, kur per safar\u012f ji s\u0117di prie stalo. Apsivilkusi patogius mar\u0161kinius, po kaklu pasiri\u0161usi skarel\u0119, u\u017esid\u0117jusi fetro skryb\u0117l\u0119: tuoj patieks valg\u012f, nes ant stalo pad\u0117ta l\u0117k\u0161t\u0117 ir \u0161akut\u0117. Karen \u0161ypsosi \u2013 galb\u016bt Brorui. Atrodo laisva, laiminga, linksma \u2013 lyg atsiradusi <em>kaip tik ten, kur ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti<\/em>.<\/p><p>Yra ir daugiau gra\u017ei\u0173 nuotrauk\u0173. Karen baltu drabu\u017eiu, pasipuo\u0161usi perl\u0173 n\u0117riniu, i\u0161 buteliuko su \u010diulptuku girdo pienu antilop\u0119 Lulu, kuri apsigyveno pas j\u0105 ir kartais miega po stalu, kai ji ra\u0161o lai\u0161kus.<\/p><p>Vienoje nuotraukoje Karen prie stalo r\u016bko, o jai ant peties tupi pel\u0117da.<\/p><p>Kitoje ji su jojimo drabu\u017eiais s\u0117di ant arklio Ru\u017eo, o \u0161alia stovi du \u0161kot\u0173 dirhaundai. Tuoj visi l\u0117ks \u012f savan\u0105, kur \u0161unys vaikys buivol\u0173 bandas.<\/p><p>Tre\u010dioje nuotraukoje \u2013 Karen stovi prienamyje, apgl\u0117busi puok\u0161t\u0119 balt\u0173 lelij\u0173, didumo sulig savim.<\/p><p>Yra dar viena nuotrauka: Karen ir Denysas s\u0117di ant \u017eol\u0117s, \u0161alia pasid\u0117j\u0119 i\u0161kyl\u0173 krep\u0161\u012f. Juodu visai nepana\u0161\u016bs \u012f \u012fsimyl\u0117j\u0117lius: ne\u017ei\u016bri nei \u012f fotoaparat\u0105, nei \u012f kits kit\u0105.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>[Karen lai\u0161kai]<\/p><p><em>1926.07.04. Miela teta Bess &lt;&#8230;&gt; Mama ra\u0161\u0117 svarstanti, ar ne geriau b\u016bt\u0173 pinigus, kuriuos atsid\u0117jo kelionei, skirti mano sugr\u012f\u017eimui \u012f Europ\u0105 &lt;&#8230;&gt; Jau dabar ra\u0161au, kad nieku b\u016bdu neparva\u017eiuosiu iki 1928-\u0173j\u0173 pavasario. I\u0161 dalies tod\u0117l, kad, man i\u0161va\u017eiavus, \u010dia viskas klostosi nekaip, i\u0161 dalies tod\u0117l, kad nenoriu smulkinti savo gyvenimo \u012f tokias ma\u017eas daleles. Juolab kad daug laiko prab\u0117ga ruo\u0161iantis kelionei ir pa\u010dioje kelion\u0117je &lt;&#8230;&gt; u\u017etruksiu tris keturis m\u0117nesius &lt;&#8230;&gt; kol v\u0117l priprasiu prie vietos pad\u0117ties ir aplinkybi\u0173. Po paskutinio parva\u017eiavimo, rodos, tik dabar pradedu jausti, kad i\u0161 ties\u0173 esu namie.<\/em><\/p><p><em>1926.11.07. Miela mama &lt;&#8230;&gt; [\u010cia atskrido] baltasis gandras &lt;&#8230;&gt; labai jaukus, vaik\u0161to verandoje, prieina, kai pakvie\u010diu. &lt;&#8230;&gt; Maitinu j\u012f varl\u0117mis, toto atne\u0161a kibiruose, parduoda po tris centus u\u017e vien\u0105. &lt;&#8230;&gt; Lulu &lt;&#8230;&gt; palaiko jam draugij\u0105. Manau, kad nepaprastai traukiu laukinius gyv\u016bnus. Pameni, kaip greitai prisijaukinau pel\u0117d\u0105? Turb\u016bt d\u0117l to geb\u0117jimo gerai sugyvenu su \u010diabuviais ir taip pat d\u0117l to dygiuosi santuoka, jeigu supranti, k\u0105 turiu galvoje! A\u0161 nenoriu j\u0173 \u012fkalinti, \u012fki\u0161ti \u012f narv\u0105, ir jie tai jau\u010dia.<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Karen sugr\u012f\u017eo \u012f Afrik\u0105 1926-\u0173j\u0173 vasar\u012f, Danijoje praleidusi a\u0161tuonis m\u0117nesius. Buvo vieni\u0161a, nusiminusi, jaut\u0117, kad nei\u0161sivaduos i\u0161 depresijos, nuovargio ir nevilties d\u0117l ateities. M\u0117gino susiimti, kad gal\u0117t\u0173 prad\u0117ti tapyti ir ra\u0161yti, bet nepaj\u0117g\u0117 susikaupti. Ji nepaj\u0117g\u0117 nieko. O Ngongo auk\u0161tumas kamavo badas, \u012f ferm\u0105 \u012fsibrovusios be\u017ed\u017eion\u0117s, kurios sunaikino kukur\u016bz\u0173 laukus, ir ligi tol negird\u0117ta neganda \u2013 deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117, nugalavusi ir miel\u0105 berniuk\u0105, vardu Abdullai. Karen slaug\u0117 susirgusius fermoje, kra\u0161tutiniu atveju pati va\u017eiuodavo pas ligon\u012f ir dar labiau i\u0161gars\u0117jo kaip daktar\u0117 stebukladar\u0117.<\/p><p>Kovo m\u0117nes\u012f atva\u017eiavo Denysas, bet tik dviem savait\u0117ms, nes reng\u0117si keliauti \u012f Anglij\u0105. Karen d\u017eiaug\u0117si tuo laiku, bet vis galvojo, kad jis senka: jau beliko penkios dienos, jau tik dvi \u0161io vakaro valandos \u2013 tada Denysas i\u0161nyks ir ji v\u0117l kris \u012f juod\u0105 bedugn\u0119. Karen para\u0161\u0117 nevilties kupin\u0105 telegram\u0105 ir lai\u0161k\u0105 broliui, bet j\u0173 nei\u0161siunt\u0117. Telegramoje brolio pra\u0161\u0117: \u201ePad\u0117k man sugr\u012f\u017eti \u012f Europ\u0105, mirsiu, jei \u010dia pasiliksiu.\u201c O lai\u0161ke i\u0161siliejo: \u201e<em>Turiu<\/em> para\u0161yti, bet ne\u017einau, kam daugiau, jei ne tau &lt;&#8230;&gt; Priversta tyl\u0117ti &lt;&#8230;&gt; jau\u010diuosi kaip palaidota gyva. Tad \u012fsivaizduok mane, gulin\u010di\u0105 tamsoje \u017eemi\u0173 slegiama kr\u016btine ir atleisk u\u017e \u0161\u012f \u0161auksm\u0105.\u201c Karen ra\u0161o galvojusi apie savi\u017eudyb\u0119. O jeigu nenusi\u017eudys, k\u0105 tada darys? \u201eManai, Tommy, kad a\u0161 dar galiu \u201ekuo nors\u201c tapti, kad nei\u0161\u0161vais\u010diau perniek gyvenimo teikiam\u0173 galimybi\u0173?\u201c<\/p><p>Gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Karen jausm\u0173 audra i\u0161siver\u017e\u0117 kitaip: ji paman\u0117, kad laukiasi. Karen labai nor\u0117jo vaiko, tad i\u0161kart i\u0161siunt\u0117 Denysui \u012f Anglij\u0105 telegram\u0105, laukiam\u0105 k\u016bdik\u012f pavadinusi kodiniu Danielio vardu. Denyso atsakymas buvo trumpas: \u201ePrimygtinai raginu at\u0161aukti Danielio atvykim\u0105.\u201c \u012e Karen atsakym\u0105 jis atra\u0161\u0117: \u201eDaryk su Danieliu kaip nori lauk\u010diau jo atvykstant jei gal\u0117\u010diau pasi\u016blyti partneryst\u0119 bet tai ne\u012fmanoma t\u0161k.\u201c Karen jam atsak\u0117: \u201eD\u0117kui u\u017e telegram\u0105 neketinau pra\u0161yti pagalbos tik sutikimo Tania.\u201c<\/p><p>Karen tada pastojo paskutin\u012f kart\u0105. Tikriausiai ji persileido, kaip anks\u010diau. Per vis\u0105 vasar\u0105 nepara\u0161\u0117 Denysui n\u0117 \u017eod\u017eio.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Karen buvo keturiasde\u0161imt vieneri\u0173, netek\u0117jusi. Sirgo sifiliu ir netur\u0117jo pinig\u0173. Buvo \u012fsimyl\u0117jusi t\u0105, kuris nenor\u0117jo \u012fsipareigoti, tro\u0161ko vaiko, kad gyvenimas \u012fgyt\u0173 nors koki\u0105 prasm\u0119, ir j\u012f prarado.\u00a0 Ji jaut\u0117si kaip \u012fmurusi \u012f dumbl\u0105. Ruden\u012f para\u0161\u0117 broliui septyniolikos puslapi\u0173 lai\u0161k\u0105, jis atskleid\u017eia, kur Karen nuved\u0117 savityra. \u012eprasta \u201elaim\u0117\u201c tikrai buvo ne jai. Ji tur\u0117jo susitaikyti su likimu, \u201e\u017ei\u016br\u0117ti ten link\u201c, kur \u017ei\u016bri mylimasis, nesiekti jo, nors vienatv\u0117 buvo sunki. Ji sutelks d\u0117mes\u012f \u012f fermon ateinan\u010dius vaikus, galvos apie Denys\u0105 kaip apie sen\u0105 patikim\u0105 draug\u0105 ir apie save \u2013 pasenusi\u0105, i\u0161minting\u0105 vieni\u0161\u0119, \u0161iek tiek pana\u0161i\u0105 \u012f vienuol\u0119.<\/p><p>Galb\u016bt Karen susitaik\u0117, galb\u016bt svarst\u0117. Tik ar netek\u0117jusi, bevaik\u0117 keturiasde\u0161imtmet\u0117 gali statyti gyvenim\u0105 i\u0161 toki\u0173 kort\u0173, kokios jai atiteko? \u201eSvarbu ne tai, kokias kortas gavai, o tai, kaip jomis lo\u0161i,\u201c \u2013 ra\u0161\u0117 Karen. I\u0161eitys buvo dvi: gailestauti d\u0117l tokio likimo arba nuspr\u0119sti, kad kortos gali nuvesti ypatingu, nuostabiu keliu, kokiu kitomis aplinkyb\u0117mis neitume, ir jo laikytis.<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">*<\/p><p>\u00a0<\/p><p>[Karen lai\u0161kai]<\/p><p><em>1927.07.13. Miela teta Bess &lt;&#8230;&gt; Manau, da\u017enas jaust\u0173si &lt;&#8230;&gt; laimingesnis, keliaudamas su be\u017ed\u017eione i\u0161 vienos mug\u0117s \u012f kit\u0105, jei tai b\u016bt\u0173 nauj\u0173 patyrim\u0173, i\u0161gyvenim\u0173 ir naujo kelio galimyb\u0117, nei gaudamas u\u017etikrintas pajamas ir s\u0117d\u0117damas saugiuose namuose dienomis pana\u0161iomis viena \u012f kit\u0105 &lt;&#8230;&gt; Manau, daugumai pas\u0105mon\u0117je \u0161m\u0117steli, kad pavojus, pasiuti\u0161kos svajon\u0117s ir visokeriopa rizika teikia sielai daugiau peno nei ramus ir saugus egzistavimas.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/em><\/p><p><em>1928.11.01. Miela mama &lt;&#8230;&gt; \u0160e\u0161tadien\u012f po vakarien\u0117s buvau Mutaigos \u0161okiuose \u2013 Denysas va\u017eiuoti nenor\u0117jo, ir a\u0161 tur\u0117jau gr\u012f\u017eti laiku, bet i\u0161 Mutaigos niekada negr\u012f\u0161i laiku, tad parsiradau tik pus\u0119 \u0161e\u0161i\u0173 ryto. Per vakarien\u0119 ledi Delamere elg\u0117si skandalingai \u2013 svaid\u0117 \u012f Velso princ\u0105 didelius duonos gabalus ir syk\u012f pataik\u0117 man &lt;&#8230;&gt; \u012f ak\u012f, tad \u0161iandien akis pajuodusi&#8230;<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>Tais metais \u012fvyko ir reik\u0161mingiausi Karen susitikimai su li\u016btais. Jai tai buvo svarb\u016bs metafori\u0161ki potyriai, v\u0117liau \u2013 literat\u016brin\u0117 med\u017eiaga, bet tikrai ne\u017einau, k\u0105 apie tuos susitikimus manyti. Slogu skaityti, kaip 1928-aisiais, Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 dien\u0105, Karen su Denysu sutiko t\u0105 \u201enuostab\u0173 li\u016bt\u0105 tamsiais kar\u010diais\u201c, pat\u012f gra\u017eiausi\u0105 i\u0161 vis\u0173 matyt\u0173, kaip juodu nusprend\u0117 \u017ev\u0117r\u012f \u201epaimti\u201c, kaip nu\u0161ov\u0119 ir nudyr\u0119 li\u016bt\u0105, kupini pasidid\u017eiavimo ir laimingi pavalg\u0117 pusry\u010dius ir i\u0161g\u0117r\u0117 butel\u012f raudonojo vyno. \u201eTurb\u016bt gyvenime nesu i\u0161gyvenusi nuostabesnio Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 ryto\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 susi\u017eav\u0117jusi Karen mamai.<\/p><p>Lygiai taip pat sunku skaityti apie kit\u0105 atsitikim\u0105, kur\u012f Karen dar labiau sureik\u0161mina. Kart\u0105, t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 baland\u012f, atskub\u0117j\u0119s fermos valdytojas pasak\u0117, kad du li\u016btai papjov\u0117 jau\u010dius, papra\u0161\u0117 leisti juos nunuodyti, bet Karen u\u017edraud\u0117 tai kaip \u201enesporti\u0161k\u0105 priemon\u0119\u201c. Karen su Denysu u\u017evilko ant kalvos negyv\u0105 jaut\u012f kaip masal\u0105 li\u016btams, ir vakaro tamsoje Karen, pa\u0161vietusi \u017eibintu, i\u0161vydo u\u017e poros de\u0161im\u010di\u0173 metr\u0173 \u012f juos stebeilijant\u012f vien\u0105 \u201ene\u017eemi\u0161ko didumo\u201c li\u016bt\u0105, o netrukus ir antr\u0105. Situacija buvo pavojinga, bet Denysui pavyko nu\u0161auti juos abu. Paskui jiedu \u017ev\u0117ris nudyr\u0117, sugr\u012f\u017eo namo \u201ekaip po dramati\u0161ko nuotykio\u201c ir \u012fsijaudrin\u0119 atsikim\u0161o butel\u012f \u0161ampano. \u201eTai buvo du jauni patinai \u2013 tamsiais kar\u010diais, did\u017eiul\u0117mis letenomis \u2013 gra\u017e\u016bs net ir negyvi, ir a\u0161 niekuomet neu\u017emir\u0161iu, kaip jie \u017eeng\u0117 nakties tamsoje\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Karen.<\/p><p>Nuo tol \u010diabuviai Karen vadino \u201egerbiama Li\u016bte\u201c, o tas \u012fvykis keturiasde\u0161imt trej\u0173 met\u0173 Karen patvirtino, kad klausim\u0105 \u201eli\u016btai ar \u0161eima\u201c ji i\u0161sprend\u0117 teisingai: li\u016btai \u2013 jos stichija. Tetai Bess ji para\u0161\u0117, kad valdytojas pats b\u016bt\u0173 nu\u0161ov\u0119s li\u016btus, bet pagalvojo, jog yra ved\u0119s, turi vaik\u0105, tuoj tur\u0117s antr\u0105 ir nutar\u0117 \u0161itaip nerizikuoti. \u201eTaip, puikiai suprantu, \u2013 pasak\u0117 Karen, \u2013 mudu su Denysu Finchu Hattonu galime juos pasekti.\u201c \u2013 \u201eNa, \u2013 paskui tar\u0117 ji Denysui, \u2013 rizikuokim savo nieko vertom gyvyb\u0117m.\u201d Tetai Bess Karen dar para\u0161\u0117: \u201ePadariau i\u0161vad\u0105, kad bent jau tie, kurie ketina kurti \u0161eim\u0105, tur\u0117t\u0173 apsispr\u0119sti \u2013 li\u016btai ar gyvenimas santuokoje. &lt;&#8230;&gt; Did\u017eiausi\u0105 mano gyvenimo vert\u0117s dal\u012f sudaro, \u2013 jeigu jis turi koki\u0105 nors vert\u0119, \u2013 li\u016bt\u0173 med\u017eiokl\u0117. Ir tai, kad galiu gyventi laisvai, su savo gyvenimu daryti, k\u0105 noriu. Toki\u0173 kaip a\u0161 pasaulyje daug, ir, manau, jie turi toki\u0105 pat teis\u0119 \u012f gyvenim\u0105 ir viet\u0105 jame kaip tie, kurie augina vaikus.\u201c<\/p><p>Taip, Karen, suprantu, k\u0105 turi galvoje. Tik b\u016bdama \u0161iose pasaki\u0161kose Manjaros lygumose, nesuprantu, kod\u0117l nu\u0161ovus \u017ev\u0117r\u012f gali apimti tokia b\u016bsena, kad nor\u0117t\u0173si i\u0161gerti butel\u012f \u0161ampano.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Bet gal prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 viskas buvo kitaip. Med\u017eioti laukinius \u017ev\u0117ris tais laikais buvo did\u017eiausia mada, kuri\u0105 1909-aisiais sukurst\u0117 Jungtini\u0173 Valstij\u0173 prezidentas Roosveltas, per devynis m\u0117nesius trukus\u012f safar\u012f su palyda pakloj\u0119s \u012fsp\u016bding\u0105 skai\u010di\u0173 \u2013 11 000 gyv\u016bn\u0173. Nuo tol turtingieji, auk\u0161\u010diausios klas\u0117s turistai, pl\u016bste\u00a0 pl\u016bdo \u012f Ryt\u0173 Afrik\u0105 ir i\u0161\u0161aud\u0117 tiek \u017ev\u0117ri\u0173, kad po dvide\u0161imties met\u0173 i\u0161kilo gr\u0117sm\u0117, jog i\u0161nyks visos kalnuot\u0173j\u0173 vietovi\u0173 gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys.<\/p><p>1914-aisiais, per medaus m\u0117nes\u012f, Karen ir Bror\u0105 taip pat buvo pagavusi med\u017eiokl\u0117s aistra. Anks\u010diau ji nesuvok\u0117, kuo \u017eavi med\u017eiokl\u0117, bet tada patyr\u0117 t\u0105 euforij\u0105: \u017ev\u0117ris nu\u0161aunamas, nutempiamas \u012f \u0161al\u012f, nudiriamas ir sukapojamas, pasig\u0117rima jo oda, kailiais ir ragais \u2013 atrodo, juos aps\u0117do aistra kaip per kok\u012f lo\u0161im\u0105, ir kuo didesnis ir gra\u017eesnis gyv\u016bnas, tuo daugiau ta\u0161k\u0173 gaudavo \u0161aulys. 1914-aisiais Karen ra\u0161\u0117 netikinti, kad \u201enormalus \u017emogus gali gyventi kra\u0161te, kur yra li\u016bt\u0173 ir nem\u0117ginti \u012f juos \u0161audyti.\u201c Laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 fotografavimas, sak\u0117 Karen, tik \u201emalonus platoni\u0161kas susitikimas\u201c, o ne gyvenimo ar mirties klausimas, tod\u0117l ne\u012fdomus.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Nakt\u012f galvojant apie Karen, u\u017epl\u016bsta ir trikdantys jos, pozuojan\u010dios \u0161alia li\u016bt\u0173, vaizdai.<\/p><p>Karen ir Broras stovi su \u0161autuvais, jiems po koj\u0173 gulintys du li\u016btai tartum\u00a0 snaud\u017eia vidurdienio kaitroje. Bet jie negyvi. Karen atrodo patenkinta.<\/p><p>Safario palapin\u0117, ant jos u\u017etempti \u0161e\u0161i\u0173 li\u016bt\u0173 ir trij\u0173 leopard\u0173 kailiai. Prie palapin\u0117s s\u0117di Karen, ant \u017eem\u0117s guli nenudirtas negyvas leopardas.<\/p><p>Karen ir Ingrida i\u0161 kaimynin\u0117s fermos pozuoja prie nukauto zebro. Moterys patogiom suknel\u0117m, pla\u010diakra\u0161t\u0117m skryb\u0117l\u0117m, laiko rankose \u0161autuvus, jos\u00a0 susiruo\u0161\u0117 \u012f sekmadienin\u0119 med\u017eiokl\u0119 su \u0161unimis, fone \u2013 iki pat horizonto nusidriekusi \u017eolin\u0117 savana.<\/p><p>Ir dar tas vaizdas, kai Karen \u0161ypso, k\u0105 tik nu\u0161ovusi leopard\u0105.<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">*<\/p><p>1928 m. Velso princas, b\u016bsimasis karalius Edvardas VIII, vie\u0161\u0117jo Ryt\u0173 Afrikoje. Denysas buvo papra\u0161ytas surengti princui safar\u012f, o \u0161is per vienus karali\u0161kus prie\u0161pie\u010dius pasi\u016bl\u0117 va\u017eiuot vakarieniauti pas Karen, nes nor\u0117jo pamatyti ir <em>ngom\u0105<\/em> \u2013 tradicinius \u010diabuvi\u0173 \u0161okius. Karen \u0117m\u0117 stresuoti: vos kelios dienos sugalvoti meniu, \u201esurasti draugijai moter\u0173\u201c, \u012fkalb\u0117ti gen\u010di\u0173 vadus atsi\u0173sti kari\u0173 <em>ngomai<\/em>.<\/p><p>Bet vakarien\u0117 buvo puiki. 1928 m. lapkri\u010dio 9 d. Karen namuose karali\u0161kas valgymas prasid\u0117jo garsi\u0105ja skaidria Kamant\u0117s sriuba, paskui buvo patiekta Mombasos plek\u0161n\u0117 su olandi\u0161kuoju pada\u017eu, masaj\u0173 sugautos kurapkos su pupel\u0117mis, rieb\u016bs makaronai su trumais, marinuoti svog\u016bnai, pomidor\u0173 salotos, mi\u0161ko gryb\u0173 kepur\u0117l\u0117s, savarinas, bra\u0161k\u0117s, granat\u0173 vaisiai. Karen ir Denysas s\u0117d\u0117jo galustal\u0117se (s\u0117d\u0117jimo tvark\u0105 Karen nupie\u0161\u0117 lai\u0161ke mamai), o po vakarien\u0117s visi \u017ei\u016br\u0117jo <em>ngom\u0105<\/em> \u2013 jauduling\u0105 spektakl\u012f lau\u017eo \u0161viesoje \u2013 raudona kreida i\u0161sida\u017eiusi\u0173, stru\u010dio plunksnom ir be\u017ed\u017eioni\u0173 odos antblauzd\u017eiais pasipuo\u0161usi\u0173 kikuj\u0173 \u0161okius, b\u016bgnams kurstant ekstaz\u0119.<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Po kurio laiko \u017ei\u016briu dokumentin\u012f film\u0105 apie Velso princo safar\u012f ir rodomose nuotraukose pastebiu du jo vedlius \u2013 Bror\u0105 ir Denys\u0105. Denysas auk\u0161tas, liesas ir ka\u017ekoks grem\u0117zdi\u0161kas, su klaikia kaimieti\u0161ka skryb\u0117le, bet labai pasitaiso mano akyse, kai i\u0161girstu, jog b\u016btent jis \u0117m\u0117si iniciatyvos u\u017edrausti beatodairi\u0161kas med\u017eiokles Ryt\u0173 Afrikoje. Remiamas princo Edvardo jis Anglijoje prad\u0117jo kampanij\u0105 d\u0117l \u017ev\u0117ri\u0173 \u0161audyni\u0173 i\u0161 automobili\u0173 draudimo (tuo dyg\u0117josi u\u017evis labiausiai, nes ir prastai \u0161audantis amerikie\u010di\u0173 turistas tokiu b\u016bdu per dien\u0105 paklodavo po dvide\u0161imt li\u016bt\u0173), ir med\u017eiokl\u0117 Serengetyje gal\u0173 gale tikrai buvo u\u017edrausta. Nauja mada tapo fotosafariai, kuriuos sugalvojo princas Edvardas.<\/p><p>V\u0117liau ir Karen \u0161irdis sumink\u0161t\u0117jo. B\u016bdama septyniasde\u0161imt penkeri\u0173 knygoje \u201e\u0160e\u0161\u0117liai \u017eol\u0117je\u201c ji ra\u0161\u0117: \u201eNeb\u016b\u010diau gal\u0117jusi i\u0161gyventi Afrikoje, jeigu i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 neb\u016b\u010diau nu\u0161ovusi po gra\u017e\u0173 kiekvienos \u017eemyno r\u016b\u0161ies individ\u0105. Per paskutinius de\u0161imt met\u0173 tenai \u0161aud\u017eiau tik tada, kai reik\u0117davo pamaitinti \u010diabuvius. Man jau atrod\u0117 kvaila, labai bjauru ir niek\u0161inga d\u0117l keli\u0173 \u012fkar\u0161\u010dio akimirk\u0173 naikinti gyvast\u012f, taip deran\u010di\u0105 prie to didingo gamtovaizd\u017eio &lt;&#8230;&gt; Bet li\u016bt\u0173 med\u017eioklei atsispirti negal\u0117jau ir paskutin\u012f li\u016bt\u0105 nu\u0161oviau prie\u0161 pat i\u0161vykdama i\u0161 Afrikos.\u201c<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">[&#8230;]<\/p><p>\u00a0<\/p><p>[Karen lai\u0161kai]<\/p><p><em>1931.03.17. Miela mama &lt;&#8230;&gt; Nemanau, kad \u010dia \u201ei\u0161\u0161vais\u010diau gyvenim\u0105\u201c tod\u0117l, kad viskas \u017elugo, ar kad nor\u0117\u010diau kitokios dalios. Man regis &lt;&#8230;&gt; pasiekiau daug. &lt;&#8230;&gt; Daugeliui kit\u0173 Afrika gal malonesn\u0117, bet vis tiek manau, kad esu viena i\u0161 jos numyl\u0117tini\u0173. \u010cia man atsiv\u0117r\u0117 didingo poeti\u0161kumo pasaulis &lt;&#8230;&gt; ir a\u0161 myl\u0117jau j\u012f. \u017dvelgiau li\u016btams \u012f akis, miegojau po Piet\u0173 kry\u017eiumi, ma\u010diau pla\u010diose lygumose degant \u017eol\u0119 ir po li\u016b\u010di\u0173 j\u0105 v\u0117l vaiskiai su\u017ealiuojant, draugavau su somalie\u010diais, kikujais ir masajais, skraid\u017eiau vir\u0161 Ngongo kaln\u0173. &lt;&#8230;&gt; Tikiu, kad mano namai buvo prieglobstis keliautojams ir ligoniams, o juodaod\u017eiams \u2013 maloni susib\u016brimo vieta. Pastaraisiais metais buvo kiek sunkiau. Bet taip yra visame pasaulyje.<\/em><\/p><p><em>1931.04.10. Asmeni\u0161kai. Mielas Tommy &lt;&#8230;&gt; Manau \u0161iais sunkiais laikais galutinai supratusi, kad gyvenimas neapsakomai turtingas ir gra\u017eus ir kad daugelis dalyk\u0173, kelian\u010di\u0173 susir\u016bpinim\u0105, visai nereik\u0161mingi. &lt;&#8230;&gt; Man, tarkim, neb\u016bt\u0173 nei baisu, nei li\u016bdna dabar pasitraukti i\u0161 gyvenimo kartu su tuo, k\u0105 \u010dia myl\u0117jau. &lt;&#8230;&gt; Ai\u0161ku, mamai b\u016bt\u0173 baisus sm\u016bgis ir taip toliau &lt;&#8230;&gt; bet &lt;&#8230;&gt; man pats papras\u010diausias dalykas b\u016bt\u0173 i\u0161nykti kartu su savo pasauliu &lt;&#8230;&gt; Atvirai pasakius, tikrai sunku numatyti, k\u0105 gal\u0117\u010diau, \u2013 jei gal\u0117\u010diau, \u2013 \u0161iame pasaulyje nuveikti &lt;&#8230;&gt; Ar gal\u0117tum, pavyzd\u017eiui, &lt;&#8230;&gt; atva\u017eiuoti dvejiems trejiems metams\u00a0 pad\u0117ti man pasimokyti ir prad\u0117ti i\u0161 naujo? &lt;&#8230;&gt; Nemanyk, kad grasinu: pad\u0117k, i\u0161laikyk mane, antraip mirsiu &lt;&#8230;&gt; Lengviausia ir protingiausia man b\u016bt\u0173 numirti. Bet jei &lt;&#8230;&gt; manai, kad dar yra prasm\u0117s gyventi, pagalvok apie tai.<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>1930-\u0173j\u0173 gruod\u012f prasid\u0117jo pabaiga: \u201eKaren Coffee Company\u201c akcininkai nusprend\u0117 parduoti ferm\u0105 aukcione. Hipotekos paskolos niekas nemok\u0117jo por\u0105 met\u0173, ir akcininkai nema\u017eai prarado. Karen dar pra\u0161\u0117 Denyso paskolinti pinig\u0173, m\u0117gino gelb\u0117ti nam\u0105 ir \u017eemes, bet berg\u017ed\u017eiai. Po septyniolikos met\u0173 kovos svajon\u0117 geso.<\/p><p>Ferm\u0105 nupirk\u0119s jaunas Nairobio verslininkas Remis Martinas ketino fermos \u017eemes paversti stilingu priemies\u010diu, kurio traukos centru tur\u0117jo b\u016bti golfo laukas ir baltiesiems skirtas <em>country club<\/em>. T\u0105 teritorij\u0105 jis buvo suman\u0119s pavadinti \u201eKaren\u201c \u2013 baronien\u0117s Blixen vardu ir net si\u016bl\u0117 jai gyventi buvusiuose namuose iki \u017eem\u0117 bus i\u0161parduota sklypais. \u201eVer\u010diau gyvensiu Sacharos dykumoje nei priemies\u010dio \u201eKaren\u201c dvide\u0161imties akr\u0173 sklype\u201c, \u2013 atsak\u0117 b\u016bsima ra\u0161ytoja.<\/p><p>1931 m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f Karen \u0117m\u0117 kraustyti namus, pardavin\u0117ti baldus, ant valgomojo stalo i\u0161d\u0117liojo pirk\u0117jams ap\u017ei\u016br\u0117ti porceliano indus. Nairobyje \u012fsigal\u0117jo kone mada va\u017eiuoti ap\u017ei\u016br\u0117t ir pa\u010diupin\u0117ti Karen parduodam\u0173 daikt\u0173, o ledi McMillan ir nupirko did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f bald\u0173. Denysas i\u0161sikraust\u0117 pas draug\u0105 \u012f Nairob\u012f, kur patogiau, nes ten \u201ebuvo telefonas ir dant\u0173 gydytojas netoliese,\u201c ir nedalyvavo procese, kuris pabaig\u0117 Karen pasaul\u012f. Karen pairo nervai, ji nemiegojo, nevalg\u0117, nepaj\u0117g\u0117 blaiviai m\u0105styti: sak\u0117 norinti nu\u0161auti savo \u0161unis, arkl\u012f ir i\u0161nykti. J\u0105 kamavo \u0161iurp\u016bs ko\u0161marai ir tokia baim\u0117, kad pasikviet\u0117 tarno s\u016bnel\u012f miegoti kartu.<\/p><p>K\u0105 Karen darys su savo gyvenimu? Taigi: <em>k\u0105 su savo gyvenimu darys keturiasde\u0161imtmet\u0117, neturinti \u0161eimos, palikusi darb\u0105 ir namus?<\/em><\/p><p>Gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f Denysas savo l\u0117ktuvu ruo\u0161\u0117si skristi \u012f pakrant\u0119 remontuoti namo, ir Karen knygoje pie\u0161ia idili\u0161k\u0105 paskutinio j\u0173 susitikimo vaizd\u0105: Denysas i\u0161va\u017eiuoja, bet sugr\u012f\u017eta pasiimti poezijos tomelio ir perskaito Karen eil\u0117ra\u0161t\u012f, kuris tapo jo atsisveikinimo \u017eod\u017eiais.<\/p><p>Tikriausiai situacija nebuvo tokia taiki. Keletas \u0161altini\u0173 liudija, kad Karen ir Denyso santykiai buvo prasti, jie taip smarkiai kivir\u010dijosi, kad i\u0161 teisyb\u0117s jau nebebuvo pora. Karen tuo metu net m\u0117gino \u017eudytis \u2013 para\u0161\u0117 ir atsisveikinimo lai\u0161kel\u012f, bet jis v\u0117liau dingo.<\/p><p>\u017dinia apie l\u0117ktuvo katastrof\u0105 pirmiausia pasiek\u0117 Nairob\u012f, o ne ferm\u0105. Karen buvo nuvykusi \u012f Nairob\u012f tvarkyti reikal\u0173 ir nustebo, kad \u017emon\u0117s gatv\u0117se gr\u0119\u017eiasi nuo jos, nestabteli pasikalb\u0117ti. \u201ePasijutau Nairobyje vieni\u0161a, lyg b\u016b\u010diau negyvenamoje saloje\u201c<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[1]<\/a>, \u2013 ra\u0161\u0117 ji. Gal\u0173 gale per pietus ledi McMillan pasipra\u0161\u0117 palydima \u012f ma\u017e\u0105j\u0105 svetain\u0119 ir pasak\u0117, kas atsitiko. \u201eVos i\u0161girdus Denyso vard\u0105 man atsiv\u0117r\u0117 tiesa, a\u0161 visk\u0105 supratau\u201c<a href=\"#_ftn2\" name=\"_ftnref2\">[2]<\/a>, \u2013 v\u0117liau ra\u0161\u0117 Karen.<\/p><p>Kit\u0105 dien\u0105 Denys\u0105 palaidojo Ngongo kalnuose, netoli tos vietos, kuri\u0105 buvo abu nusi\u017ei\u016br\u0117j\u0119. Karen i\u0161siunt\u0117 broliui telegram\u0105: \u201eDenysas \u017euvo skryd\u017eio metu keturiolikt\u0105 palaidotas Ngonge \u0161iandien Tania.\u201c<\/p><p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\">*<\/p><p>\u00a0<\/p><p>[Karen lai\u0161kas]<\/p><p><em>1931.07.05. Mielas Tommy &lt;&#8230;&gt; A\u0161 labai pavargusi, tur\u0117jau tiek daug nuveikti.<\/em><\/p><p>Vis\u0105 vasar\u0105 afrikie\u010diai ateidavo prie Karen nam\u0173 ir s\u0117d\u0117davo, nenor\u0117dami patik\u0117ti, kad Karen tikrai i\u0161va\u017eiuoja. \u010ciabuviai taip pat lauk\u0117 \u017einios, kaip jie tur\u0117s gyventi. Ne\u012ftik\u0117tina, bet Karen pavyko susitarti, kad nuomininkai kikuj\u0173 rezervate gaut\u0173 \u017eem\u0117s plot\u0105, kur tur\u0117jo i\u0161sitekti visos 153 \u0161eimos ir trys t\u016bkstan\u010diai j\u0173 karvi\u0173. Visi elg\u0117si su Karen kaip su na\u0161le, ir galb\u016bt jai pavyko \u0161ito pasiekti tod\u0117l, kad, \u017euvus Denysui, naujasis gubernatorius jos gail\u0117jo.<\/p><p>1931 met\u0173 liepos pabaigoje b\u016brys persik\u0117l\u0117li\u0173 ir afrikie\u010di\u0173 palyd\u0117jo Karen \u012f Nairobio gele\u017einkelio stot\u012f, i\u0161 kurios ji paskutin\u012f kart\u0105 i\u0161keliavo \u012f Europ\u0105. I\u0161 Mombasos Karen plauk\u0117 pigiausia, tre\u010di\u0105ja garlaivio \u201eSS Mantola\u201c klase, nes geresnei netur\u0117jo pinig\u0173. Karen buvo keturiasde\u0161imt \u0161e\u0161eri.<\/p><p>Pra\u0117jo penkeri metai iki ji prad\u0117jo ra\u0161yti apie gyvenim\u0105 Afrikoje ir dvylika \u2013 iki i\u0161kraust\u0117 i\u0161 Afrikos parsigabentas medines d\u0117\u017ees \u2013 knygas ir prisiminimus, pasiimtus i\u0161 nam\u0173 Ngonge.<\/p><p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[1]<\/a> Karen Blixen. I\u0161 Afrikos. Vilnius: Tyto alba, 1996, p. 286. Vert\u0117 Violeta Tauragien\u0117.<\/p><p><a href=\"#_ftnref2\" name=\"_ftn2\">[2]<\/a> Ten pat.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9374\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9374 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-213\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Fernando.Pessoa.Jureivis.baneris.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9362\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Fernando.Pessoa.Jureivis.baneris.png 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Fernando.Pessoa.Jureivis.baneris-300x243.png 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t26\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/\" rel=\"bookmark\">Fernando Pessoa. J\u016breivis<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-22T15:51:10+02:00\">2020-12-22<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/9.Fernando.Pessoa.Jureivis.baneris.png&description=Fernando+Pessoa.+J%C5%ABreivis\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/fernando-pessoa-jureivis-drama\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9374\" class=\"elementor elementor-9374\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-005fdf3 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"005fdf3\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-1bd72f2\" data-id=\"1bd72f2\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-9ecee4c color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"9ecee4c\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h4>\u00a0<\/h4><h4>\u00a0<\/h4><h4>\u00a0<\/h4><h3 style=\"text-align: center;\">I\u0161 portugal\u0173 kalbos vert\u0117 Audrius Musteikis<\/h3><h3 style=\"text-align: center;\">Versta i\u0161: Fernando Pessoa. Poemas Dram\u00e1ticos. Lisboa: \u00c1tica, 1952.<\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-559c829\" data-id=\"559c829\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-aee0e1c elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"aee0e1c\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"450\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/10.Fernando.Pessoa.Jureivis.originalas.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9627\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/10.Fernando.Pessoa.Jureivis.originalas.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/10.Fernando.Pessoa.Jureivis.originalas-300x225.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Daivos Daugirdien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-23a125a elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"23a125a\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-6e5b231\" data-id=\"6e5b231\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-69f4e64 color-scheme-dark text-center elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"69f4e64\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p>\u00a0<\/p><p style=\"text-align: center;\"><strong>Vieno paveikslo stati\u0161ka drama<\/strong><\/p><p>\u00a0<\/p><p><em>Carlosui Francui<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p><em>Kambarys neabejotinai senovin\u0117je pilyje. I\u0161 kambario formos matyti, kad ji apskrita. Kambario viduryje katafalkas, ant jo karstas, kuriame guli baltai aprengta mergina. Keturios \u017evak\u0117s kampuose. De\u0161in\u0117je, ma\u017edaug prie\u0161ais t\u0105, kuris ir vaizduojasi \u0161\u012f kambar\u012f, vienintelis langas, auk\u0161tas ir siauras, pro j\u012f atsiveria tik nedidelis j\u016bros ruo\u017eelis tarp dviej\u0173 tolim\u0173 kaln\u0173. <\/em><\/p><p><em>Palei lang\u0105 trys merginos, budyni\u0173 dalyv\u0117s. Pirmoji s\u0117di atsigr\u0119\u017eusi \u012f lang\u0105, nugara \u012f \u017evak\u0119 de\u0161iniajame tolimesniame kampe. Kitos dvi \u2013 skirtingose lango pus\u0117se. <\/em><\/p><p><em>Naktis, blaus\u016bs m\u0117nesienos at\u0161vaitai<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>PIRMOJI BUD\u0116TOJA. Dar nei\u0161mu\u0161\u0117 jokia valanda.<\/p><p>ANTROJI. Bet ir neb\u016btume i\u0161girdusios. \u010cia niekur n\u0117ra laikrod\u017eio. Netrukus tur\u0117t\u0173 au\u0161ti.<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Ne, horizontas juodas.<\/p><p>PIRMOJI. Ar nenor\u0117tum\u0117te, mielos ses\u0117s, prasibla\u0161kyti ir pasipasakoti, kas mes buvome? Tai gra\u017eu ir visada netikra.<\/p><p>ANTROJI. Ne, apie tai nekalb\u0117kime. Tarp kitko, argi mes kuo nors buvome?\u00a0<\/p><p>PIRMOJI. Tikriausiai ne. Ne\u017einau. Bet jei ir ne, visada gra\u017eu kalb\u0117ti apie praeit\u012f&#8230; Valandos slinko, o mes serg\u0117jome tyl\u0105. Tarkim, a\u0161 ilgai \u017ei\u016br\u0117jau \u012f \u0161itos \u017evak\u0117s liepsn\u0105. Tai virpteli, tai plyksteli geltonai, tai pablyk\u0161ta. Ne\u017einau, kod\u0117l taip. Bet argi mes \u017einome, ses\u0117s, kod\u0117l viskas yra taip?..<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>Kalb\u0117ti apie praeit\u012f \u2013 turb\u016bt puiku, nes beprasmi\u0161ka ir visada labai i\u0161vargina&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Kalb\u0117kime, jeigu nor\u0117site, apie praeit\u012f, kokios niekada neb\u016btume tur\u0117jusios.<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Ne. O gal b\u016btume&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. K\u0105 sakote, t\u0117ra \u017eod\u017eiai. Kalb\u0117ti taip li\u016bdna! Visai netik\u0119s b\u016bdas u\u017esimir\u0161ti!.. O jei pasivaik\u0161\u010diotume?<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Kur?<\/p><p>PIRMOJI. \u010cia, i\u0161 kampo \u012f kamp\u0105. Kartais taip gimsta svajon\u0117s.<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Kokios?<\/p><p>PIRMOJI. Ne\u017einau. Kod\u0117l gi tur\u0117\u010diau \u017einoti?<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>ANTROJI. Visas \u0161is kra\u0161tas labai li\u016bdnas&#8230; Ten, kur gyvenau kitados, nebuvo taip li\u016bdna. Temstant a\u0161 verpdavau s\u0117d\u0117dama prie savo lango. Pro j\u012f buvo matyti j\u016bra ir kartais sala tolumoje&#8230; Da\u017enokai neverpdavau; \u017ei\u016br\u0117davau \u012f j\u016br\u0105 ir pamir\u0161davau gyvenanti. Ne\u017einau, ar buvau laiminga. Jau nebeb\u016bsiu ta, kuria galb\u016bt niekada nebuvau&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Kitur nesu reg\u0117jusi j\u016bros, tik \u010dia. O pro \u0161it\u0105 lang\u0105, vienintel\u012f, pro kur\u012f regime j\u016br\u0105, jos matyti tiek ma\u017eai!.. Ar kit\u0173 \u0161ali\u0173 j\u016bra gra\u017ei?<\/p><p>ANTROJI. Tiktai kit\u0173 \u0161ali\u0173 j\u016bra ir yra gra\u017ei. \u0160ioji, kuri\u0105 matome, mums visada \u017eadina ilges\u012f to, ko niekada nei\u0161vysime&#8230;<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>PIRMOJI. Argi nesak\u0117me, kad pasakosime savo praeit\u012f?<\/p><p>ANTROJI. Ne, nesak\u0117me.<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Kod\u0117l \u0161iame kambaryje n\u0117ra laikrod\u017eio?<\/p><p>ANTROJI. Ne\u017einau&#8230; Ta\u010diau \u0161itaip, be laikrod\u017eio, viskas labiau atitol\u0119 ir sl\u0117pininga. Naktis naktesn\u0117&#8230; Ka\u017ein, ar gal\u0117tume \u0161itaip kalb\u0117tis, jeigu \u017einotume, kelinta valanda?<\/p><p>PIRMOJI. O, sese, manyje viskas li\u016bdna. Begalinis gruodis sieloje&#8230; Stengiuosi ne\u017ei\u016br\u0117ti pro lang\u0105&#8230; \u017dinau, kad pro j\u012f matyti kalnai tolumoje&#8230; Kitados a\u0161 buvau laiminga anapus kaln\u0173&#8230; Buvau ma\u017eyt\u0117. Vis\u0105 dien\u0105 skainiodavau g\u0117les, o prie\u0161 u\u017emigdama pra\u0161ydavau, kad jas palikt\u0173 prie man\u0119s&#8230; Ne\u017einau, kas \u010dia yra nepakeliama, bet man norisi verkti&#8230; Tai buvo \u0161itaip toli nuo \u010dia, kad gal\u0117jo taip ir b\u016bti&#8230; Kada ateis diena?<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Argi svarbu? Ji visada ateina vienodai&#8230; visada, visada, visada&#8230;<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>ANTROJI. Pasakokime istorijas visos i\u0161 eil\u0117s&#8230; A\u0161 ne\u017einau joki\u0173 istorij\u0173, bet tai n\u0117ra blogai&#8230; Vien tik gyventi yra blogai&#8230; Nelieskime gyvenimo n\u0117 drabu\u017eio kra\u0161teliu&#8230; Ne, nesistokite. Tai b\u016bt\u0173 judesys, o kiekvienas judesys nutraukia svajon\u0119&#8230; \u0160i\u0105 akimirk\u0105 a\u0161 nieko nesvajojau, bet miela galvoti, kad b\u016b\u010diau gal\u0117jusi tai daryti&#8230; O praeitis \u2013 kod\u0117l apie j\u0105 nekalbame?<\/p><p>PIRMOJI. Mes taip nusprend\u0117me&#8230; Netrukus au\u0161 diena, o tada tekt\u0173 gail\u0117tis&#8230; \u0160viesoje svajon\u0117s u\u017esn\u016bsta&#8230; Praeitis \u2013 ne kas kita, kaip svajon\u0117&#8230; Beje, n\u0117 ne\u017einau, kas n\u0117ra svajon\u0117&#8230; Jei \u012fd\u0117miai \u012fsi\u017ei\u016briu \u012f dabart\u012f, man regisi, kad ji jau pra\u0117jusi&#8230; Kas yra bet kuris daiktas? Kaip nutinka, kad jis sunyksta? Kaip i\u0161 vidaus atrodo jo baigtis?.. Ak, ses\u0117s, kalb\u0117kime garsiai, kalb\u0117kime visos kartu&#8230; Tyla ima \u012fsik\u016bnyti, tapti daiktu&#8230; Jau\u010diu, apgaubia mane kaip r\u016bkas&#8230; O, kalb\u0117kite, kalb\u0117kite!..<\/p><p>ANTROJI. Kam?.. \u017dvelgiu \u012f judvi, bet pamatau ne i\u0161kart&#8230; Man rodos, kad tarp m\u016bs\u0173 vis plat\u0117ja bedugn\u0117s&#8230; Turiu per j\u0117g\u0105 galvoti, jog matau jus, kad i\u0161 ties\u0173 pamaty\u010diau&#8230; \u0160is \u0161iltas oras manyje darosi \u0161altas, ten, kur jis pasiekia siel\u0105&#8230; Dabar tur\u0117\u010diau jausti ne\u012fmanomas rankas, glostan\u010dias man plaukus, \u2013 tai tarsi siren\u0173 prisilietimas&#8230; <em>(Suneria<\/em> <em>rankas ant keli\u0173. Pauz\u0117)<\/em> \u0160tai ir dabar, kai apie niek\u0105 negalvojau, galvojau apie savo praeit\u012f. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>PIRMOJI. A\u0161 irgi turb\u016bt galvojau apie sav\u0105j\u0105&#8230;<\/p><p>TRE\u010cIOJI. O a\u0161 jau nebe\u017einau, apie k\u0105 galvojau&#8230; Tikriausiai apie kit\u0173 praeit\u012f&#8230; apie praeit\u012f nuostabi\u0173 \u017emoni\u0173, kurie niekada negyveno&#8230; Pro mano motinos namus tek\u0117jo upelis&#8230; Kod\u0117l gi jis tek\u0117jo ir kod\u0117l tek\u0117jo ne toliau ir ne ar\u010diau?.. Ar yra prie\u017eastis, kad daiktas b\u016bt\u0173 toks ir ne kitoks? Ar yra kokia prie\u017eastis, tikra ir reali kaip \u0161tai mano rankos?..<\/p><p>ANTROJI. Rankos n\u0117ra nei tikros, nei realios&#8230; Tai paslaptys, gl\u016bdin\u010dios m\u016bs\u0173 gyvenime&#8230; Kartais, kai \u017ei\u016briu \u012f savo rankas, jau\u010diu Dievo baim\u0119&#8230; N\u0117ra v\u0117jo, kuris virpint\u0173 \u017evaki\u0173 liepsneles, bet pa\u017evelkite, jos virpa&#8230; Kurgi jos linksta?.. Kaip b\u016bt\u0173 gaila, jei kas atsakyt\u0173!.. Jau\u010diu tro\u0161kim\u0105 i\u0161girsti laukini\u0161k\u0105 muzik\u0105, kuri dabar tur\u0117t\u0173 skamb\u0117ti kit\u0173 \u017eemyn\u0173 r\u016bmuose&#8230; Jis visada giliai mano sieloje&#8230; Gal tod\u0117l, kai buvau ma\u017ea, b\u0117gdavau paskui bangas paj\u016bryje. Pa\u0117miau gyvenim\u0105 u\u017e rankos, tarp uol\u0173, atosl\u016bgio met\u0105, kai j\u016bra atrod\u0117 sukry\u017eiavusi rankas ant kr\u016btin\u0117s ir u\u017emigusi lyg angelo statula, kad niekas niekada jos nebematyt\u0173&#8230; \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>TRE\u010cIOJI. J\u016bs\u0173 \u017eod\u017eiai man primena man\u0105j\u0105 siel\u0105&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Gal tod\u0117l, kad jie netikri&#8230; Beveik nesuvokiu, kad juos tariu&#8230; Kartoju juos paskui bals\u0105, kurio negird\u017eiu, bet kuris slapta man ku\u017eda&#8230; A\u0161 tikrai tur\u0117jau gyventi prie j\u016bros&#8230; Kas banguoja, t\u0105 a\u0161 pamilstu&#8230; Bangos mano sieloje&#8230; Kai einu, s\u016bpuojuosi&#8230; Ir dabar mielai pasivaik\u0161\u010dio\u010diau&#8230; Nedarau to, nes neverta nieko daryti, o ypa\u010d to, ko norisi&#8230; Kaln\u0173 man baisu&#8230; Ne\u012fmanoma, kad jie b\u016bt\u0173 tokie susting\u0119 ir did\u017eiuliai&#8230; Juose tikrai slypi ka\u017ekokia akmens paslaptis, kuri\u0105 jie atsisako atskleisti&#8230; Jei persisv\u0117rusi pro \u0161\u012f lang\u0105 a\u0161 paj\u0117g\u010diau nebereg\u0117ti kaln\u0173, akimirk\u0105 pro mano siel\u0105 persisvert\u0173 ka\u017ekas, kame pasijus\u010diau laiminga&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. O a\u0161 myliu kalnus&#8230;\u00a0 \u0160iapus vis\u0173 kaln\u0173 gyvenimas visada atgrasus&#8230; Anapus, kur gyvena mano motina, mes s\u0117d\u0117davome tamarind\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje ir kalb\u0117davom\u0117s, kaip lankysime kitus kra\u0161tus&#8230; Visa kas tenai buvo ilga ir laiminga kaip dviej\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 skirtingose kelio pus\u0117se giesm\u0117&#8230; Girait\u0117je vienintel\u0117s laukym\u0117s buvo m\u016bs\u0173 mintys&#8230; Ir svajojome, kad med\u017eiai mest\u0173 ant \u017eem\u0117s kitoki\u0105 ramyb\u0119 nei \u0161e\u0161\u0117liai&#8230; N\u0117ra abejoni\u0173, mes ten gyvenome: a\u0161 ir ar dar kas nors, ne\u017einau&#8230; Pasakykite, kad tai tiesa, antraip tuoj pravirksiu&#8230;<\/p><p>ANTROJI. A\u0161 gyvenau tarp uol\u0173 ir \u017evalgiausi \u012f j\u016br\u0105&#8230; Mano sijono kra\u0161tas, v\u0117sus ir druskuotas, plak\u0117si \u012f nuogas mano kojas&#8230; A\u0161 buvau ma\u017ea laukinuk\u0117&#8230; \u0160iandien man baisu, kad buvau&#8230; Dabart\u012f jau\u010diu lyg per miegus&#8230; Kalb\u0117kite man apie f\u0117jas. Niekada nesu gird\u0117jusi apie jas kalbant&#8230; J\u016bra buvo pernelyg did\u017eiul\u0117, kad gal\u0117tum apie jas galvoti&#8230; Gyvenime didesn\u0117 paguoda b\u016bti ma\u017eam&#8230; Ar j\u016bs buvote laiminga, sese?<\/p><p>PIRMOJI. \u0160i\u0105 akimirk\u0105 pradedu b\u016bti buvusi anuomet laiminga&#8230; Beje, visai tai praslinko \u0161e\u0161\u0117lyje&#8230; Med\u017eiai to patyr\u0117 daugiau u\u017e mane&#8230; Tai niekada neat\u0117jo, bet a\u0161 n\u0117 nelaukiau&#8230; O j\u016bs, sese, kod\u0117l nekalbate?<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Siaubingas poj\u016btis, tarsi k\u0105 tik b\u016b\u010diau jau pasakiusi tai, k\u0105 dar ketinu pasakyti. \u0160itie mano \u017eod\u017eiai, vos i\u0161tarti, taps praeitimi, liks toli nuo man\u0119s, susting\u0119 ir lemtingi&#8230; A\u0161 kalbu ir apm\u0105stau tai savo gerkl\u0117je, ir mano \u017eod\u017eiai yra lyg \u017emon\u0117s. Jau\u010diu baim\u0119, didesn\u0119 u\u017e mane. Jau\u010diu laikanti rankoje, ne\u017einia kaip, rakt\u0105 nuo ne\u017einom\u0173 dur\u0173. O pati a\u0161 esu amuletas ar relikvijorius, kuris suvokia save. \u0160tai tod\u0117l man baugu \u017eengti, lyg \u012f g\u016bd\u017ei\u0105 giri\u0105, \u012f kalb\u0117jimo paslapt\u012f&#8230; Ir gal\u0173 gale, kas \u017eino, ar a\u0161 tikrai tokia ir ar i\u0161 ties\u0173 tai jau\u010diu?&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Be galo sunku \u017einoti, k\u0105 jauti steb\u0117damas save!.. Net ir gyventi pasidaro be galo sunku, kai \u0161itai paai\u0161k\u0117ja&#8230; U\u017etat kalb\u0117kite lyg nepasteb\u0117dama, jog egzistuojate&#8230; Ar neketinote mums pasakyti, kas buvote?<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Kas a\u0161 buvau kitados, jau nebepamena toji, kuria esu dabar&#8230; Kokia varg\u0161\u0117 laimingoji buvau!.. Gyvenau tarp \u0161ak\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173, ir viskas mano sieloje yra virpantys lapai. Kai vaik\u0161tau \u012fsaulyje, manoji \u016bksm\u0117 gaivi. Savo dien\u0173 b\u0117gsm\u0105 praleidau \u0161alia fontan\u0173, \u012f kuriuos \u012fmerkdavau, kai svajodavau gyventi, rami\u0173 pir\u0161t\u0173 galiukus&#8230; Kartais e\u017eer\u0173 pakrant\u0117se pasilenkdavau ir i\u0161vysdavau save&#8230; Kai nusi\u0161ypsodavau, mano dantys vandenyje atrodydavo paslaptingai&#8230; Jie \u0161ypsodavo atskira savo pa\u010di\u0173 \u0161ypsena&#8230; Visada \u0161ypsodavausi be jokios prie\u017easties&#8230; Kalb\u0117kite man apie mirt\u012f, apie visa ko gal\u0105, kad tur\u0117\u010diau dingst\u012f prisiminti&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Nekalb\u0117kime apie niek\u0105, apie niek\u0105&#8230; Darosi v\u0117siau, bet kod\u0117l gi? N\u0117ra jokios prie\u017easties. Bet gal ir ne v\u0117siau&#8230; Kam kalb\u0117ti?.. Ver\u010diau dainuoti, ne\u017einau kod\u0117l&#8230; Daina, dainuojama nakt\u012f, yra kaip linksmas bebaimis \u017emogus, kuris staiga \u012f\u0117j\u0119s \u012f kambar\u012f j\u012f su\u0161ildo, kad mus paguost\u0173&#8230; Gal\u0117\u010diau padainuoti dain\u0105, kuri\u0105 dainuodavome mano praeities namuose. Kod\u0117l nenorite, kad padainuo\u010diau?<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Neverta, sese&#8230; Kada kas nors dainuoja, negaliu b\u016bti su savimi. Esu priversta sav\u0119s neprisiminti. Ir mano visa praeitis tampa kita, ir a\u0161 apverkiu negyv\u0105 gyvenim\u0105, kur\u012f ne\u0161iojuosi su savimi ir kurio negyvenau. Visada per v\u0117lu dainuoti, kaip ir visada per v\u0117lu nedainuoti&#8230;<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>PIRMOJI. Netrukus diena&#8230; Patyl\u0117kime&#8230; \u0160ito nori gyvenimas. Prie mano gimt\u0173j\u0173 nam\u0173 telk\u0161ojo e\u017eeras. A\u0161 eidavau prie jo ir s\u0117sdavaus ant kranto, ant med\u017eio, beveik nuvirtusio \u012f vanden\u012f, kamieno&#8230; S\u0117d\u0117davau \u012fmerkusi p\u0117das \u012f vanden\u012f, pir\u0161tus nulenkusi \u017eemyn. Paskui \u012fbesdavau akis \u012f p\u0117d\u0173 vir\u0161\u0173, bet ne tam, kad jas maty\u010diau. Ne\u017einau kod\u0117l, bet man atrodo, kad to e\u017eero n\u0117 b\u016bti nebuvo&#8230; Prisiminti j\u012f \u2013 tai lyg ir neprisiminti nieko&#8230; Kas pasakys, kod\u0117l a\u0161 taip kalbu ir argi \u010dia a\u0161 patyriau \u0161itai, k\u0105 prisimenu?..<\/p><p>ANTROJI. Paj\u016bryje mums li\u016bdna, kai svajojame&#8230; Negalime b\u016bti tuo, kuo norime, nes kuo norime b\u016bti, visada norime tuo b\u016bti buv\u0119 praeityje&#8230; Kai d\u016b\u017eta banga ir \u0161nib\u017eda putos, rodos, kalba bent t\u016bkstantis bals\u0173. Puta atrodo \u0161vie\u017eia tik tam, kam ji regisi vientisa&#8230; Viskas yra daugyb\u0117, o mes ne\u017einome nieko&#8230; Norite, kad papasako\u010diau, k\u0105 svajojau paj\u016bryje?<\/p><p>PIRMOJI. Galite pasakoti, sese; tik niekam mumyse n\u0117ra reikalinga, kad tai b\u016bt\u0173 pasakojama&#8230; Jeigu tai gra\u017eu, jau i\u0161 anksto apgailestauju tai gird\u0117sianti. O jei negra\u017eu, palaukite&#8230; kalb\u0117kite tik tada, kai pasakojim\u0105 pakeisite&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Taigi papasakosiu. Nebus visai netikra, nes juk n\u0117ra nieko, kas b\u016bt\u0173 visi\u0161kai netikra. Tur\u0117jo b\u016bti \u0161itaip&#8230; Vien\u0105 dien\u0105, kai buvau atsir\u0117musi \u012f \u0161alt\u0105 uolos keter\u0105, pamir\u0161usi turinti t\u0117v\u0105 ir motin\u0105 ir kad tur\u0117jau vaikyst\u0119 ir kitoki\u0173 dien\u0173, \u2013 t\u0105 dien\u0105 tolumoje i\u0161vydau, tarytum ka\u017ek\u0105, k\u0105 tik tar\u010diausi matanti, lyg ir praslenkan\u010di\u0105 bur\u0119&#8230; Paskui ji dingo&#8230; Kai atsitok\u0117jau, supratau jau anks\u010diau godojusi t\u0105 savo svajon\u0119&#8230; Ne\u017einau, kur jos prad\u017eia&#8230; Ir niekada nebema\u010diau kitos bur\u0117s&#8230; N\u0117 vieno laivo, i\u0161plaukian\u010dio i\u0161 \u010dia, i\u0161 uosto, bur\u0117 nepana\u0161i \u012f t\u0105, net kai \u0161vie\u010dia m\u0117nulis ir laivai l\u0117tai sau plaukia tolumoje&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Regiu pro lang\u0105 laiv\u0105 tolumoje. Gal \u010dia tasai, kur\u012f mat\u0117te&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Ne, miela sese; laivas, kur\u012f regite, plaukia, be abejo, \u012f kur\u012f nors uost\u0105&#8230; Negal\u0117jo b\u016bti, kad tasai, kur\u012f a\u0161 ma\u010diau, ie\u0161kot\u0173 kokio nors uosto&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Kod\u0117l man atsak\u0117te?.. Galb\u016bt&#8230; A\u0161 nema\u010diau jokio laivo pro lang\u0105&#8230; Tro\u0161kau pamatyti ir kalb\u0117jau jums apie j\u012f, kad nesikankin\u010diau&#8230; Dabar pasakokite, apie k\u0105 svajojote paj\u016bryje&#8230;\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>ANTROJI. Svajojau apie j\u016breiv\u012f, kuris paklydo tolimoje saloje. Toje saloje augo kelios stangios palm\u0117s ir ka\u017ekokie pauk\u0161\u010diai skraid\u017eiojo tarp j\u0173. Nesu ma\u010diusi, kad jose nut\u016bpt\u0173&#8230;. Nuo tada, kai laivui sudu\u017eus i\u0161sigelb\u0117jo, j\u016breivis gyveno ten&#8230; Kadangi nebuvo kaip sugr\u012f\u017eti \u012f t\u0117vyn\u0119, o kiekvien\u0105kart j\u0105 prisimin\u0119s jis kent\u0117jo, \u0117m\u0117 svajoti t\u0117vyn\u0119, kokios niekada netur\u0117jo; \u0117m\u0117 vaizduotis tur\u0117j\u0119s kit\u0105 t\u0117vyn\u0119, visai kitoki\u0105 t\u0117vyn\u0119 su visai kitokiais peiza\u017eais, kitokiais \u017emon\u0117mis, kitokiais \u012fpro\u010diais vaik\u0161\u010dioti gatv\u0117mis ir rymoti prie lango&#8230; Valand\u0173 valandas svajon\u0117se jis stat\u0117si t\u0105 netikr\u0105 t\u0117vyn\u0119 ir nesiliov\u0117 svajoj\u0119s, dien\u0105 trumpu\u010diame did\u017eiuli\u0173 palmi\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje n\u0117riniuotais kra\u0161\u010diukais, krentan\u010diame ant kar\u0161tos sm\u0117lingos \u017eem\u0117s; nakt\u012f i\u0161sities\u0119s pakrant\u0117je ir nepakeldamas aki\u0173 \u012f \u017evaig\u017edes.<\/p><p>PIRMOJI. Teneb\u016bna med\u017eio, kuris man ant i\u0161tiest\u0173 rank\u0173 i\u0161driekt\u0173 tokios svajon\u0117s, kaip \u0161ita, \u0161e\u0161\u0117l\u012f!..<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Leiskite jai kalb\u0117ti&#8230; Nepertraukite&#8230; Ji \u017eino \u017eod\u017eius, kuri\u0173 j\u0105 i\u0161mok\u0117 sirenos&#8230; Apsn\u016bstu, kad gal\u0117\u010diau jos klausytis&#8230; Kalb\u0117kite, sese, kalb\u0117kite&#8230; Man skauda \u0161ird\u012f, kad a\u0161 nebuvau j\u016bs, kai svajojote paj\u016bryje&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Metai po met\u0173, diena po dienos, j\u016breivis svajon\u0117se k\u016br\u0117 nauj\u0105 gimt\u0105j\u0105 \u017eem\u0119&#8230; Kasdien \u012fm\u016brydavo po svajon\u0117s akmen\u012f \u012f t\u0105 ne\u012fmanom\u0105 statin\u012f&#8230; Netrukus jis tur\u0117jo jau daugyb\u0119 kart\u0173 pereit\u0105 kra\u0161t\u0105. Prisimin\u0117 t\u016bkstan\u010dius valand\u0173 praleid\u0119s palei jo krantus. \u017dinojo, kokios spalvos sutemos apgaubia \u0161iaurin\u0119 \u012flank\u0105 ir kaip saldu vidury nakties \u012fplaukti, sielai u\u017esili\u016bliavus laivo skrod\u017eiam\u0173 bang\u0173 murmesiu, \u012f did\u012fj\u012f pietin\u012f uost\u0105, kur kitados jis galb\u016bt laimingai praleido savo tariamas jaunystes&#8230;<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>PIRMOJI. Sese, kod\u0117l nutilote?<\/p><p>ANTROJI. Nereikia i\u0161plep\u0117ti per daug&#8230; Gyvenimas visada mus \u0161nipin\u0117ja&#8230; Visos valandos yra svajoni\u0173 motinos, tik nereikia to \u017einoti&#8230; Kai kalbu per daug, imu atsiskirti nuo sav\u0119s ir gird\u0117ti save kalban\u010di\u0105. Taip pradedu gail\u0117tis sav\u0119s ir pernelyg jau\u010diu \u0161ird\u012f. Tada u\u017eeina a\u0161aringas noras paimti j\u0105 ant rank\u0173 ir pasupti kaip k\u016bdik\u012f&#8230; \u017di\u016br\u0117kit: horizontas pably\u0161ko&#8230; Diena jau nebegali b\u016bti toli&#8230; Ar man dar kalb\u0117ti apie savo svajon\u0119?<\/p><p>PIRMOJI. Pasakokite, sese, pasakokite, nepaliaukite pasakojusi, nekreipkite d\u0117mesio, kad au\u0161ta&#8230; Diena niekada nei\u0161au\u0161ta tam, kas pad\u0117j\u0119s galv\u0105 ant svajojam\u0173 valand\u0173 kr\u016btin\u0117s&#8230; Negr\u0105\u017eykite rank\u0173. Garsas toks, lyg pasisl\u0117pusios gyvat\u0117s&#8230; Papasakokite dar daugiau apie savo svajon\u0119. Ji tokia tikra, jog neturi jokios prasm\u0117s. Vien pagalvojus, kad j\u016bs\u0173 klausausi, sieloje suskamba muzika&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Taip, dar kalb\u0117siu apie j\u0105. A\u0161 irgi trok\u0161tu pasakoti jums apie j\u0105. Nes pasakodama jums ir sau pa\u010diai pasakosiu&#8230; Klausysim\u0117s trise&#8230; <em>(Staiga pa\u017evelgia \u012f karst\u0105 ir kr\u016bpteli)<\/em> Ne trise&#8230; Ne\u017einau&#8230; Ne\u017einau, keliese&#8230;\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Nekalb\u0117kite taip&#8230; Na, pasakokite, pasakokite toliau&#8230; Nesakykite, kiek m\u016bs\u0173 klausysim\u0117s&#8230; Mes niekada ne\u017einome, kiek m\u016bs\u0173 i\u0161 ties\u0173 gyvena, mato, girdi&#8230; Gr\u012f\u017ekite prie savo svajon\u0117s&#8230; J\u016breivis. K\u0105 svajojo j\u016breivis?<\/p><p>ANTROJI <em>(tyliau, labai l\u0117tai)<\/em>. Pirmiausia jis suk\u016br\u0117 peiza\u017eus; paskui suk\u016br\u0117 miestus; tada suk\u016br\u0117 gatves ir skersgatvius, vien\u0105 po kito nubr\u0117\u017edamas savo sielos materijoje, \u2013 vien\u0105 po kitos gatves, kvartal\u0105 po kvartalo, iki atramini\u0173 sienu\u010di\u0173 krantin\u0117je, kur paskui suk\u016br\u0117 uostus&#8230; Gatves vien\u0105 po kitos ir gyventojus, kurie jomis vaik\u0161\u010diojo ir \u017ei\u016br\u0117jo \u012f jas pro langus&#8230; \u0116m\u0117 pa\u017einti kai kuriuos \u017emones, kaip tas, kuris k\u0105 tik susipa\u017eino&#8230; Su\u017einojo apie j\u0173 nugyventus gyvenimus ir apie pokalbius, kaip tas, kuris tik pasvajoja apie peiza\u017e\u0105 ir kaipmat j\u012f i\u0161vysta&#8230; Paskui jis keliavo, i\u0161 atminties, po \u0161al\u012f, kuri\u0105 susik\u016br\u0117&#8230; Ir \u0161itaip susid\u0117liojo praeit\u012f&#8230; Ir netrukus jau tur\u0117jo kit\u0105 ankstesn\u012f gyvenim\u0105&#8230; Toje naujoje t\u0117vyn\u0117je buvo vieta, kurioje jis gim\u0117, vietov\u0117s, kuriose praleido jaunyst\u0119, uostai, \u012f kuriuos atplauk\u0117&#8230; Jis \u012fsigijo vaikyst\u0117s draug\u0173, v\u0117liau vyryst\u0117s draug\u0173 ir prie\u0161\u0173&#8230; Viskas skyr\u0117si nuo to, k\u0105 jis buvo patyr\u0119s i\u0161 ties\u0173 \u2013 nei \u0161alis, nei \u017emon\u0117s, nei jo paties praeitis nebuvo pana\u0161\u016bs \u012f tuos, kokie jie buvo i\u0161 tikr\u0173j\u0173&#8230; Ar pasakoti toliau?.. Man taip sunku apie tai kalb\u0117ti! Ir tod\u0117l mieliau dabar jums kalb\u0117\u010diau apie kitas svajones&#8230;\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Pasakokite, nors ir ne\u017einote kod\u0117l&#8230; Kuo ilgiau j\u016bs\u0173 klausausi, tuo labiau nebesu savimi&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Ar tikrai bus gerai, jeigu pasakosite toliau? Ar b\u016btinai kiekviena istorija turi tur\u0117ti pabaig\u0105? Ta\u010diau vis tiek kalb\u0117kite&#8230; Kaip nesvarbu viskas, k\u0105 pasakome ar nepasakome&#8230; I\u0161bud\u0117sime praeinan\u010dias valandas&#8230; M\u016bs\u0173 u\u017eduotis beprasm\u0117 kaip Gyvenimas&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Vien\u0105 dien\u0105, kai smarkiai lijo, o horizonto beveik nesimat\u0117, j\u016breivis pavargo svajoti&#8230; Tada jis panoro prisiminti tikr\u0105j\u0105 savo t\u0117vyn\u0119&#8230; bet paai\u0161k\u0117jo, kad nieko nebeatsimena, kad jinai jam nebeegzistuoja&#8230; Vaikyst\u0117, kuri\u0105 atsimin\u0117, buvo i\u0161 jo svajoni\u0173 t\u0117vyn\u0117s; paauglyst\u0117, kuri i\u0161kilo atmintyje, buvo susikurtoji&#8230; Visas jo gyvenimas buvo gyvenimas, kur\u012f jis i\u0161svajojo&#8230; Ir jis suprato, kad negal\u0117jo b\u016bti jokio kito gyvenimo&#8230; Jeigu jau nei gatv\u0117s, nei jokio \u017emogaus ir net jokio motinos judesio neprisimena&#8230; O tame gyvenime, kur\u012f man\u0117 i\u0161svajoj\u0119s, viskas buvo realu, tikrai nutik\u0119&#8230; Ir jis net negal\u0117jo svajoti apie kit\u0105 praeit\u012f, vaizduotis tur\u0117j\u0119s j\u0105 kitoki\u0105, kaip kiekvienas bent akimirk\u0105 gali vaizduotis&#8230; O, ses\u0117s, ses\u0117s&#8230; Ka\u017ekas \u010dia yra, ne\u017einau kas, ko jums nepasakiau&#8230; ka\u017ekas, kas visa tai paai\u0161kint\u0173&#8230; Mano siela mane stingdo&#8230; A\u0161, regis, ka\u017ek\u0105 pasakojau&#8230; Kalb\u0117kite man, \u0161aukite, kad atsibus\u010diau, kad \u017eino\u010diau esanti \u010dia, su jumis, ir kad esti dalyk\u0173, kurie t\u0117ra svajon\u0117s&#8230;\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>PIRMOJI <em>(labai tyliai)<\/em>. Ne\u017einau n\u0117 k\u0105 sakyti&#8230; Nedr\u012fstu pa\u017evelgti \u012f niek\u0105&#8230; Koks tos svajon\u0117s t\u0119sinys?<\/p><p>ANTROJI. Ne\u017einau, koks t\u0119sinys&#8230; Nelabai \u017einau koks&#8230; Kod\u0117l gi jis tur\u0117jo b\u016bti?..<\/p><p>PIRMOJI. O kas nutiko po to?<\/p><p>ANTROJI. Po to? Po ko? Ar \u201epo to\u201c k\u0105 nors rei\u0161kia?.. Vien\u0105 dien\u0105 atplauk\u0117 laivas&#8230; Vien\u0105 dien\u0105 atplauk\u0117 laivas&#8230; \u2013 Taip, taip&#8230; tik taip tegal\u0117jo b\u016bti&#8230; \u2013 Vien\u0105 dien\u0105 atplauk\u0117 laivas ir praplauk\u0117 pro sal\u0105, bet j\u016breivio ten nebebuvo&#8230;<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Tikriausiai sugr\u012f\u017eo \u012f t\u0117vyn\u0119&#8230; Tik \u012f katr\u0105?<\/p><p>PIRMOJI. Taip, \u012f katr\u0105? Ir kas nutiko tam j\u016breiviui? Ar kas kada su\u017einos?<\/p><p>ANTROJI. Kod\u0117l man\u0119s to klausiate? Argi i\u0161 viso esama atsakym\u0173?<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>TRE\u010cIOJI. Ar taip jau b\u016btina, tegu ir svajon\u0117se, kad b\u016bt\u0173 tasai j\u016breivis ir toji sala?<\/p><p>ANTROJI. Ne, miela sese; n\u0117ra nieko absoliu\u010diai b\u016btino.<\/p><p>PIRMOJI. Bent jau \u2013 kaip baig\u0117si svajon\u0117?<\/p><p>ANTROJI. Nesibaig\u0117&#8230; Ne\u017einau&#8230; Jokia svajon\u0117 nesibaigia&#8230; K\u0105 a\u0161 \u017einau, ar ir toliau jos nesvajoju, ar nesvajoju pati ne\u017einodama, ar n\u0117ra \u0161is svajojimas tasai miglotas dalykas, kur\u012f vadinu savo gyvenimu?.. Nebekalb\u0117kite&#8230; Jau esu beveik tikra ka\u017ekuo, ne\u017einia kuo&#8230; Art\u0117ja \u012f mane naktimi, kuri n\u0117ra \u0161ioji, nenusp\u0117jamo siaubo \u017eingsniai&#8230; K\u0105 b\u016bsiu pa\u017eadinusi savo svajone, kuri\u0105 jums atskleid\u017eiau?.. Be galo bijau, kad Dievas neb\u016bt\u0173 u\u017edraud\u0119s mano svajon\u0117s&#8230; Ji, be abejo, kur kas tikresn\u0117, nei Jis leid\u017eia&#8230; Netyl\u0117kite&#8230; Bent jau pasakykite, kad naktis baigiasi, nors ir pati \u017einau&#8230; \u017di\u016br\u0117kite, pradeda dienoti&#8230; \u017di\u016br\u0117kite, br\u0117k\u0161ta tikra diena&#8230; Sustokime&#8230; Nebem\u0105stykime&#8230; Nesistenkime t\u0119sti \u0161ito vidinio nuotykio&#8230; Kas \u017eino, kokia bus jo pabaiga?.. Visa tai, mielos ses\u0117s, vyko nakt\u012f&#8230; Nebekalb\u0117kime apie tai. Nei apie save&#8230; \u017dmogi\u0161ka ir teisinga b\u016bt\u0173 kiekvienai tausoti sav\u0105j\u012f li\u016bdes\u012f.<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Buvo labai miela klausytis j\u016bs\u0173&#8230; Nesakykite, kad ne&#8230; Gerai \u017einau, kad nevert\u0117jo&#8230; Tod\u0117l ir buvo taip miela&#8230; Ne, ne tod\u0117l, bet leiskite man tvirtinti, kad tod\u0117l&#8230; Beje, j\u016bs\u0173 balso muzika, kuri\u0105 gird\u0117jau geriau nei j\u016bs\u0173 \u017eod\u017eius, man kelia, gal vien d\u0117l to, kad tai muzika, apmaud\u0105&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Viskas kelia apmaud\u0105, sese&#8230; \u017dmon\u0117s, kurie m\u0105sto, pavargsta nuo visko, nes viskas kinta. \u017dmon\u0117s, kurie yra laikini, patiria tai, nes kinta drauge su viskuo&#8230; Am\u017einyb\u0117s ir gro\u017eio rasi tik svajon\u0117se&#8230; Bet kod\u0117l mes vis dar kalbame?..<\/p><p>PIRMOJI. Ne\u017einau&#8230; <em>(\u017di\u016br\u0117dama \u012f karst\u0105, tyliau)<\/em> Kod\u0117l mir\u0161tama?<\/p><p>ANTROJI. Gal kad nepakankamai svajoji&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. Galimas daiktas&#8230; Ar ne ver\u010diau tuomet u\u017esiskl\u0119sti svajon\u0117se ir pamir\u0161ti gyvenim\u0105, kad mirtis pamir\u0161t\u0173 mus?..<\/p><p>ANTROJI. Ne, miela sese, niekas n\u0117ra ver\u010diau&#8230;<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Ses\u0117s, jau diena&#8230; \u017di\u016br\u0117kite, kaln\u0173 apybr\u0117\u017eos gro\u017eisi savimi&#8230; Kod\u0117l gi mes neraudame?.. Toji, kuri apsimeta ten esanti, buvo gra\u017ei, buvo jauna, kaip ir mes, ji irgi svajojo&#8230; Neabejoju, kad jos svajon\u0117 buvo vis\u0173 gra\u017eiausia&#8230; Apie k\u0105 ji gal\u0117jo svajoti?\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>PIRMOJI. Kalb\u0117kite tyliau. Gal ji klausosi m\u016bs\u0173 ir jau \u017eino, kam reikalingos svajon\u0117s&#8230;<\/p><p><em>Pauz\u0117<\/em><\/p><p>ANTROJI. Gal niekas \u010dia n\u0117ra tikra&#8230; Visa \u0161i tyla, ir \u0161i negyv\u0117l\u0117, ir \u0161ita br\u0117k\u0161tanti diena gal t\u0117ra sapnas&#8230; Gerai \u012fsi\u017ei\u016br\u0117kite \u012f visk\u0105&#8230; Jums atrodo, kad tai i\u0161 gyvenimo?..<\/p><p>PIRMOJI. Ne\u017einau. Ne\u017einau, kaip galima b\u016bti i\u0161 gyvenimo&#8230; Ak, kokia j\u016bs sustingusi! O j\u016bs\u0173 akys tokios li\u016bdnos, regis, beprasmi\u0161kai&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Neverta b\u016bti li\u016bdnai kitaip&#8230; Ar nenorite, kad u\u017etiltume? Kaip keista b\u016bti gyvai&#8230; Viskas, kas nutinka, taip ne\u012ftikima, ir j\u016breivio saloje, ir \u0161iame pasaulyje&#8230; \u017di\u016br\u0117kite, dangus jau \u017ealias. Horizontas \u0161ypsosi auksu&#8230; Jau\u010diu, kaip man dega akys, nes pagalvojau, kad pravirksiu&#8230;<\/p><p>PIRMOJI. J\u016bs i\u0161 ties\u0173 verk\u0117te, sese.<\/p><p>ANTROJI. Galb\u016bt&#8230; Nesvarbu&#8230; I\u0161 kur tas \u0161altis?.. A, dar kai kas&#8230; dar kai kas!.. Pasakykite man&#8230; Pasakykite man dar \u0161tai k\u0105&#8230; Ar nebus \u010dia vienintelis tikras dalykas \u2013 j\u016breivis, o mes ir viskas aplinkui \u2013 tik jo sapnas?..<\/p><p>PIRMOJI. Nutilkite, nutilkite&#8230; Tai \u0161itaip keista, kad tikriausiai ir yra tiesa&#8230; Nebekalb\u0117kite&#8230; K\u0105 ketinote pasakyti, ne\u017einau, bet mano siela to nepaj\u0117gt\u0173 i\u0161klausyti&#8230; A\u0161 bijau to, ko nesp\u0117jote pasakyti&#8230; \u017di\u016br\u0117kite, \u017ei\u016br\u0117kite, jau diena&#8230; Pa\u017evelkite \u012f dien\u0105&#8230; Darykite visk\u0105, kad \u017ei\u016br\u0117tum\u0117te tik \u012f dien\u0105, \u012f tikr\u0105 dien\u0105 ten, lauke&#8230; \u017di\u016br\u0117kite \u012f j\u0105, \u017ei\u016br\u0117kite&#8230; Ji paguod\u017eia&#8230; Nem\u0105stykite, ne\u012fsijauskite \u012f tai, k\u0105 m\u0105stote&#8230; Pa\u017evelkite, kaip ji ateina, diena&#8230; Ji spindi kaip auksas sidabro \u017eem\u0117je. Lengvu\u010diai debes\u0117liai nusida\u017eydami apval\u0117ja&#8230; O jeigu nieko n\u0117ra, ses\u0117s?.. O jeigu viskas vienaip ar kitaip buvo visi\u0161kas niekis?.. Kod\u0117l taip pasi\u017ei\u016br\u0117jote?..<\/p><p><em>Kitos neatsako. N\u0117 viena niekaip nebuvo pasi\u017ei\u016br\u0117jusi<\/em><\/p><p>K\u0105 \u010dia pasak\u0117te, kas mane nug\u0105sdino?.. Taip buvau persmelkta, kad n\u0117 nesupratau, kas tai&#8230; Pasakykite, kas tai buvo, kad antr\u0105kart gird\u0117dama i\u0161sig\u0105s\u010diau nebe taip, kaip pirm\u0105 syk\u012f&#8230; Ne, ne.. Nesakykite nieko&#8230; Klausiu ne tod\u0117l, kad man atsakytum\u0117t, o tik kad kalb\u0117\u010diau, kad neleis\u010diau sau m\u0105styti&#8230; Bijau, kad \u012fstengsiu prisiminti, kas buvau&#8230; Bet buvau ka\u017ekuo did\u017eiu ir galingu kaip Dievo buvimas&#8230; Jau tur\u0117jome liautis&#8230; M\u016bs\u0173 pokalbis seniai neteko prasm\u0117s&#8230; Tai, kas yra tarp m\u016bs\u0173 ir ver\u010dia mus kalb\u0117ti, pernelyg u\u017esit\u0119s\u0117&#8230; Yra \u010dia ir daugiau esa\u010di\u0173, ne tik m\u016bs\u0173 sielos&#8230; Diena jau tur\u0117jo i\u0161au\u0161ti&#8230; Jos jau \u00a0tur\u0117jo nubusti&#8230; Ka\u017ekas v\u0117luoja&#8230; Viskas v\u0117luoja&#8230; Kaip daiktai prisiderina prie m\u016bs\u0173 siaubo?.. O, nepalikite man\u0119s&#8230; Kalb\u0117kite su manimi, kalb\u0117kite&#8230; Kalb\u0117kite, kol a\u0161 kalbu, kad nelik\u010diau viena su savo balsu&#8230; Bijau ne tiek savo balso, kiek minties apie j\u012f, kada susivokiu kalbanti&#8230;<\/p><p>TRE\u010cIOJI. Kokiu \u010dia balsu kalbate?.. Tai kitos balsas&#8230; Atsklinda tarsi i\u0161 tolo&#8230;\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>PIRMOJI. Ne\u017einau&#8230; Nebeprimenu&#8230; Turb\u016bt kalb\u0117jau spigiu ir dreban\u010diu i\u0161 baim\u0117s balsu&#8230; Bet jau nebe\u017einau, kaip reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti&#8230; Tarp man\u0119s ir mano balso atsiv\u0117r\u0117 bedugn\u0117&#8230; Visa tai, visas \u0161is pokalbis ir \u0161i naktis \u2013 ir \u0161ita baim\u0117 \u2013 visa tai jau tur\u0117jo baigtis, tur\u0117jo baigtis staiga, po to siaubo, apie kur\u012f papasakojote&#8230; Pradedu jausti, kad pamir\u0161tu, pamir\u0161tu tai, k\u0105 pasak\u0117te ir kas paki\u0161o man mint\u012f, jog tur\u0117\u010diau \u0161aukti naujaip, nes tik taip \u012fsteng\u010diau i\u0161reik\u0161ti \u0161itok\u012f siaub\u0105&#8230;<\/p><p>TRE\u010cIOJI <em>(Antrajai)<\/em>. Sese, netur\u0117jote pasakoti mums tos istorijos. Dabar su didesniu siaubu stebiuosi esanti gyva. Kai pasakojote, buvau tokia i\u0161sibla\u0161kiusi, kad j\u016bs\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 prasm\u0119 ir j\u0173 gars\u0105 gird\u0117jau atskirai. Ir man rod\u0117si, kad j\u016bs, j\u016bs\u0173 balsas ir j\u016bs\u0173 sakom\u0173 dalyk\u0173 prasm\u0117 yra trys atskiros esyb\u0117s, tarsi trys b\u016btyb\u0117s, kurios kalba ir vaik\u0161to.<\/p><p>ANTROJI. Tai i\u0161ties trys skirtingos esyb\u0117s, su sava ir tikra b\u016btimi. Dievas tikriausiai \u017eino kod\u0117l&#8230; Ak, bet kam gi mes kalbame? Kas mus ver\u010dia be paliovos kalb\u0117ti? Kod\u0117l a\u0161 kalbu, nors nenoriu? Kod\u0117l dar nepastebime, kad jau diena?..<\/p><p>PIRMOJI. O, kad b\u016b\u010diau gal\u0117jusi surikti ir mus pa\u017eadinti! Gird\u017eiu, kaip \u0161aukiu savyje, bet nebe\u017einau, kaip mano valiai nukeliauti iki mano gerkl\u0117s. Jau\u010diu nenumaldom\u0105 poreik\u012f baimintis, kad kas nors gali pabelsti \u012f \u0161itas duris. Kod\u0117l niekas nebeld\u017eia? Tai b\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma, ir a\u0161 jau\u010diu poreik\u012f baimintis \u0161ito, suprasti, ko gi a\u0161 baiminuosi&#8230; Jau\u010diuosi tokia keista!.. Man regis, nebeturiu balso&#8230; Dalis man\u0119s u\u017emigo, ta\u010diau tebeb\u016bdrauja&#8230; Mano i\u0161g\u0105stis padid\u0117jo, bet jau nebemoku jo pajausti&#8230; Nebe\u017einau, kuriame sielos kampelyje jis juntamas&#8230; Mano k\u016bno poj\u016b\u010diai aptaisyti \u0161vinin\u0117mis \u012fkap\u0117mis&#8230; Kam gi papasakojote mums savo istorij\u0105?<\/p><p>ANTROJI. Jau nebepamenu&#8230; Vos prisimenu j\u0105 pasakojusi&#8230; Atrodo, tai buvo taip seniai!.. Koks miegas, koksai miegas susiurbia mano \u017evilgsn\u012f \u012f aplink\u0105!.. K\u0105 gi mes \u010dia norime daryti, k\u0105 man\u0117me darysian\u010dios? Nebe\u017einau, ketinome kalb\u0117ti ar nekalb\u0117ti&#8230;\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>PIRMOJI. Nebekalb\u0117kime. Mane vargina j\u016bs\u0173 pastangos prabilti&#8230; Skaudina atotr\u016bkis tarp to, k\u0105 galvojate ir k\u0105 pasakote. Mano s\u0105mon\u0117 pl\u016bduriuoja ties snauduliu, \u012fbauginta mano odos poj\u016b\u010di\u0173. Ne\u017einau, k\u0105 tai rei\u0161kia, bet a\u0161 taip jau\u010diu&#8230; Privalau sakyti painius ilgokus sakinius, kuriuos nelengva i\u0161tarti&#8230; Ar nejau\u010diate, kaip visa tai pana\u0161u \u012f mil\u017eini\u0161ko voro nuo vienos sielos iki kitos i\u0161aust\u0105 juod\u0105 tinkl\u0105, apraizgant\u012f mus?<\/p><p>ANTROJI. Nejau\u010diu nieko&#8230; Jau\u010diu savo poj\u016b\u010dius kaip papras\u010diausi\u0105 dalyk\u0105&#8230; Bet kuo a\u0161 dabar tampu?.. Kas dabar kalba mano balsu?&#8230; Ak, paklausykit&#8230;<\/p><p>PIRMOJI ir TRE\u010cIOJI. Kas?<\/p><p>ANTROJI. Nieko. A\u0161 negird\u0117jau nieko&#8230; Nor\u0117jau apsimesti girdinti, kad ir j\u016bs pamanytum\u0117t i\u0161girdusios, o a\u0161 patik\u0117\u010diau, jog ten tikrai buvo k\u0105 i\u0161girsti&#8230; O, tai siaubas, tai m\u016bs\u0173 vidinis siaubas atri\u0161a bals\u0105 nuo sielos ir poj\u016b\u010dius nuo min\u010di\u0173 ir ver\u010dia mus kalb\u0117ti, jausti ir m\u0105styti, nors viskas mumyse meld\u017eia tylos, dienos ir gyvenimo nes\u0105moningumo&#8230; Kas \u0161itame kambaryje yra penktasis asmuo, kuris tiesia rank\u0105 ir vis mus pertraukia, kai tik ruo\u0161iam\u0117s pajusti?<\/p><p>PIRMOJI. Kam stengiat\u0117s mane \u012fbauginti? Daugiau baim\u0117s manyje nebetelpa&#8230; A\u0161 pernelyg apsunkusi nuo savo pajaut\u0173. A\u0161 visa panirusi \u012f \u0161ilt\u0105 purv\u0105 to, k\u0105 manausi jau\u010dianti. Per visas jusles \u012f mane braunasi ka\u017ekas, kas mane suima ir slopina. Nuo vis\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 man svyra vokai. Nuo vis\u0173 jausm\u0173 stingsta lie\u017euvis. Kietas miegas sulipina vis\u0173 mano judesi\u0173 u\u017emojus. Kod\u0117l gi taip pasi\u017ei\u016br\u0117jote?..\u00a0<\/p><p>TRE\u010cIOJI <em>(labai l\u0117tai ir vangiai)<\/em>. O, jau, jau&#8230; Taip, ka\u017ekas nubudo&#8230; \u017dmon\u0117s keliasi&#8230; Kada kas nors \u012feis, visa tai baigsis&#8230; O iki tol stenkim\u0117s patik\u0117ti, kad visas \u0161is siaubas buvo ilgas miegas, kur\u012f miegojome&#8230; Jau diena&#8230; Tuoj viskas baigsis&#8230; Ir i\u0161 to visko, sese, lieka tiek, kad j\u016bs vienintel\u0117 esate laiminga, nes tikite svajone&#8230;<\/p><p>ANTROJI. Kod\u0117l i\u0161 man\u0119s to tikit\u0117s? Ar kad a\u0161 taip pasakiau? Ne, a\u0161 netikiu&#8230;\u00a0\u00a0<\/p><p>\u00a0\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p><em>Gieda gaidys. Staiga nu\u0161vinta \u0161viesa. Trys bud\u0117tojos nutyla ir viena \u012f kit\u0105 ne\u017ei\u016bri<\/em><\/p><p><em>Netoliese bra\u0161ka ir girg\u017eda keliu va\u017eiuojantis ve\u017eimas\u00a0<\/em><\/p><p>\u00a0<\/p><p>1913 m. spalio 11\u201312 d.\u00a0 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9255\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9255 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-154\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/11.Dvyliktoji-paskaita.baneris.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9364\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/11.Dvyliktoji-paskaita.baneris.jpg 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/11.Dvyliktoji-paskaita.baneris-300x243.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t25\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/\" rel=\"bookmark\">Merab Mamarda\u0161vili. \u0160iuolaikin\u0117s Europos filosofijos ap\u017evalga. Dvyliktoji paskaita<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2021-01-04T10:45:32+02:00\">2021-01-04<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/11.Dvyliktoji-paskaita.baneris.jpg&description=Merab+Mamarda%C5%A1vili.+%C5%A0iuolaikin%C4%97s+Europos+filosofijos+ap%C5%BEvalga.+Dvyliktoji+paskaita\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/merab-mamardasvili-dvyliktoji-paskaita\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9255\" class=\"elementor elementor-9255\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-aa303a5 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"aa303a5\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-a5e216e\" data-id=\"a5e216e\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-589bd0c color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"589bd0c\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h4>\u00a0<\/h4><h4>\u00a0<\/h4><h4>\u00a0<\/h4><h4>\u00a0<\/h4><h3 style=\"text-align: center;\">I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Aust\u0117ja Merkevi\u010di\u016bt\u0117<\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-0cba5c0\" data-id=\"0cba5c0\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-32998f3 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"32998f3\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"450\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/1.Dvyliktoji-paskaita.originalas.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9637\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/1.Dvyliktoji-paskaita.originalas.jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/1.Dvyliktoji-paskaita.originalas-300x225.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Aust\u0117jos Merkevi\u010di\u016bt\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-cbf15e5 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"cbf15e5\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-78c9c40\" data-id=\"78c9c40\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-a2d6d62 text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"a2d6d62\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p>2020-ieji \u2013 gruzin\u0173 filosofo Merabo Mamarda\u0161vilio (1930\u20131990) devyniasde\u0161imtosios gimimo ir, deja, trisde\u0161imtosios mirties metin\u0117s. Mamarda\u0161vilis nesyk save apib\u016bdino kaip \u201efilosof\u0105 pagal temperament\u0105\u201c arba \u201efilosofin\u012f gyv\u016bn\u0105\u201c (\u010dia akivaizdi aliuzija \u012f Aristotelio \u201epolitin\u012f gyv\u016bn\u0105\u201c ir prie\u0161prie\u0161a \u0161iam), tad jam netiko nei koleg\u0173, pasitraukusi\u0173 \u012f specialias kult\u016brines ni\u0161as \u2013 epistemiologij\u0105, logik\u0105, filosofijos istorij\u0105, semiotik\u0105, strukt\u016bralizm\u0105, estetik\u0105, etik\u0105 \u2013 pasirinkimas, nei juolab marksizmo su visais materializmais \u201etobulintoj\u0173\u201c ar \u201egrynintoj\u0173\u201c kelias. Did\u017ei\u0105j\u0105 \u201egruzin\u0173 Sokratu\u201c vadinto filosofo palikimo dal\u012f sudaro ne jo ra\u0161yti tekstai, o \u012fvairiose SSRS auk\u0161tosiose mokyklose skaityti paskait\u0173 ciklai, geriau ar pras\u010diau \u012fra\u0161yti \u012f magnetofono juost\u0105 ir klausytoj\u0173 i\u0161\u0161ifruoti. 1978\u20131979 m. Mamarda\u0161vilis skait\u0117 paskait\u0173 cikl\u0105 \u201e\u0160iuolaikin\u0117s Europos filosofijos ap\u017evalga\u201c Visas\u0105junginio valstybinio kinematografijos instituto studentams. Si\u016blau vienos paskaitos tekst\u0105 i\u0161 antrojo knygos leidimo, per\u017ei\u016br\u0117to, pataisyto ir vietomis pakomentuoto filosofo dukters Jelenos Mamarda\u0161vili (<em>O\u010derk sovremennoj evropejskoj filosofiji<\/em>, Sankt-Peterburg: Azbuka, 2012, p. 223\u2013243). Prad\u017eiai vis\u0105 ciklo paskait\u0173 atmosfer\u0105 nusakanti citata i\u0161 pirmosios paskaitos: \u201eTa\u010diau tam, kad suprastum\u0117te, k\u0105 pasakosiu, apskritai n\u0117ra b\u016btina i\u0161manyti konkre\u010dias sistemas d\u0117l vienos paprastos prie\u017easties: pasistengsiu ne atpasakoti tekstus, o i\u0161ry\u0161kinti kai kurias pagrindines, nuolat i\u0161nyran\u010dias id\u0117jas, sudaran\u010dias \u0161iuolaikin\u0117s filosofin\u0117s kult\u016bros \u0161erd\u012f, vienodai persmelkian\u010dias visas filosofijos kryptis; jas galima pavadinti kristalizacijomis, kurios \u012fvairiai i\u0161reik\u0161tos, \u012fvairiais pavidalais i\u0161nyra \u012fvairi\u0173 autori\u0173 ir filosofini\u0173 kryp\u010di\u0173 tekstuose ir sykiu sukuria savaip viening\u0105 \u0161iuolaikin\u0117s filosofin\u0117s minties stili\u0173.\u201c<\/p><p style=\"text-align: right;\">Vert\u0117ja<\/p><p>\u00a0<\/p><p>Pra\u0117jus\u012f kart\u0105 u\u017ebaig\u0117me fenomenologijos ap\u017evalg\u0105, taigi aptar\u0117me \u0161iuolaikin\u0119 Europos filosofijos srov\u0119 ir sykiu pateik\u0117me metodologin\u012f kit\u0173 filosofijos srovi\u0173 ir problem\u0173 \u012fvad\u0105, nes paai\u0161k\u0117jo, kad fenomenologija \u2013 tai pirmiausia tam tikras metodas, kur\u012f \u012fvair\u016bs filosofai pasitelk\u0117 visi\u0161kai skirtingiems tikslams, tarp j\u0173, beje, b\u016bta ir svetim\u0173 pa\u010dios fenomenologijos sumanymui. Kitaip tariant, fenomenologija \u012fgijo platesn\u0119 reik\u0161m\u0119, negu jai suteik\u0117 jos k\u016br\u0117jas, tiek kitoki\u0105 ir platesn\u0119 reik\u0161m\u0119, kad, galima sakyti, k\u016bdikis i\u0161spr\u016bdo i\u0161 tikrojo t\u0117vo rank\u0173 ir \u012fgavo pavidal\u0105, nuo kurio anas pasibais\u0117j\u0119s at\u0161lijo.<\/p><p>T\u0117vo, tai yra Edmundo Husserlio, sumanymas buvo universalistinis ir racionalistinis; i\u0161vyd\u0119s pirmuosius bandymus \u0161iam sumanymui suteikti egzistencialistin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105, Husserlis jo atsi\u017ead\u0117jo. Turiu omenyje \u017einom\u0105 epizod\u0105 tarp Husserlio ir jo mokinio ir asistento Martino Heideggerio<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[1]<\/a>. \u017dinoma, \u0161is epizodas turiningai svarbus kalbant apie ypating\u0105, nepriklausom\u0105 naujosios filosofin\u0117s srov\u0117s, vadinamojo egzistencializmo, pob\u016bd\u012f, apie tai, kad fenomenologija \u0161iai srovei t\u0117ra analiz\u0117s metodas ir technika, o ne galutin\u0117 filosofin\u0117 pozicija. Vis d\u0117lto epizodo nereikia perd\u0117ti d\u0117l paprastos prie\u017easties: kaip jau nesyk sakiau, filosofai prastai supranta vienas kit\u0105; da\u017eniausiai prireikia ilgoko nuotolio \u2013 istorinio ir laikinio, \u2013 jiems vienam kit\u0105 asimiliuoti. Filosofiniam darbui b\u016bdinga tam tikra \u012ftampa, nesuderinama su visa\u0117dyste (\u0161iuo atveju visa\u0117d\u017eiai turime b\u016bti mes, kaip filosofijos naudotojai).\u00a0<\/p><p>Taigi dabar imsim\u0117s egzistencializmo. Egzistencializmas, kaip ir kiti mano min\u0117ti XX a. rei\u0161kiniai, atsiranda ant tos dabartyb\u0117s laiko a\u0161ies, kuri\u0105 jums pie\u0161iau. Pirmieji egzistencialistiniai k\u016briniai yra, pavyzd\u017eiui, Karlo Jasperso \u201ePasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 psichologija\u201c (i\u0161leista 1919-aisiais, para\u0161yta anks\u010diau), Gabrielio Marcelio \u201eMetafizinis dienora\u0161tis\u201c (ra\u0161ytas karo metais, \u017einoma, turiu omenyje Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105). I\u0161 dalies egzistencialistines temas gvildeno Ortega y Gassetas, apskritai priskiriamas prie gyvenimo filosofijos atstov\u0173.<\/p><p>O i\u0161 tikr\u0173j\u0173 egzistencializmas suve\u0161\u0117jo v\u0117liau, tre\u010di\u0105j\u012f ir ketvirt\u0105j\u012f m\u016bs\u0173 am\u017eiaus de\u0161imtmet\u012f. Jo raida ypa\u010d susijusi su Martino Heiddegerio darbais; pagrindinis jo veikalas \u201eB\u016btis ir laikas\u201c pasirod\u0117 1927-aisiais. Paskui, lygia greta su Gabrieliu Marceliu, sekdami Kierkegaardu (jau min\u0117jau, kad Kierkegaardas \u2013 vienas \u0161iuolaikin\u0117s filosofijos pagrind\u0117j\u0173, pirmtak\u0173), visi\u0161kai ypatingu pavidalu ir, beje, nepriklausomai nuo Europos filosofijos (tai yra nepriklausomai nuo Sartre\u2019o, Heideggerio, Marcelio) egzistencialistines temas ir s\u0105vokas Rusijoje pl\u0117toja pirmiausia Berdiajevas ir \u0160estovas vadinamojo Sidabro am\u017eiaus religin\u0117s filosofijos kontekste.\u00a0\u00a0<\/p><p>Pirmieji Jeano Paulio Sartre\u2019o darbai (beje, patys \u012fdomiausi) pasirodo ketvirtajame de\u0161imtmetyje. Tai \u201eEgo transcendencija\u201c, \u201eEmocij\u0173 teorijos eskizas\u201c, \u201eVaizduot\u0117\u201c. Nedideli darbai, ko gero, vieninteliai, kuriuose ry\u0161kiai atsiskleid\u0117 nepaprastas filosofinis Sartre\u2019o talentas. \u0160itai sakau ne d\u0117l to, kad Sartre\u2019o talentas skirt\u0173si nuo kit\u0173 filosof\u0173 talento, o tik d\u0117l to, kad ilgainiui Sartre\u2019as j\u012f prarado, taigi verta pasakyti, kad potencialiai tai buvo nuostabiai talentingas filosofas, jei talentingum\u0105 \u0161iuo atveju matuosime geb\u0117jimu atlikti subtiliausi\u0105 analiz\u0119, nepaprasta minties koncentracija ir sykiu palaiminga dovana reik\u0161ti mintis i\u0161rai\u0161kingu stiliumi, aforisti\u0161kai. Galb\u016bt \u0161i dovana ir pra\u017eud\u0117 Sartre\u2019\u0105, nes paskui jis pasin\u0117r\u0117 \u012f literat\u016brin\u0119 ir politin\u0119 veikl\u0105, ir v\u0117lesni darbai jau n\u0117ra tokie \u012fdom\u016bs. O pagrindinis veikalas \u201eB\u016btis ir niekas\u201c, ra\u0161ytas karo metais, apibendrina ir toliau pl\u0117toja ankstyvuosius darbus, bet tarsi nuslegia juos savo svoriu. Mil\u017eini\u0161kas darbas, apie a\u0161tuoni\u0173 \u0161imt\u0173 puslapi\u0173, \u2013 neapsakomai sud\u0117tingas tekstas, bet sistemos svoriu jau nuslegiantis nuostabias jaunyst\u0117s \u012f\u017evalgas.\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Sartre\u2019\u0105 reikia pamin\u0117ti dar ir d\u0117l to, kad egzistencializmo populiarumas, matyt, pirmiausia susij\u0119s su jo vardu, jei populiarumu laikysime ne tiesiog tarp filosof\u0173 sklandan\u010di\u0173 filosofini\u0173 tem\u0173 ir s\u0105vok\u0173 pl\u0117tr\u0105, o vie\u0161\u0105j\u012f populiarum\u0105, filosofij\u0105 kaip tam tikr\u0105 mados, minios domesio rei\u0161kin\u012f. Lengva Sartre\u2019o ranka egzistencializmas po karo tapo Pary\u017eiaus rei\u0161kiniu. Tai daugma\u017e sutapo su veikalo \u201eB\u016btis ir niekas\u201c pasirodymu 1943-iaisiais, su jo pjesi\u0173, literat\u016bros k\u016brini\u0173 leidimais. 1946-aisiais Sartre\u2019as para\u0161\u0117 filosofin\u012f darb\u0105 pavadinimu \u201eEgzistencializmas \u2013 tai humanizmas\u201c, kuris vienintelis i\u0161verstas \u012f rus\u0173 kalb\u0105 (tiesa, tai specfondui<a href=\"#_ftn2\" name=\"_ftnref2\">[2]<\/a> skirtas vertimas). Jame pagrindinius egzistencializmo teiginius Sartre\u2019as m\u0117gino paai\u0161kinti pla\u010diajai publikai, bet pati b\u016btinyb\u0117 ai\u0161kinti liudija, kad pla\u010dioji publika jau atsiradusi. Taip egzistencializmas tapo Pary\u017eiaus salon\u0173 rei\u0161kiniu, ir turiu pasakyti, \u0161itai jo anaiptol nepagra\u017eino. Ta\u010diau po vie\u0161uomen\u0117s puta, mados puta vis d\u0117lto gl\u016bd\u0117jo \u017emoni\u0173 pastangos atpa\u017einti save pasitelkiant Sartre\u2019o si\u016blomas s\u0105vokas ir vaizdinius, atpa\u017einti miglotas savo b\u016bsenas ir i\u0161gyvenimus, absurdi\u0161ko laikotarpio iki ir po Pirmojo pasaulinio karo patyrimus.<\/p><p>\u012eprasta prie egzistencialist\u0173 greta Sartre\u2019o priskirti ir Albert\u2019\u0105 Camus, bet tai labai pritempta, nes Camus ne tik n\u0117ra profesionalus filosofas, bet ir nesilaiko pagrindini\u0173 egzistencialistini\u0173 nuostat\u0173. Tod\u0117l kai pasitelksiu jo tekst\u0173 vaizdinius ir s\u0105vokas, pra\u0161au suvokti juos su i\u0161lyga, kad Camus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nepriskirtinas prie egzistencialist\u0173. Tai savaranki\u0161kas rei\u0161kinys, veikiau t\u0119siantis tradicin\u0119 pranc\u016bz\u0173 aforistik\u0105 ir moralistik\u0105, siekian\u010di\u0105 (jei nesileisime pernelyg toli) dar Montaigne\u2019\u012f. Beje, stiliaus ai\u0161kumu, proto ir pa\u017ei\u016br\u0173 ai\u0161kumu Camus labai lenkia Sartre\u2019\u0105.\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Reik\u0161ming\u0173 egzistencialist\u0173 kitose \u0161alyse, ne Vokietijoje ir ne Pranc\u016bzijoje, nerasime, nors egzistencializmas labai paplito visur. Anglijoje egzistencializmas, galima sakyti, neprigijo, nes ten neatsirado savaranki\u0161k\u0173 filosof\u0173 egzistencialist\u0173. Italijoje, regis, apskritai neprigyja niekas, i\u0161skyrus gra\u017eias moteris, citrinas, vaisius ir apskritai visa, kas gera, o tai jau, \u017einoma, daug. Tiesa, ten yra filosofas Nicola Abbagnano, egzistencialistas, bet, kalbant apie egzistencializm\u0105, j\u012f galima apeiti, nes visos s\u0105vokos i\u0161rastos ne jo.\u00a0<\/p><p>Tad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 lieka Karlas Jaspersas, Gabrielis Marcelis, Sartre\u2019as, Camus ir Martinas Heideggeris. Nu\u017eym\u0117j\u0119 scen\u0105 (apskritai ma\u017eiausiai \u012fdomi dalis), atsigr\u0119\u017ekime \u012f pat\u012f dalyk\u0105, o tai, \u017einoma, sunkoka d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: pirmoji prie\u017eastis \u2013 pati egzistencinio filosofavimo stiliaus prigimtis, o antroji \u2013 mes, kaip tam tikros \u0161alies gyventojai. Pirmoji prie\u017eastis, apsunkinanti vis\u0105 reikal\u0105 (jeigu \u0161iuo laikysime analitin\u012f darb\u0105, reikalo esm\u0117s supratimo darb\u0105, o ne vie\u0161\u0105 susir\u016bpinim\u0105 tokiomis dirginan\u010diomis temomis, kaip mirtis, baim\u0117, vienatv\u0117 ir kiti mieli dalyk\u0117liai), yra ta, kad \u017eodin\u0117 egzistencini\u0173 tem\u0173 ir s\u0105vok\u0173 i\u0161rai\u0161ka sutampa su psichologin\u0117mis kasdien\u0117s m\u016bs\u0173 kalbos s\u0105vokomis, tod\u0117l j\u0173 turin\u012f lengva perkelti \u012f persona\u017eus ir gro\u017ein\u0119 eseistik\u0105. Neatsitiktinai atsirado tokie \u017eod\u017ei\u0173 junginiai, kaip \u201eegzistencialistinis romanas\u201c, \u201eegzistencialistinis kinas ir teatras\u201c, ne\u012fmanomi kalbant apie kitas filosofines sroves. Suprasite, kaip absurdi\u0161kai skamb\u0117t\u0173, jei pasakysiu, pavyzd\u017eiui, \u201ekartezi\u0161kasis kinas\u201c arba \u201etomistinis romanas\u201c.\u00a0<\/p><p>Ir Sartre\u2019o, ir Camus atveju egzistencializmas i\u0161 dalies realizavosi per form\u0105, kuri\u0105 pasitelkia literat\u016bra ir tiesiog \u012fprastin\u0117 vadinamoji i\u0161mintis (filosofija j\u0105 taip pat pasitelkia), b\u016btent per aforistik\u0105. Aforistika, b\u016bdama (pasakysime taip) nesistemin\u0117, padrika, diskretin\u0117 koki\u0173 nors ties\u0173 i\u0161rai\u0161ka, labai atitiko \u0161iuolaikin\u0117s auditorijos skon\u012f kaip tik d\u0117l to, kad \u0161iuolaikin\u0117 auditorija ir \u0161iuolaikinis filosofinis nusiteikimas link\u0119 prie\u0161intis manijai kurti filosofines (ir apskritai bet kokias) sistemas. Pamenate, sakiau: \u201ekonkretumas\u201c, \u201esinkretizmas\u201c, \u201eindividuacija\u201c, \u2013 ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalb\u0117jau apie tokius \u0161iuolaikin\u0117s XX a. kult\u016bros stiliaus nervus, i\u0161 kuri\u0173, jei pagalvoji, i\u0161plaukia, kod\u0117l pavir\u0161iuje mes esame labiau link\u0119 \u012f alegorijas, aforizmus. Esama \u0161iokio tokio pasibjaur\u0117jimo sistemi\u0161kai pl\u0117tojama mintimi, dideli\u0173 metafizini\u0173 ar apskritai filosofini\u0173 sistem\u0173 k\u016brimu. Pranc\u016bzams \u0161iuo po\u017ei\u016briu ypa\u010d pasisek\u0117, nes jie tur\u0117jo gana solid\u017ei\u0105 aforistikos tradicij\u0105.<\/p><p>Ta\u010diau galima ir kitokia rai\u0161ka. I\u0161 pat prad\u017ei\u0173 sakiau, kad apskritai kiekvienam su dvasiniais rei\u0161kiniais susidurian\u010diam \u017emogui vis d\u0117lto reikia tur\u0117ti tam tikr\u0105 t\u0173 dvasini\u0173 rei\u0161kini\u0173 skaitymo technik\u0105. Ir viena i\u0161 daugyb\u0117s tokios skaitymo technikos taisykli\u0173 numano speciali\u0105 dvasini\u0173 rei\u0161kini\u0173 kategorij\u0105, b\u016btent ne tiesiogin\u0119 analitin\u0119 minties rai\u0161k\u0105 ir d\u0117stym\u0105, o toki\u0105 \u017eodin\u0119 konstrukcij\u0105, kurios tikslas \u2013 paskatinti mint\u012f. Pateiksiu pavyzd\u012f: ma\u017eas vaikas susi\u017eeid\u0117 pir\u0161t\u0105, verkia, ir juk neimsite jam ai\u0161kinti, kas yra pir\u0161tas, kad skausmas tuoj praeis, kad \u010dia nieko rimto; pasakysite: \u017ei\u016br\u0117k, pauk\u0161\u010diukas nuskrido, tai yra, u\u017euot steng\u0119si perteikti jam norim\u0105 mint\u012f, pam\u0117ginsite kokiais nors s\u0105lyginiais \u017eod\u017eiais ir pasakymais nukreipti j\u012f pageidaujamos b\u016bsenos link. Kartais tokia ypatybe pasi\u017eymi, pavyzd\u017eiui, pamokslas, turintis veikiau sukelti klausytojui ar skaitytojui ie\u0161kom\u0105 ar pageidaujam\u0105 b\u016bsen\u0105, o ne pateikti i\u0161pl\u0117tot\u0105 ties\u0173 sistem\u0105. Juk i\u0161d\u0117st\u0119s logi\u0161kai susijusi\u0173 ties\u0173 sistem\u0105 neatversi \u012f tik\u0117jim\u0105. Egzistencialistin\u0117s formos, tai yra formos, kuriomis i\u0161rei\u0161kiama egzistencialistin\u0117 filosofija, labai da\u017enai priklauso \u0161iai kategorijai: jos yra \u017emogaus nukreipimo b\u016bdai, pamokslo metodai, atvertimo \u012f k\u0105 nors per netiesiogin\u0119 kalb\u0105 metodai.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>O antroji prie\u017eastis esame mes patys (tod\u0117l ir pasakiau: \u201emes, kaip tam tikros \u0161alies gyventojai\u201c). Turiu omenyje did\u017eia dalimi labai sen\u0105 Rusijos tradicij\u0105 (\u017einoma, jei suvoksime Rusij\u0105 kaip tai, kuo ji pati pasivert\u0117 teritorinio mil\u017eino prasme), dviveid\u0119 jos manij\u0105. Pirmasis jos veidas \u2013 tai \u0161viesi sala, supama tamsos, kurioje knib\u017ed\u0117te knib\u017eda visokiausi\u0173 velni\u0161k\u0173 j\u0117g\u0173, linkin\u010di\u0173 pikto \u0161viesios pa\u0161ventintos salos \u017emon\u0117ms. Prielaida, jog viskas pasaulyje nutinka tam, kad mes patirtume malonum\u0105 arba nemalonum\u0105, jog visur slypi g\u0117rio arba blogio ketinimas, istorijoje buvo vadinama manicheizmu. O antrasis to paties komplekso veidas \u2013 reikalavimas, kad mus myl\u0117t\u0173.<\/p><p>Prisimenu vien\u0105 apysak\u0105 (regis, \u201eMaskva \u2013 Petu\u0161kai\u201c, tokio Jerofejevo, maskvie\u010dio autoriaus), ji \u0117jo i\u0161 rank\u0173 \u012f rankas; ten yra nuostabi scena, puikiai atskleid\u017eianti kompleks\u0105, apie kur\u012f kalbu. Du girtuokliai sus\u0117d\u0119 kalbasi rusi\u0161ku stiliumi: tu mane gerbi ar negerbi? (Ne girtuokli\u0173 toje apysakoje n\u0117ra, \u0161iuo po\u017ei\u016briu tai i\u0161ties maskvi\u0161k\u0117 apysaka.) Ten dar \u012fdomiau suregzta. Vienas girtuoklis klausia kito: \u201eVania, kaip manai, kurioje Pir\u0117n\u0173 pus\u0117je labiau gerbia rus\u0173 \u017emog\u0173, \u0161iapus ar anapus? \u201c<a href=\"#_ftn3\" name=\"_ftnref3\">[3]<\/a> Dalykas tas, kad ypa\u010d m\u0117ginant suvokti egzistencializm\u0105 b\u016btina atsikratyti \u0161io komplekso. Pasaulyje nutinka \u012fvairi\u0173 \u012fvyki\u0173, rei\u0161kini\u0173, akt\u0173 (o minties atsiradimas \u2013 taip pat \u012fvykis), \u2013 jie tiesiog nutinka. Juk gyvenimas apskritai ne d\u0117l m\u016bs\u0173; augalas auga anaiptol ne tam, kad mums b\u016bt\u0173 gera ar bloga; jis auga, nes auga, neturi jokio tikslo mus d\u017eiuginti ar piktinti, jokio klastingo sumanymo. Dvasiniai rei\u0161kiniai irgi nutinka, nes \u017emon\u0117s galvoja, \u0161ypsosi, kuria dainas, ir tokie b\u016bties aktai ir rei\u0161kiniai anaiptol neturi jokio u\u017etaiso, kad mus myl\u0117t\u0173 \u0161iapus ir nemyl\u0117t\u0173 anapus Pir\u0117n\u0173. Vadinasi, reikia atsikratyti manicheizmo, reikia pa\u017evelgti \u012f visus rei\u0161kinius kaip \u012f savaime pakankamus (<em>samodostato\u010dnyje<\/em>), \u2013 sykiu mums atsivers ka\u017ekoks turinys, ir tada \u012fstengsime elgtis pagal taisykl\u0119, kuri\u0105 pasi\u016bliau pa\u010dioje m\u016bs\u0173 susitikimo, m\u016bs\u0173 pokalbi\u0173 prad\u017eioje, b\u016btent did\u017eiadvasi\u0161kumo taisykl\u0119, tai yra sielos geb\u0117jimo k\u0105 nors \u012fimti taisykl\u0119, bet \u012fimti neb\u016btinai nekriti\u0161kai, ne tiesiog praryti, \u2013 \u012fimti supratingai, taigi k\u0105 nors priimti, o ko nors nepriimti.<\/p><p>I\u0161 tikr\u0173j\u0173 pasakiau \u0161tai k\u0105: viena vertus, sutaptis su \u012fprastais psichologiniais terminais leid\u017eia sud\u0117tingus filosofinius dalykus transponuoti \u012f nesunkiai suprantamas \u017emogaus b\u016bsenas, lengvai i\u0161gyvenamas pasitelkiant metafor\u0105 ir menin\u012f vaizd\u0105; antra vertus, tokia sutaptis su psichologin\u0117mis \u012fprastos kalbos s\u0105vokomis, persiklojusi su manicheizmu, bemat u\u017ekerta kelias suprasti, apie k\u0105 kalbama. Antai egzistencialistiniuose tekstuose matome \u017eod\u012f \u201ebaim\u0117\u201c arba \u201esiaubas\u201c, arba \u201eilgesys\u201c (n\u0117ra tikslaus vertimo i\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos, pranc\u016bz\u0173 kalba tai <em>angoisse<\/em>), bet tai veikiau <em>Weltschmerz<\/em> \u2013 pasaulio sielvartas, pasaulio li\u016bdesys. Baim\u0117! Ta\u010diau yra tokie \u017eod\u017eiai, kokie yra, kit\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 neturime, tod\u0117l norint suprasti reikia b\u016bti apdairiems. Apie koki\u0105 baim\u0119 kalbama? Mes gyvename \u0161viesioje saloje, \u0161viesos centre, ir nejau\u010diame baim\u0117s, o \u0161tai anie \u017emon\u0117s tamsoje, \u017einoma, bijo. Atrodo, tarsi b\u016bt\u0173 kalbama apie \u012fprast\u0173 psichologini\u0173 b\u016bsen\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0105 ir, \u017einoma, bemat atsiranda gatavas sociologinis paai\u0161kinimas \u201ei\u0161sigimimo\u201c, \u201enuosmukio\u201c, \u201eistorijos baim\u0117s\u201c ir kitais terminais. Ta\u010diau \u201ebaim\u0117\u201c arba \u201evalia myriop\u201c (dar vieni \u017eod\u017eiai) priklauso pa\u010diam egzistencialistiniam tekstui, o \u0161\u012f tekst\u0105 reikia mok\u0117ti skaityti. Ir para\u0161yta visai ne tai, k\u0105 \u0161iems \u017eod\u017eiams priskirtume, pasidav\u0119 savajam manicheizmui.\u00a0<\/p><p>\u0160iek tiek praval\u0119 keli\u0105, nudirbome \u0161imtadal\u012f darbo, o dabar imsim\u0117s likusios dalies. Aptardamas fenomenologij\u0105 parod\u017eiau, kad egzistuoja tam tikros problemos ir rei\u0161kiniai, tokie, kaip fenomenas, ypatinga form\u0173 konkretumo problema, parod\u017eiau kontekst\u0105, kuriame atsiranda formos problema, b\u016btent kai atsi\u017ead\u0117ta prielaidos apie absoliu\u010di\u0105 s\u0105mon\u0119 (arba\u00a0 transcendentin\u012f m\u016bs\u0173 b\u016bties garantij\u0173 pasaul\u012f), parod\u017eiau b\u016bties problem\u0105, \u2013 dabar visas \u0161ias problemas aptiksime kitokio pavidalo ir turinio. Ta\u010diau turime prisiminti fon\u0105, kuriame \u0161ias problemas \u012fved\u017eiau. Svarbiausias dalykas, kur\u012f reikia prisiminti, jei dabar norime suprasti egzistencializme visa kita, yra tai, k\u0105 pavadinau pagrindiniu ontologiniu filosofin\u0117s kult\u016bros \u2013 ir ne tik filosofin\u0117s, apskritai XX a. kult\u016bros \u2013 i\u0161gyvenimu. Tai i\u0161gyvenimas, kad n\u0117ra garantij\u0173, n\u0117ra transcendentinio pasaulio. Neregi\u0173 akys nukreiptos \u012f tu\u0161\u010di\u0105 dang\u0173<a href=\"#_ftn4\" name=\"_ftnref4\">[4]<\/a>, \u2013 prisiminkime Baudelaire\u2018o vaizd\u0105; \u0161itaip problemas labai supaprastiname, sukoncentruojame, bet galb\u016bt tai gera intuicija, tapsianti pagrindu tam, apie k\u0105 kalb\u0117siu.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>I\u0161 pa\u017ei\u016bros egzistencin\u0117s temos pirmiausia atsiranda aplink vien\u0105, saky\u010diau, pradin\u0119 problem\u0105, kuri kaip tik ir yra kjerkjegori\u0161kasis motyvas. Sakiau, kad pagrindin\u0117 Kierkegaardo mintis, aplink kuri\u0105 telk\u0117si visas subtilus jo subjektyvumas ir menin\u0117 nat\u016bra, buvo mintis, jog pasaul\u012f apra\u0161antys m\u0105stytojai ka\u017ekod\u0117l pamir\u0161ta patys es\u0105 \u0161io pasaulio dalis, pamir\u0161ta, kad instrumentas, kuriuo jie atlieka savo filosofines arijas, irgi tam tikru b\u016bdu yra, ir kad pa\u010diu filosof\u0173 klausimu apie b\u016bt\u012f rei\u0161kiasi b\u016btis. Arba apverskime \u0161i\u0105 fraz\u0119: yra dalyk\u0173, esan\u010di\u0173 tiek, kiek apie juos kyla koki\u0173 nors klausim\u0173. R\u016bpestis b\u016btimi yra b\u016bties b\u016bdas, o ne tiesiog pasakojimas apie ka\u017ekok\u012f \u012fvyk\u012f\u00a0 pasaulyje, kuris b\u016bt\u0173 nuo man\u0119s atskirtas, tarsi vykt\u0173 scenoje, o a\u0161 b\u016b\u010diau tiesiog \u017ei\u016brovas.<\/p><p>Taigi \u012fvedu dar vien\u0105 b\u016bding\u0105 egzistencializmo vaizdin\u012f \u2013 spektaklio, scenos vaizdin\u012f. U\u017eb\u0117gdamas u\u017e aki\u0173 pasakysiu: egzistencializmas visai ankstesnei, klasikinei, filosofijai priki\u0161a objektyvistin\u012f santyk\u012f su pasauliu, \u017evilgsn\u012f \u012f pasaul\u012f kaip \u012f spektakl\u012f, tai yra kaip \u012f objekt\u0105, kur\u012f ne\u0161ali\u0161kas \u017ei\u016brovas stebi, ap\u017evelgia, apra\u0161o i\u0161 kokio nors i\u0161orinio ta\u0161ko. Egzistencializmas pirmiausia (dabar turime tai suprasti) imasi \u0161io motyvo, kur\u012f galime pavadinti kjerkjegori\u0161kuoju (nes jis pirmiausia pasigirdo Kierkegaardo veikaluose), ir pl\u0117toja j\u012f. Trumpai tariant, pagrindin\u0117 egzistencialistin\u0117 s\u0105voka toli gra\u017eu n\u0117ra kupina misterijos, paslapties; beje, \u0161i\u0105 s\u0105vok\u0105 pirmiausia \u012fved\u0117 Heideggeris, nors apskritai, ne tokiu tiesioginiu pavidalu, ji pasirodo vis\u0173 egzistencialist\u0173 darbuose, \u2013 b\u016btent s\u0105voka <em>Dasein<\/em>, \u201e\u010dia b\u016btis\u201c (versti galima \u012fvairiai, kartais ver\u010diama kaip \u201e\u017emogi\u0161koji b\u016btis\u201c, taigi ypatinga b\u016btis, besiskirianti nuo kit\u0173 daikt\u0173 b\u016bties; ver\u010diama ir kaip \u201edalyvaujanti b\u016btis\u201c, \u201e\u010dia b\u016btis\u201c, \u201eten b\u016btis\u201c; a\u0161 galb\u016bt dabar greitomis i\u0161vers\u010diau \u201ejau b\u016btis\u201c).\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>\u012esiklausykime \u012f Kierkegaardo motyv\u0105. Jis sako: m\u0105stytojas, kalbantis apie pasaul\u012f, u\u017emir\u0161ta es\u0105s pasaulio dalis; tai, kas sakoma apie b\u016bt\u012f, jau yra b\u016btis, kalbanti apie b\u016bt\u012f, ir kiekvien\u0105 fraz\u0119 apie b\u016bt\u012f arba pasaul\u012f gaubia \u201ejau b\u016bties\u201c debesis. Ka\u017ekas jau yra, b\u016btent \u0161is kalbantysis apie b\u016bt\u012f, nes kalb\u0117damas jis yra tas, kas yra, ir neb\u016bt\u0173 tuo, jei nekelt\u0173 klausimo apie b\u016bt\u012f. Prisiminkite, jau kalb\u0117jau apie tokias s\u0105vokas (pa\u010dias savaime tu\u0161\u010dias daiktin\u0117s tu\u0161tumos prasme), kuri\u0173 visas turinys apsiriboja tuo, kad jei \u017emogus nukreipia \u012f jas savo domes\u012f, d\u0117mes\u012f ir r\u016bpest\u012f, tai \u017emoguje, \u017emogaus egzistavime yra ka\u017ekas, ko neb\u016bt\u0173, jeigu jis nesusisiet\u0173 su \u0161iomis s\u0105vokomis. Tokio pob\u016bd\u017eio s\u0105vokos vadinamos simboliais, tai yra simboliai ne siejami su daiktu (nors ir turi daiktin\u012f referentin\u012f pavidal\u0105), o sukelia s\u0105vokos vartotojui tam tikr\u0105 egzistavimo b\u016bsen\u0105.<\/p><p>Antai filosofas, kalbantis apie Diev\u0105, anaiptol netvirtina, kad Dievas egzistuoja (nors \u017emoni\u0173 kalba tokia, ji neturi nedaiktini\u0173 termin\u0173; nedaiktiniai terminai yra tik simboliniame aparate, sudarytame i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, bet j\u0173 prasm\u0117s kitos); juk kalban\u010dio apie Diev\u0105 Kanto nuomone, kalb\u0117ti apie Diev\u0105 egzistavimo terminais apskritai ne\u012fmanoma, nes egzistuoja tik patyrimo objektai. Tad jei teigiame, kad Dievas egzistuoja, jis turi b\u016bti \u012ftrauktas \u012f vis\u0105 m\u016bs\u0173 patyrimo audin\u012f, o tai paikyst\u0117 d\u0117l daugyb\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 ir sumetim\u0173. Ir vis d\u0117lto Kantas \u012fveda tik\u0117jimo Dievu postulat\u0105. Jis turi omenyje ka\u017ein k\u0105, kas neturi prasm\u0117s ir reik\u0161m\u0117s, bet turi vert\u0119, nes, kartoju, bet kokia prasm\u0117 ir reik\u0161m\u0117 daikti\u0161ka ir prieinama patyrimo argumentacijai, patvirtinan\u010diai j\u0105 arba paneigian\u010diai. O kas nors, kas yra gryna forma arba tu\u0161\u010dia forma, arba simbolis, turi tik vert\u0119 ta prasme, kad \u0161is kas nors, vadinamas vertybe, vienaip ar kitaip organizuoja m\u016bs\u0173 egzistavim\u0105. Visi simbolio padariniai regimi, o pats simbolis neregimas.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Vienas simbolis \u2013 vieni padariniai, kitas simbolis \u2013 kiti padariniai, ir jau visi\u0161kai ypatingi padariniai, kai simbolio apskritai n\u0117ra. Sykiu supa\u017eindinu jus su tais metmenimis, kurie daro \u012fmanom\u0105 pokalb\u012f apie <em>Dasein<\/em>, tai yra apie \u201e\u010dia b\u016bt\u012f\u201c arba \u201ejau b\u016bt\u012f\u201c (kad atsirast\u0173 asociacij\u0173, susiejan\u010di\u0173 jus su viskuo, k\u0105 kalb\u0117jau anks\u010diau, ir su filosofija pa\u010dia savaime).\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Prabil\u0119s apie egzistencializm\u0105, turiu i\u0161sakyti dar vien\u0105, tre\u010di\u0105j\u0105, pastab\u0105. Kai pasakosiu apie j\u012f, j\u016bs atpa\u017einsite daugyb\u0119 dalyk\u0173, apie kuriuos kalb\u0117jau anks\u010diau ir kuri\u0173 visi\u0161kai nesiejau su egzistencializmu, ir tai n\u0117ra atsitiktinumas (dabar atsiriboju nuo to, kad apskritai ne\u012fmanoma kalb\u0117ti ir galvoti nieko, ko neb\u016bt\u0173 kalb\u0117j\u0119 ir galvoj\u0119 kiti; jei kalbame tiksliai ir teisingai, neabejotina, kad kas nors kitas tai yra kalb\u0117j\u0119s). Turiu omenyje, kad apskritai galima sakyti, jog egzistencializmo kaip specialios filosofijos i\u0161 viso n\u0117ra. Tai XX a. nesusipratimas; nesusipratimas \u2013 ne \u0161ios filosofijos turinys, o tai, kad ji laikoma ypatinga, nauja filosofija. Bet kokia filosofija tam tikra prasme egzistencin\u0117: n\u0117ra filosofijos, kurioje neb\u016bt\u0173 dalyk\u0173, apie kuriuos ir kalb\u0117jau, ir dar kalb\u0117siu. Neatsitiktinai kalb\u0117damas apie juos nesigriebiau joki\u0173 egzistencini\u0173 termin\u0173 ir s\u0105vok\u0173. Tiesiog kai kas filosofijoje buvo savaime suprantama, nereikalavo nei ypatingo d\u0117mesio, nei gin\u010d\u0173. Pavyzd\u017eiui, tai, k\u0105 jau sakiau apie b\u016bt\u012f, kita kalba galima pavadinti asmenybine strukt\u016bra. Kalb\u0117damas apie \u201e\u010dia ir dabar\u201c konkretum\u0105, apra\u0161in\u0117jau asmenybines strukt\u016bras, tai yra fenomen\u0105, filosofijoje vadinam\u0105 asmenybe.\u00a0<\/p><p>Egzistencializmas \u0117jo prie b\u016bties problem\u0173 b\u016btent per asmenyb\u0117s problem\u0105, \u012fvesdamas terminus \u201eautenti\u0161kas\u201c, \u201eneautenti\u0161kas\u201c. Ta\u010diau dabar noriu pasakyti ne tai. Pavyzd\u017eiui, Descartes\u2018o arba Mikalojaus Kuzie\u010dio filosofijoje asmenyb\u0117 buvo savaime suprantamas dalykas. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad \u017emogus, atliekantis tai, k\u0105 jis atlieka kaip filosofas, pavyzd\u017eiui, samprotauja apie <em>cogito<\/em>, ir realizuojasi kaip asmenyb\u0117 (ne kaip individas, o kaip asmenyb\u0117 filosofine prasme). Sakiau, kad asmenybin\u0117s strukt\u016bros \u2013 ypatinga s\u0105voka, neturinti nieko bendro su m\u016bs\u0173 individualybe ir pana\u0161iais dalykais (d\u0117l to jau \u012fsp\u0117jau, tod\u0117l nekartosiu, antraip v\u0117l prireiks visk\u0105 prad\u0117ti i\u0161 naujo, ir taip be galo, nes kiekviena s\u0105voka tarsi kraujo srov\u0117 kapiliaruose: kiekviena filosofin\u0117 s\u0105voka susijusi su visomis kitomis, tod\u0117l kalbant tenka ka\u017ek\u0105 nugen\u0117ti, laikyti jau i\u0161kovotu ir \u017einomu dalyku). Asmenybin\u0117 strukt\u016bra&#8230; \u0160iuo po\u017ei\u016briu XVII a. filosofams, susitelkusiems ne \u012f kult\u016br\u0105, o \u012f civilizacij\u0105 ir kosmos\u0105, j\u0173 pa\u010di\u0173 vieta civilizacijoje ir kosmose atrod\u0117 savaime suprantama; jiems visi\u0161kai ner\u016bp\u0117jo itin pabr\u0117\u017eti egzistencin\u0119 savo \u017eod\u017ei\u0173 prasm\u0119. Ta\u010diau XX a. \u0161itai jau n\u0117ra savaime suprantama: tai, kas anks\u010diau buvo daroma paprastai ir savaime, dabar tenka daryti sud\u0117tingai, ir dar ai\u0161kinantis su kult\u016bros kontekstu, nes kult\u016bra pat\u012f proto ugdym\u0105, anks\u010diau sutapus\u012f su asmenybiniu \u017emogaus orumu, padar\u0117 labai dviprasmi\u0161k\u0105. Protui atskilus nuo \u017emogi\u0161kojo orumo prireik\u0117 ypa\u010d pabr\u0117\u017eti egzistencines problemas ir b\u016bsenas, kurios apskritai buvo visada. N\u0117 kiek nepritempdamas gal\u0117\u010diau kiekvien\u0105 tikr\u0105 filosof\u0105 pristatyti kaip klasikin\u012f egzistencialist\u0105 b\u016btent d\u0117l to, kad tam tikra prasme egzistencin\u0117 filosofija neegzistuoja, egzistuoja tik filosofija.<\/p><p>Taigi s\u0105voka <em>Dasein<\/em> \u2013 \u201ejau b\u016btis\u201c arba \u201e\u010dia b\u016btis\u201c, arba \u201e\u017emogi\u0161koji b\u016btis\u201c \u2013 labai sunkiai ap\u010diuopiama, nors labai reik\u0161minga egzistencializmui. Ja pirmiausia siekiama nusakyti ypating\u0105 b\u016bties r\u016b\u0161\u012f. \u017dinoma, tai \u017emogi\u0161koji b\u016btis, bet ne tiesiog \u017emogaus egzistavimas, o visa tai jo egzistavime, kas priklauso nuo \u017emogaus jau atlikt\u0173 akt\u0173, nuo jo santykio su pasauliu arba, kitaip tariant, \u0161i b\u016btis n\u0117ra pasaulio spektakl\u012f stebin\u010dio \u017emogaus b\u016btis, ji yra dalis pasaulio, apie kur\u012f tas pats \u017emogus kalba, kur\u012f jis stebi tokiomis aplinkyb\u0117mis, kai steb\u0117tojas \u2013 neatsiejama stebimo pasaulio dalis, taigi pats pasaulio steb\u0117jimas yra \u0161io pasaulio gyvenimo aprai\u0161ka.\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>\u0160i\u0105 situacij\u0105 nusako pagrindiniai egzistencializmo simboliai arba s\u0105vokos, kurias Heideggeris pavadino \u201eegzistencialais\u201c. Paprastai filosofijoje buvo kalbama apie \u201ekategorijas\u201c arba \u201es\u0105vokas\u201c, o Heideggeris kai kurias savo s\u0105vokas (kurios yra simbolinio pob\u016bd\u017eio) vadina egzistencialais. Egzistencialas, susij\u0119s su b\u016btimi, yra supratimas kaip pa\u010dios b\u016bties elementas. Kaipgi supratimas gali b\u016bti pa\u010dios b\u016bties elementas? Juk paprastai b\u016btis apra\u0161oma ir turi b\u016bti apra\u0161oma objektyviai, maksimaliai pa\u0161alinant i\u0161 paties apra\u0161ymo subjekt\u0105. Tokia klasikinio objektyvaus mokslo proced\u016bra. Jei sakau, kad supratimas yra egzistencialas, susij\u0119s su b\u016btimi, arba pa\u010dios b\u016bties charakteristika, ar tai rei\u0161kia, kad pl\u0117toju savoti\u0161k\u0105 panteizm\u0105, tai yra apgyvendinu pasaul\u012f kokiomis nors s\u0105moningomis esm\u0117mis? Ne, omenyje turima \u0161tai kas: b\u016btyje kas nors vyksta arba kas nors yra, jeigu yra tam tikras supratimas, pavyzd\u017eiui, supratimas to, k\u0105 pavadinau simboliais, formomis (yra garb\u0117 \u2013 neapib\u016bdinamas dalykas; Luninas<a href=\"#_ftn5\" name=\"_ftnref5\">[5]<\/a> supranta garb\u0119, tod\u0117l pasaulyje yra dalyk\u0173, kuriuos galima apra\u0161yti: Luninas pasielg\u0117 taip, \u012fvyko \u0161itai). Trumpai tariant, kalbama apie b\u016bties rei\u0161kinius, taigi apie dalykus, kurie egzistuoja ne s\u0105mon\u0117je, yra ne subjektyv\u016bs, o real\u016bs \u012fvykiai, ir tokie, kuriuos \u012fmanoma pavadinti ir kurie numano supratim\u0105. \u0160iame supratime n\u0117ra atskiro objekto paveikslo. Supratimas, kartoju, yra paties \u0161io rei\u0161kinio s\u0105lyga, skyrium nuo jo nei\u0161sakomas. Paklauskite Lunino, k\u0105 jis turi omenyje, ir jis neatsakys \u2013 jis ne\u017eino. Vadinasi, supratimas yra kaip b\u016bties elementas, o ne kaip \u017eini\u0173 sistemos ar moral\u0117s norm\u0173 sistemos elementas (Pestelis, beje, tur\u0117jo moral\u0117s norm\u0173 sistem\u0105, o Luninas jos netur\u0117jo). (Pabr\u0117\u017eiu, supratimu \u010dia laikoma ne tai, kas i\u0161sirutulioja \u012f ties\u0173, susijusi\u0173 kokiais nors loginiais ry\u0161iais, sistem\u0105, o tai, kas ir n\u0117ra \u017einojimas.) \u0160tai kas Heideggerio veikaluose pasirodo kaip supratimas, kaip b\u016bties egzistencialas.\u00a0<\/p><p>Taigi visa, k\u0105 dabar pasakiau apie supratim\u0105 arba k\u0105 pasakiau apie egzistencial\u0105, remdamasis vieno egzistencialo pavyzd\u017eiu, rei\u0161kia, kad egzistencialais vadinami ka\u017ekokie nurodantys dalykai. K\u0105 rei\u0161kia \u201enurodantis\u201c? Turime pradin\u0119 situacij\u0105, kai d\u0117l min\u0117tojo pagrindinio ontologinio i\u0161gyvenimo \u017emogus tarsi pakibo ore vir\u0161 tu\u0161tumos. N\u0117ra garantij\u0173. Pasaulio istorijos, kult\u016bros istorijos eiga privert\u0117 j\u012f pakibti ore vir\u0161 tu\u0161tumos. Ka\u017ekas nutiko pa\u010diai kult\u016brai, ka\u017ekas sutriko. \u012evyko Pirmasis pasaulinis karas, mokslinis \u017einojimas tapo integruotu visuomenini\u0173 strukt\u016br\u0173 elementu ir kartu pasidar\u0117 \u012ftartina proto arba <em>ratio<\/em> funkcija ir taip toliau (visa tai jau apib\u016bdinau). Ta\u010diau juk visada yra pati rizikos, pastangos situacija \u2013 tik tavo pastangos kiekvien\u0105 minut\u0119 situacija! Kitaip niekas negali tverti. Ta\u010diau galime \u0161ios situacijos nematyti, pamir\u0161ti j\u0105. Tai \u0161tai, viena vertus, kokie nors real\u016bs \u012fvykiai gali pad\u0117ti mums pamatyti fundamentali\u0105 \u017emogaus situacij\u0105, b\u016btent laisv\u0117s situacij\u0105 (laisv\u0117 \u2013 dar vienas egzistencialas) ne palaiming\u0105ja \u017eod\u017eio prasme, kuria \u0161is vartojamas kasdien\u0117je kalboje, ne kaip ka\u017ekok\u012f g\u0117r\u012f ar privilegij\u0105, o atsakomyb\u0117s prasme arba, kaip v\u0117liau pasakys Sartre\u2018as, pasmerktumo laisvei prasme. Mes visada taip gyvename, bet ne visada prisimename ir \u017einome. Kartais pasaulis sugri\u016bva, ir tada jau, ai\u0161ku, \u017einome, kad esame laisvi, tai yra, kad reikia ka\u017ek\u0105 daryti pa\u010diam ir n\u0117ra kuo pasikliauti. O jei pasaulis nesugriuvo? Egzistencialistinis apra\u0161ymas veikia \u0161itaip: atsiranda vadinamoji \u201eribin\u0117s situacijos\u201c s\u0105voka. O tai, k\u0105 pavadinau \u201eegzistencialais\u201c arba \u201enurodan\u010diomis s\u0105vokomis\u201c, yra tokios s\u0105vokos, kurias pasitelk\u0119s galiu bet kok\u012f dalyk\u0105 bet kuri\u0105 akimirk\u0105 \u2013 gri\u016bva pasaulis ar negri\u016bva, viskas gerai ar blogai \u2013\u00a0 pamatyti ribin\u0117s situacijos aspektu.<\/p><p>O kas yra \u201eribin\u0117 situacija\u201c? Prie\u0161 aptardamas j\u0105, \u012fvesiu dar vien\u0105 egzistencial\u0105, kad j\u016bs\u0173 supratimas pasidaryt\u0173 ai\u0161kesnis. Taigi jau turiu \u201esupratim\u0105\u201c kaip egzistencial\u0105, turiu \u201elaisv\u0119\u201c (arba \u201eatsakomyb\u0119\u201c \u2013 geriau taip) kaip egzistencial\u0105. O \u0161tai dar vienas egzistencialas \u2013 \u201emirtis\u201c. Literat\u016broje rasite (labai svarbu tai pasakyti, nes \u0161is atvejis taip pat dviprasmi\u0161kas, neatsparus manicheizmui) sodri\u0173, nelygu autoriaus polinkis \u012f egzaltacij\u0105, apra\u0161ym\u0173 apie mirting\u0105 \u017emogaus dali\u0105, apie tai, kad kiekvienas egzistavimas ver\u017eiasi myriop. Ir jums atrodys, kad ra\u0161o optimizmo netek\u0119 \u017emon\u0117s. Pavyzd\u017eiui, Spinoza kalb\u0117jo, kad laisvas \u017emogus negalvoja apie mirt\u012f, bet tada buvo kylan\u010dios bur\u017euazin\u0117s raidos epocha ir kylanti humanizmo, racionalizmo ir ap\u0161vietos linija, o dabar linija leid\u017eiasi, \u2013 taigi li\u016bdesys ir nerimas d\u0117l mirties. Kitaip tariant, atrodyt\u0173, kad regime tiesiog filosofi\u0161kai apipavidalintas visada egzistuojan\u010dias psichologines b\u016bsenas \u2013 m\u016bs\u0173 laikais taip pat esama li\u016bdesio nuotaikos.<\/p><p>Ta\u010diau kita dingstimi jau sakiau, kad filosofija neturi jokio ry\u0161io su psichologija. Apskritai filosofijos kalba, galima sakyti, n\u0117ra \u017emogi\u0161ka kalba. Filosofija \u2013 ne apie tai, visai ne apie tai ir visada ne apie tai. Beje, taip pat ir pagal Nietzsch\u0117s taisykl\u0119: kad mumyse b\u016bt\u0173 kas nors \u017emogi\u0161ka, imkime kalb\u0117ti apie tai, kas ant\u017emogi\u0161ka, kalb\u0117ti anaiptol ne apie realius i\u0161skirtinius \u017emones arba i\u0161skirtin\u0119 ras\u0119, grup\u0119 \u017emoni\u0173, vadinam\u0173 ant\u017emogiais, o apie kiekviename \u017emoguje gl\u016bdint\u012f \u017emog\u0173, kuris atsiranda i\u0161 jo pastang\u0173 transcenduoti save (kaip \u017emog\u0173) to, kas ant\u017emogi\u0161ka, link. \u201eTo, kas ant\u017emogi\u0161ka, link\u201c \u2013 filosofijos kalba. Ta\u010diau kalba yra tokia, kokia yra, kalboje yra ir \u017eodis \u201ebaim\u0117\u201c, \u0161iuo atveju \u201emirties baim\u0117\u201c. Ir tai geras pavyzdys paai\u0161kinti nurodan\u010dias s\u0105vokas.\u00a0\u00a0<\/p><p>Kaip man prisiminti, kad pasaulyje yra atsakomyb\u0117? Kaip prisiminti, kad \u201e\u010dia ir dabar\u201c, <em>hic et nunc<\/em>, yra kaip tik \u010dia ir dabar, ir niekam \u0161ito negali deleguoti, negali perkelti, pasaulis t\u0117ra vienas, kit\u0173 pasauli\u0173 nebus? \u0160tai kas nors vyksta \u0161iandien, dabar, \u010dia. Negali kliautis tauta, negali kliautis valstybe, negali kliautis visuomene, negali kliautis klase, nes, kaip jau ai\u0161kinau, m\u016bs\u0173 aptariami dalykai turi vien\u0105 aspekt\u0105, vadinam\u0105j\u0105 individuacij\u0105, kai palikta tu\u0161tuma, kuri\u0105 u\u017epildai tik tu. Lygiai kaip u\u017e tave ne\u012fmanoma suprasti. Suprasti turi tu! Niekas u\u017e tave neatliks supratimo akto. Ta\u010diau juk gyvename kitaip: da\u017enai manome, kad rytoj pasaulis bus kitas, rytoj mums geriau pasiseks.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Tai \u0161tai, mirtis yra simbolis egzistencialistiniuose tekstuose, kuriuose kalbama, kad mirsi <em>tu<\/em>, o ne \u017emon\u0117s mir\u0161ta; \u201e\u017emon\u0117s mir\u0161ta\u201c \u2013 tai masinis procesas, pakl\u016bstantis tam tikriems d\u0117sniams, taip pat ir did\u017ei\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 d\u0117sniui, biologiniam d\u0117sniui. Anoniminis procesas. Ir tada sakome, kaip ironizuoja Heideggeris, pasitelkdamas vokie\u010di\u0173 kalbos i\u0161teklius: \u201eMan stirbt\u201c; vokie\u010di\u0173 kalba turi \u0161\u012f anonimin\u012f daiktavard\u012f, tai yra neapibr\u0117\u017etin\u012f asmenin\u012f \u012fvard\u012f. Rus\u0173 kalboje jo n\u0117ra. Taigi mir\u0161ta ne \u201eman\u201c, o mir\u0161tu a\u0161. Kokia prasme? Negalima atid\u0117lioti \u2013 \u0161tai kod\u0117l egzistencializmas apib\u016bdina \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f egzistavim\u0105 kaip nukreipt\u0105 myriop. Jeigu ai\u0161kiai suvokiu \u0161\u012f egzistencial\u0105, tai yra i\u0161ties atgaivinu savyje visi\u0161kai asmenybin\u012f gyvenimo suvokim\u0105, \u2013 ne apskritai mir\u0161tama, mirsiu a\u0161! \u2013 \u0161itaip nu\u0161viesti pasirodo, nus\u0117da ka\u017ekokie kiti dalykai. Kokie? Atsakomyb\u0117. Pavyzd\u017eiui, tas faktas, kad atsakau a\u0161, o ne tauta. Fraz\u0117, kad kas nors buvo valdininkas, tad tik atliko savo pareigas, tarp kitko pasira\u0161in\u0117jo popierius, pagal kuriuos milijonai \u017emoni\u0173 atsid\u016br\u0117 koncentracijos stovyklose, \u2013 tokia fraz\u0117 ne\u012fmanoma, jei egzistavimas nukreiptas myriop, yra egzistavimas mirties egzistencialo pj\u016bvyje. Nevalia perkelti [atsakomyb\u0117s] ant svetim\u0173 pe\u010di\u0173. Gyvenime i\u0161 tikr\u0173j\u0173 taip. Juk i\u0161ties, jei galiausiai k\u0105 nors suprantate, suprantate patys, o ne kas kitas vietoj j\u016bs\u0173. Tik vienas dalykas, kai tai i\u0161pl\u0117\u0161ta, atgaivinta egzistencialo \u0161viesos, ir visai kas kita, kai gali \u012fvykti arba ne\u012fvykti, juk galima visi\u0161kai nieko nesuprasti, \u017emogus laisvas suprasti ir nesuprasti. Apskritai filosofijoje yra d\u0117snis (ir tai <em>condition humain<\/em>, \u201e\u017emogi\u0161koji pad\u0117tis\u201c), nusakomas taip: pasaulyje niekas nestumia m\u016bs\u0173 link to, kas\u00a0 \u017emogi\u0161ka, niekas never\u010dia m\u016bs\u0173 b\u016bti \u017emon\u0117mis, galima b\u016bti ir galima neb\u016bti.\u00a0<\/p><p>Egzistencialas visada nu\u0161vie\u010dia esam\u0105 situacij\u0105, kuri yra atsakomyb\u0117s ir nepakei\u010diamumo prisiimant poelgio na\u0161t\u0105 situacija. [\u0160i situacija] neleid\u017eia vartoti kalbos, kurioje atsakomyb\u0117 deleguojama kokiems nors veiksmo agentams, pavyzd\u017eiui, neleid\u017eia sakyti, kad veikia klas\u0117s, veikia tauta, arba tauta reikalauja, tauta nori. Pastaroji kalba turi savus, kitus, pagrindus, ji reikalinga kitiems dalykams, o aptariant problemas, apie kurias kalbame ar kalb\u0117jome per ankstesnes paskaitas, toki\u0105 kalb\u0105 reikia blokuoti. Ne klas\u0117s veikia, o \u017emon\u0117s; kitas klausimas, kad paskui j\u0173 veiksmus galima analizuoti klasini\u0173 strukt\u016br\u0173 terminais, bet nusikaltimus daro \u017emon\u0117s, o ne sociologin\u0117s statistikos skai\u010diai.<\/p><p>Kaip apie visa tai galvoti? Filosofin\u0117s technikos (to, kaip galvoti) elementai yra, pavyzd\u017eiui, min\u0117tosios s\u0105vokos, simboliai \u2013 \u201emirtis\u201c, \u201esupratimas\u201c. Kartoju, mirtis, tai yra mirtis kaip egzistencialas, rei\u0161kia ne tai, kad \u017emon\u0117s mirtingi, irgi mat atradimas: \u017emon\u0117s mirtingi ir \u2013 o siaube! Kalbama, kartoju, ne apie apra\u0161ymus, o apie ka\u017eko, kas yra, i\u0161pl\u0117\u0161im\u0105 \u0161viesos spinduliu, atskleidim\u0105 \u0161vyturio spinduliu (\u0161vyturio spindulys parod\u0117, ir pasidar\u0117 regima). Toks pat egzistencialas yra ir absurdo tema, absurdo pasaulis. Noriu \u012fvesti ir \u0161\u012f egzistencial\u0105, tod\u0117l ir \u012fsp\u0117jau, kad egzistencialas n\u0117ra apra\u0161ymo kalba: u\u017etikrinu jus, jog \u017eod\u017eiais \u201eabsurdas\u201c arba \u201eabsurdi\u0161kas pasaulis\u201c sakoma ne tai, kad pasaulis absurdi\u0161kas. Pasaulis ne absurdi\u0161kas, jis visoks, kartais ma\u017eiau, kartais labiau absurdi\u0161kas arba visai neabsurdi\u0161kas. O sakoma, kad galiu k\u0105 nors pamatyti padar\u0119s prielaid\u0105, jog pasaulis absurdi\u0161kas, taigi yra chaosas, (pats savaime) neturintis joki\u0173 ry\u0161i\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 b\u016bti mano protingo ir oraus veiksmo pagrindas. Vadinasi, \u0161is veiksmas turi remtis tik manimi pa\u010diu, bet taip yra visada, net jei pasaulis neabsurdi\u0161kas. Visada, bet koks pasaulis turi \u0161\u012f aspekt\u0105. Kaip apie j\u012f galvoti? Kartoju, pasitelkiant technik\u0105. Vaizduoju pasaul\u012f absurdi\u0161k\u0105 ir neteigiu, kad pasaulis absurdi\u0161kas. Pasak Marko Aurelijaus, visas pasaulis suyra \u012f atomus, ko gi delsi \u012fvesti tvark\u0105 savo sieloje? Chaoso fone atsiskleid\u017eia tvarka, kuri\u0105 vadiname tvarka sieloje, tai yra tvarkos aspektas, nepriklausomas nuo to, ar pa\u010diame pasaulyje yra ry\u0161iai ir pagrindai protingam ir oriam \u017emogi\u0161kajam egzistavimui, ar j\u0173 n\u0117ra. Tarkime, n\u0117ra. Tada regime universal\u0173 aspekt\u0105, kuris yra visada, \u2013 universal\u0173 \u017emogi\u0161kojo savaime oraus egzistavimo aspekt\u0105. Darbui reikia prasm\u0117s? O Sizifas ritina akmen\u012f \u012f kaln\u0105, vargais negalais u\u017eritina, akmuo nurieda \u017eemyn; Sizifas nusileid\u017eia, v\u0117l stveria akmen\u012f, ritina auk\u0161tyn, akmuo v\u0117l nurieda \u017eemyn, Sizifas v\u0117l leid\u017eiasi, v\u0117l ritina akmen\u012f. Tai beprasmi\u0161ko darbo simbolis arba vaizdas, to darbo, kuriuo Sizif\u0105 nubaud\u0117 dievai. O a\u0161 priminsiu Albert\u2018o Camus \u201eSizifo mit\u0105\u201c. \u0160iuo atveju tai yra i\u0161\u0161\u016bkis dievams: Sizifas stoi\u0161kai atlieka beprasm\u012f, absurdi\u0161k\u0105 veiksm\u0105 absurdi\u0161kame pasaulyje. Taip sukuriama filosofin\u0117 metafori\u0161ka situacija, per kuri\u0105 gali i\u0161sisakyti kokia nors mintis (neatsitiktinai pamin\u0117jau Mark\u0105 Aurelij\u0173).<\/p><p>Daugma\u017e nuo Pirmojo pasaulinio karo prad\u017eios egzistencializmas ir jo gerb\u0117jai, prisimindami arba ir neprisimindami \u0161i\u0105 tem\u0105 Europos kult\u016broje atnaujinusi\u0173 Spinozos, Descartes\u2018o ir Kanto tradicij\u0173, t\u0119sia arba atkuria stoicizmo tradicij\u0105, tai yra \u017emogi\u0161kojo veiksmo ir orumo nesitikint s\u0117km\u0117s, neturint jokio i\u0161orinio pateisinimo ir jokios prasm\u0117s, tradicij\u0105. N\u0117ra jokio pagrindo, kad veiksmas b\u016bt\u0173 s\u0117kmingas, i\u0161eit\u0173 mums \u012f naud\u0105 ir taip toliau, vis d\u0117lto pats \u017emogaus orumas reikalauja veikti neturint jokios vilties, kad pasiseks. Kur link suku? Suku link to, kad yra apra\u0161ymas, kuriamas eksperimenti\u0161kai, tai vadinamoji ribin\u0117 situacija.<\/p><p>K\u0105 rei\u0161kia ribin\u0117 situacija? Ribin\u0117 situacija yra situacija, kuri\u0105 atskleid\u017eia egzistencial\u0173 pro\u017eektorius. Mirtis \u2013 egzistencialas (atsakomyb\u0117 \u2013 egzistencialas, apie kitus egzistencialus ilgainiui kalb\u0117siu); situacija, kuri\u0105 jie atskleid\u017eia, yra ribin\u0117. Ribin\u0117 situacija \u2013 kai sugriauti visi \u012fprastiniai ry\u0161iai, \u012fprasti, atsikuriantys pasaulio principai, teikiantys mums koki\u0173 nors garantij\u0173, koki\u0173 nors pagrind\u0173. Stoikai kadaise taip pat susid\u016br\u0117 su ribine situacija, j\u0173 akivaizdoje griuvo antikin\u0117 civilizacija. Ir kaip gyventi, kai n\u0117ra i\u0161orini\u0173 pagrind\u0173? Jie buvo vadinami stoikais, nes steng\u0117si \u012fgyti \u0161i\u0105 atram\u0105 savyje. Tad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pasakiau, kad, viena vertus, yra metafori\u0161ki, filosofiniai apra\u0161ymai kaip technika ne apra\u0161yti, o i\u0161pl\u0117\u0161ti pro\u017eektoriumi vadinam\u0105j\u0105 ribin\u0119 situacij\u0105, taigi techninis b\u016bdas ai\u0161kiau suvokti tai, kas yra visada,. Antra vertus, galime susidurti su realiais dalykais. Kartais egzistencialo atveju reikia techni\u0161kai, nusiteikiant ir praktikuojant filosofavim\u0105, sukurti ribin\u0119 situacij\u0105 (kaip minties eksperiment\u0105, pasakysime s\u0105lygi\u0161kai), o kartais u\u017e mus tai atlieka gyvenimas; pasauliai kartais i\u0161 ties\u0173 gri\u016bva, ir reikia veiksmingai elgtis gri\u016bvan\u010dio pasaulio aplinkyb\u0117mis. \u0160tai stoikams teko veikti, tokia buvo reali situacija gri\u016bvan\u010dio pasaulio aplinkyb\u0117mis.\u00a0\u00a0<\/p><p>Pateiksiu \u0161iuolaiki\u0161kesn\u012f, artimesn\u012f pavyzd\u012f: pasaulis griuvo Antrojo pasaulinio karo metais, ir \u0161i\u0105 situacij\u0105 labai plasti\u0161kai atskleid\u0117 Sartre\u2018as, tarstel\u0117jus\u0119s vien\u0105 fraz\u0119. Jis apra\u0161o Pranc\u016bzij\u0105 vokie\u010di\u0173 okupacijos laikais, apra\u0161o slegian\u010di\u0105 pa\u017eeminimo, priespaudos, niek\u0161yb\u0117s ir smurto atmosfer\u0105 taip, kaip a\u0161 ne\u012fsteng\u010diau apra\u0161yti, ir visk\u0105 tarsi apibendrina \u017eod\u017eiais: visa Pranc\u016bzija tyl\u0117jo, ir niekada mes nebuvome tokie laisvi. Kaip tik \u017emon\u0117ms, bandantiems nuspr\u0119sti, kur \u2013 \u0161iapus ar anapus Pir\u0117n\u0173 \u2013 labiau gerbiamas \u017emogus, \u0161i fraz\u0117 tapo dingstimi apkaltinti Sartre\u2018\u0105 pagyromis okupantui ir pana\u0161iais dalykais. Be abejo, b\u016bta \u010dia ir pyk\u010dio, bet buvo ir tiesiog nesupratimo, nes suprasti vis d\u0117lto gana sud\u0117tinga. Kai yra kult\u016bra, ji padeda suprasti, bet niekaip negaliu tarti, kad Sartre\u2018o kritikams pa\u017e\u012fstama toji kult\u016bra, kuria remiasi Sartre\u2018as arba jo skaitytojai ir klausytojai Pranc\u016bzijoje.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Galiu pasistengti ir, pasitelk\u0119s abstrakcij\u0105 arba filosofin\u0119 technik\u0105, pa\u017evelgti \u012f pasaul\u012f, taip pat \u012f \u017eod\u017ei\u0173 ir politini\u0173 ideologij\u0173 pasaul\u012f, savo atsakomyb\u0117s akimis. Ta\u010diau galb\u016bt ir negaliu to padaryti, ir kartais u\u017e mane tai padaro \u012fvykis. \u0160iuo atveju \u012fvykis &#8222;Pranc\u016bzijos okupacija&#8221; sugriov\u0117, neutralizavo bet koki\u0105 galimyb\u0119 kalb\u0117ti ta kalba, kuria buvo kuriamos politin\u0117s ideologijos ir \u0161alies valdymo programos, kaip tik ir l\u0117musios jos pralaim\u0117jim\u0105. \u012eprastin\u0117s sampynos, semantiniai ry\u0161iai, metodai ir ideologin\u0117s programos subyr\u0117jo, tai yra pasidar\u0117 ne\u012fmanomi. Prasm\u0117s neteko visi argumentai, kuriais buvo grind\u017eiami politiniai ir ideologiniai veiksmai, partij\u0173 platformos, partin\u0117s ir kitokios organizacijos, taip pat ir karin\u0117s, arba aktyvist\u0173, ir taip toliau. Paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161i kalba ne\u012fmanoma, ji, pasakysime fenomenologi\u0161kai, buvo redukuota, tik redukavo j\u0105 ne m\u0105stymo aktas, o kareivi\u0161k\u0173 bat\u0173 treps\u0117jimas. \u0160i kalba (tarp kit\u0173 dalyk\u0173) ir atved\u0117 vokie\u010di\u0173 kareivius \u012f Pary\u017ei\u0173. Taigi \u017eod\u017ei\u0173 pasaulis teb\u0117ra, o i\u0161tarti \u017eod\u017eio ne\u012fmanoma. G\u0117da. Ir laisva. Tu\u0161tuma. Tai ir rei\u0161kia: niekada nebuvome tokie laisvi. \u012evyko redukcija, fenomenologin\u0117 redukcija, atskleid\u017eianti dalykus, kalban\u010dius savaime, \u012fvyko sukeistinimas<a href=\"#_ftn6\" name=\"_ftnref6\">[6]<\/a>.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/p><p>Ir v\u0117l regime, kad kult\u016bra veikia kaip kapiliar\u0173 sistema, regime netik\u0117tus, atrodyt\u0173, i\u0161ori\u0161kai visi\u0161kai nesusijusi\u0173 dalyk\u0173 ry\u0161ius. Tynianovui ir kitiems sukeistinimas buvo miela literat\u016brin\u0117 proced\u016bra (kalbu be ironijos), o \u010dia, pra\u0161om, visi\u0161kai kitoks ir, atrodyt\u0173, niekaip su anuo nesusij\u0119s sukeistinimas, nulemtas \u012fvykio galios. Tai ribin\u0117 situacija, viskas \u017elugo arba buvo redukuota. Tu laisvas, bet ir pasmerktas laisvei, arba, kaip pasakys Sartre\u2018as, \u017emogus pasmerktas kaskart i\u0161 naujo i\u0161rasti pat\u012f save. Negana to, \u0161i\u0105 pranc\u016bzi\u0161k\u0105 situacij\u0105 galima pl\u0117toti toliau, kaip jau buvo pl\u0117tota literat\u016broje, ir gerai pl\u0117tota. Taigi esame laisvi, bet k\u0105 daryti? Juk laisv\u0117 \u2013 m\u016bs\u0173 pasmerktumas b\u016bti laisviems. Ka\u017ek\u0105 reikia daryti pa\u010diam, bet juk veiksmas paprastai kuo nors grind\u017eiamas.\u00a0<\/p><p>Egzistencializmo sugretinimo su istoricizmu kontekste galima kalb\u0117ti apie pat\u012f technin\u012f egzistencialistin\u0117s filosofijos aparat\u0105, apie egzistencializmo s\u0105vokas. Kas yra istoricizmas? Istoricizmas pla\u010di\u0105ja prasme \u2013 tai bet kokia ideologija, tarianti, kad pasaulyje esama objektyvi\u0173 istorini\u0173, socialini\u0173 j\u0117g\u0173, kurioms \u0161ioje istorijoje skirta tam tikra vieta ir veiklos kryptis, b\u016btent pirmyn, taigi tarianti, kad istorijai b\u016bdinga jud\u0117jimo konkre\u010dia kryptimi logika. Masin\u0117ms istorin\u0117ms j\u0117goms b\u016bdinga logika ir kryptis, esama tam tikro istorinio jud\u0117jimo, istorija ka\u017ek\u0105 daro pati. Paskiri individual\u016bs \u017emoni\u0173 veiksmai gali remtis istorini\u0173 j\u0117g\u0173 logikos \u017einojimu ir s\u0105moningu sprendimu veikti pagal istorinio jud\u0117jimo logik\u0105. Pavyzd\u017eiui, marksistai Pranc\u016bzijoje tur\u0117jo kalb\u0117ti, kad fa\u0161izmas, be abejo, pralaim\u0117s, nes socializmo pergal\u0117 nei\u0161vengiama (mat yra toks d\u0117snis \u2013 viena formacija kei\u010dia kit\u0105), taigi mano kova su fa\u0161izmu garantuotai s\u0117kminga, nes kovoti su juo rei\u0161kia dalyvauti tam tikrame procese. Tai yra savo veiksm\u0105 \u017emogus gali gr\u012fsti tokia prielaida (ir daug kas kov\u0117si i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 ir nugal\u0117davo).<\/p><p>Puiku, betgi tarkime, kad a\u0161 tuo netikiu arba nieko apie tai ne\u017einau. Juolab Pranc\u016bzijos pergal\u0117 prie\u0161 Vokietij\u0105 keturiasde\u0161imtaisiais metais, be abejo, atrod\u0117 labai menkai tik\u0117tina. \u0160iaip ar taip, jei veiksmas priklausyt\u0173 nuo s\u0117km\u0117s garantijos, tokio veiksmo niekas neb\u016bt\u0173 \u0117m\u0119sis, nes garantijos nebuvo, jos negal\u0117jai kildinti nei i\u0161 supratimo, kaip i\u0161sid\u0117s\u010diusios klasin\u0117s ir istorin\u0117s j\u0117gos, nei i\u0161 karini\u0173 j\u0117g\u0173 santykio ir pasiskirstymo. Garantijos suvokimas \u010dia toks pat beprasmis, kaip ir matant penket\u0105 bandit\u0173, prievartaujan\u010di\u0173 moter\u012f, ir jei \u0161iuo atveju k\u0105 nors darai, tai tikrai ne tik\u0117damasis s\u0117kmingos kovos, tai yra negali tik\u0117tis joki\u0173 garantij\u0173. O kas b\u016bt\u0173 istorizmas \u0161iame \u0161iurk\u0161\u010diame pavyzdyje? I\u0161orini\u0173 istorini\u0173 garantij\u0173 buvimas pa\u010dioje istorinio proceso eigoje. Ta\u010diau, prisimenate, pateikiau pavyzd\u017ei\u0173, kad esama neabejotin\u0173 dalyk\u0173: a\u0161 stoviu \u010dia ir negaliu kitaip. Egzistencin\u0117 analiz\u0117 susijusi su tokiais poj\u016b\u010diais, kuriuos labai lengva sumodeliuoti pasitelkiant pavyzd\u012f \u017emogaus, nesitikin\u010dio s\u0117km\u0117s, bet \u012fsiki\u0161an\u010dio \u012f bevilti\u0161k\u0105 reikal\u0105, nes jis tiesiog negali kitaip. N\u0117ra jokio pagrindo, jokios istorin\u0117s j\u0117gos, \u012f kuri\u0105 gal\u0117tum \u012fsikibti, t\u0117ra vi\u1ebdna: ne\u012fmanoma visa tai matyti ir gyventi toliau.<\/p><p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[1]<\/a> Husserlis, kuriam Heideggeris dedikavo savo knyg\u0105 \u201eB\u016btis ir laikas\u201c, nesutiko su ry\u017etingu fenomenologinio projekto perinterpretavimu. \u201eI\u0161liko knygos egzempliorius su Husserlio pastabomis para\u0161t\u0117se; \u0161tai, pavyzd\u017eiui, viena j\u0173: \u201eSupainiota visa problematika. Ego atitinka <em>Dasein<\/em> ir t. t. Be to, tam tikras \u201egiliaminti\u0161kumas\u201c visk\u0105 aptraukia migla ir filosofiniu po\u017ei\u016briu viskas netenka reik\u0161m\u0117s.\u201c (cit. Svasjan K. <em>Fenomenologi\u010deskoje poznanije: Propedevtika ir kritika,<\/em> Jerevan: Izd. AN Armianskoj SSR, 1987, p. 164).<\/p><p><a href=\"#_ftnref2\" name=\"_ftn2\">[2]<\/a> Soviet\u0173 S\u0105jungoje specfondas buvo specialus bibliotekos skyrius su apribota prieiga, \u012f kur\u012f patekdavo leidiniai, d\u0117l ideologini\u0173 motyv\u0173 neprieinami pla\u010diajai publikai.<\/p><p><a href=\"#_ftnref3\" name=\"_ftn3\">[3]<\/a> \u201eO juoda\u016bsis pasak\u0117:<\/p><p>\u2013 \u0160tai j\u016bs daug mat\u0119s, daug keliav\u0119s. Sakykite: kur labiau vertina rus\u0173 \u017emog\u0173, \u0161iapus ar anapus Pir\u0117n\u0173?\u201c<\/p><p>(V. Jerofejev, <em>Moskva\u2013Petu\u0161ki<\/em>, M., Prometej, 1989, p. 79\u201380.)<\/p><p><a href=\"#_ftnref4\" name=\"_ftn4\">[4]<\/a> Kalbama apie Baudelaire\u2018o eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eNeregiai\u201c (<em>Les Aveugles<\/em>), \u012fkv\u0117pt\u0105 Pieterio Bruegelio vyresniojo paveikslo \u201eAlegorija apie neregius\u201c. (<em>Vert. past.<\/em>)<\/p><p><a href=\"#_ftnref5\" name=\"_ftn5\">[5]<\/a> Apie Michail\u0105 Lunin\u0105 (1787\u20131845) kalb\u0117ta vienuoliktoje paskaitoje. Tai karo su Napoleonu didvyris, aistringas dvikov\u0173 m\u0117g\u0117jas, med\u017eiotojas, kortuotojas, skandalistas. Nuo 1816 m. jis priklaus\u0117 \u012fvairioms slaptosioms draugijoms, netgi si\u016bl\u0117si nu\u017eudyti car\u0105 Aleksandr\u0105 I, bet 1822 m. pasitrauk\u0117 i\u0161 revoliucinio jud\u0117jimo ir gr\u012f\u017eo \u012f karin\u0119 tarnyb\u0105. 1825 m. gruod\u017eio 14 d. Sankt Peterburge \u012fvyko sukilimas, v\u0117liau pavadintas dekabrist\u0173 sukilimu. Luninas nieko ne\u017einojo apie jo rengim\u0105 ir jame nedalyvavo. Ta\u010diau buvo suimtas ir tardomas, nes dauguma sukilimo aktyvist\u0173, tiesiog gelb\u0117dami savo kail\u012f arba remdamiesi kokiais nors ideologiniai i\u0161skai\u010diavimais, \u012fdavin\u0117jo tardytojams visus, k\u0105 pa\u017einojo, ir bendrininkus, ir niekuo d\u0117tus \u017emones. Luninas bene vienintelis i\u0161 karto parei\u0161k\u0117 tardytojams nemin\u0117si\u0105s n\u0117 vienos pavard\u0117s. Buvo nuteistas \u201eu\u017e ketinim\u0105 nu\u017eudyti car\u0105\u201c ir i\u0161tremtas \u012f Sibir\u0105. (<em>Vert. past.)<\/em><\/p><p><a href=\"#_ftnref6\" name=\"_ftn6\">[6]<\/a> Sukeistinimas (<em>ostranenije<\/em>) \u2013 terminas, pirm\u0105 kart\u0105 minimas vieno i\u0161 Poetin\u0117s kalbos studij\u0173 draugijos (<em>Opojaz<\/em>) \u012fk\u016br\u0117j\u0173 Viktoro \u0160klovskio programiniame straipsnyje \u201eMenas kaip metodas\u201c (1917). Juo \u0160klovskis nusak\u0117 literat\u016bros metod\u0105, leid\u017eiant\u012f panaikinti skaitytojo \u201esuvokimo automatizm\u0105\u201c, padarant to suvokimo objekt\u0105 ne\u012fprast\u0105, keist\u0105, tarsi pirm\u0105 kart\u0105 regim\u0105. (<em>Vert. past.)<\/em><\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9262\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9262 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-tekstai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-889\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"370\" height=\"300\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/4.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas.baneris.jpg\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9356\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/4.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas.baneris.jpg 370w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/4.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas.baneris-300x243.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 370px) 100vw, 370px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t24\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/tekstai\/\" rel=\"category tag\">Tekstai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/\" rel=\"bookmark\">Kjellis Espmarkas. Eil\u0117ra\u0161\u010diai<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-20T12:25:41+02:00\">2020-12-20<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/4.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas.baneris.jpg&description=Kjellis+Espmarkas.+Eil%C4%97ra%C5%A1%C4%8Diai\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/kjellis-espmarkas-eilerasciai\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9262\" class=\"elementor elementor-9262\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-27a8d20 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"27a8d20\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-1dc2881\" data-id=\"1dc2881\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-b8936ea color-scheme-inherit text-left elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"b8936ea\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3>\u00a0<\/h3><h3>\u00a0<\/h3><h3 style=\"line-height: 150%; text-align: center;\"><strong><span lang=\"LT\">I\u0161 \u0161ved\u0173 kalbos vert\u0117 Zita Ma\u017eeikait\u0117<\/span><\/strong><\/h3><h3 style=\"line-height: 150%; text-align: center;\"><strong><span lang=\"LT\">Versta i\u0161: Kjell Espmark. Vintergata. Norstedts, Stockholm, 2007<\/span><\/strong><\/h3>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-50 elementor-top-column elementor-element elementor-element-cb71c1e\" data-id=\"cb71c1e\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-d38bf64 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"d38bf64\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure class=\"wp-caption\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas..jpg\" data-elementor-open-lightbox=\"yes\" data-elementor-lightbox-title=\"5.Kjell Espmark. Pauk\u0161\u010di\u0173 takas.\" data-e-action-hash=\"#elementor-action%3Aaction%3Dlightbox%26settings%3DeyJpZCI6OTYxMCwidXJsIjoiaHR0cHM6XC9cL2hpZXJvbnltdXMubHRcL3dwLWNvbnRlbnRcL3VwbG9hZHNcLzIwMjBcLzExXC81LktqZWxsLUVzcG1hcmsuLVBhdWtzY2l1LXRha2FzLi5qcGcifQ%3D%3D\">\n\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"600\" height=\"372\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas..jpg\" class=\"attachment-full size-full wp-image-9610\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas..jpg 600w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/5.Kjell-Espmark.-Pauksciu-takas.-300x186.jpg 300w\" sizes=\"(max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figcaption class=\"widget-image-caption wp-caption-text\">Nuotrauka Daivos Daugirdien\u0117s<\/figcaption>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-a7017ee elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"a7017ee\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-4bde384\" data-id=\"4bde384\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-d076d22 text-center color-scheme-inherit elementor-widget elementor-widget-text-editor\" data-id=\"d076d22\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"text-editor.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<p>\u00a0<\/p><p>Kjellis Espmarkas (g. 1930) \u2013 garsus \u0161ved\u0173 poetas, prozininkas, literat\u016bros tyrin\u0117tojas, \u0160ved\u0173 akademijos ir Nobelio komiteto narys. Studijavo literat\u016bros moksl\u0105 Stokholmo universitete, v\u0117liau \u2013 ilgametis \u0161io universiteto profesorius. 1956 m. debiutavo kaip poetas, o 1980 \u2013 kaip romanistas. Septyni\u0173 prozos knyg\u0173 serijoje <em>U\u017emar\u0161ties laikas<\/em> nagrin\u0117jo septynias did\u017ei\u0105sias m\u016bs\u0173 laik\u0173 nuod\u0117mes. Tai trumpi romanai, vaizduojantys \u012fvairi\u0173 visuomen\u0117s sluoksni\u0173 \u017emones. I\u0161leido trylika eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkini\u0173, de\u0161imt roman\u0173, es\u0117. Para\u0161\u0117 knyg\u0105 <em>Literat\u016brin\u0117 Nobelio premija<\/em>. Savo monografijose ap\u017evelg\u0117 \u0161ved\u0173 poet\u0173 modernist\u0173 Arturo Lundkvisto, Harry\u2019o Martinsono, Tomo Transtr\u00f6merio k\u016bryb\u0105. Romane <em>Hofmano pasiteisinimas<\/em> (2012) atskleid\u0117 \u0161io romantikos genijaus svarb\u0105 ir modernum\u0105. K. Espmarko k\u016brini\u0173 i\u0161versta \u012f daugiau kaip dvide\u0161imt kalb\u0173. Ra\u0161ytojas yra peln\u0119s kelet\u0105 literat\u016bros premij\u0173, tarp j\u0173 ir T. Transtr\u00f6merio.\u00a0<\/p><p><span style=\"font-size: 18px; text-align: left; color: var( --e-global-color-secondary ); letter-spacing: var( --e-global-typography-92a626a-letter-spacing );\">K.Espmarko eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkinys <\/span><em style=\"font-size: 18px; text-align: left; color: var( --e-global-color-secondary ); letter-spacing: var( --e-global-typography-92a626a-letter-spacing );\">Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas<\/em><span style=\"font-size: 18px; text-align: left; color: var( --e-global-color-secondary ); letter-spacing: var( --e-global-typography-92a626a-letter-spacing );\"> (2007), kritik\u0173 nuomone \u2013 \u201egeriausia \u0161ved\u0173 poeto knyga, para\u0161yta XXI am\u017eiuje\u201c. Tai \u0161imtas savoti\u0161k\u0173 epitafij\u0173, kurias poetas k\u016br\u0117 ne vienerius metus, \u012fkv\u0117ptas vadinamosios \u201eGraiki\u0161kos antologijos\u201c (<\/span><em style=\"font-size: 18px; text-align: left; color: var( --e-global-color-secondary ); letter-spacing: var( --e-global-typography-92a626a-letter-spacing );\">Anthologia Graeca<\/em><span style=\"font-size: 18px; text-align: left; color: var( --e-global-color-secondary ); letter-spacing: var( --e-global-typography-92a626a-letter-spacing );\">).<\/span><\/p><p>Savo knygos <em>Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas<\/em> pratarm\u0117je jis ra\u0161o: \u201eJei m\u0117gintume \u012fsivaizduoti, kad kiekvieno \u017emogaus patirtis, visi jo vertinimai susikoncentruoja ir virsta viena suvokimo akimirka, nuo toki\u0173 epifanij\u0173 mus supantis visatos laikas imt\u0173 \u017eib\u0117ti kaip Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas \u2013 kartais nuostabiai ry\u0161kiai, bet kur kas da\u017eniau blausiai, tarsi pro \u016bkanas. \u010cia tikriausiai atsirast\u0173 ir juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 \u2013 skaud\u017ei\u0173 likim\u0173, kurie neskleid\u017eia \u0161viesos. Jeigu pavykt\u0173 i\u0161girsti tuos liudijimus, kaip jie skamb\u0117t\u0173? Poetas gali \u012f tai atsakyti. T\u0105 savoti\u0161k\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f paband\u017eiau suformuluoti viename\u00a0 eil\u0117ra\u0161tyje: \u201ePaskolink man savo bals\u0105!\u201c \u0160itaip atkurtos akimirkos b\u016bt\u0173 begalin\u0117 istorij\u0173 virtin\u0117 did\u017eiosios Istorijos para\u0161t\u0117se.\u201c<\/p><p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"font-size: 18px; text-align: left; color: var( --e-global-color-secondary ); letter-spacing: var( --e-global-typography-92a626a-letter-spacing );\">K.Espmarkas savo epitafijose byloja mitini\u0173, istorini\u0173, biblini\u0173, literat\u016brini\u0173, anonimini\u0173 praeities ir \u0161i\u0173 laik\u0173 \u017emoni\u0173 vardu, glaustai, aforisti\u0161kai perteikdamas istorinius, kult\u016brinius ar kasdienio gyvenimo \u012fvykius.<\/span><\/p><p style=\"text-align: right;\">Vert\u0117ja<\/p><p>***<\/p><p>Kai mums \u0117m\u0117 prie\u0161intis pasatas,<\/p><p>nuleidome inkar\u0105 Poli Condore,<\/p><p>mano atradim\u0173 kelionei buvo lemta pasibaigti.<\/p><p>K\u0105 a\u0161 sugr\u012f\u017e\u0119s pargabensiu?<\/p><p>Vie\u0161patie, tu man \u017ead\u0117jai ypating\u0105 pauk\u0161t\u012f,<\/p><p>kuris b\u016bt\u0173 Upsalos anatomijos sal\u0117s pasidid\u017eiavimas,<\/p><p>bet a\u0161 net negal\u0117jau jo apra\u0161yti \u2013<\/p><p>Kapitonas sukliud\u0117,<\/p><p>pavyd\u0117damas garb\u0117s mokslo vyrams.<\/p><p>Savo mokytojo Lin\u0117jaus jau neprad\u017eiuginsiu<\/p><p>kin\u0173 \u0161ilkmed\u017eio s\u0117klom.<\/p><p>Pakil\u0119s kar\u0161tis man ver\u017eia gerkl\u0119,<\/p><p>esu taip toli nuo Bodarnos, nuo savo mylim\u0173j\u0173,<\/p><p>i\u0161 to, k\u0105 gyvenime teko matyti, man liko<\/p><p>tik viesulas prie Sundos s\u0105siaurio,<\/p><p>iki pat dangaus pak\u0117l\u0119s vanden\u012f.<\/p><p>Kad ir mane kas taip pakyl\u0117t\u0173<\/p><p>iki Tav\u0119s i\u0161traukdamas i\u0161 tos b\u0117dos.<\/p><p>***<\/p><p>Kaip lengvap\u0117di\u0161kai mitas pasmerk\u0117 mane mirti \u2013<\/p><p>girdi, a\u0161 nu\u0161okau nuo Leukad\u0117s uolos.<\/p><p>Kelet\u0105 \u0161imtme\u010di\u0173 dar buvau gyva<\/p><p>devyniuose papiruso ritiniuose,<\/p><p>tra\u0161kan\u010diuose nuo mano meil\u0117s be atsako.<\/p><p>A\u0161 numiriau tik tada,<\/p><p>kai deg\u0117 Aleksandrijos biblioteka.<\/p><p>Nieks nepasteb\u0117jo, kaip ka\u017ekas dingo<\/p><p>suliepsnojus mintims,<\/p><p>prisiminim\u0173 \u017eie\u017eirbas i\u0161bla\u0161k\u0117 v\u0117jas.<\/p><p>V\u0117lesn\u0117m kartom dar \u0161is tas liko<\/p><p>tik i\u0161silavinusi\u0173 pedant\u0173 d\u0117ka:<\/p><p>man pad\u0117jo i\u0161likti keista ra\u0161yba \u2013<\/p><p>keliavau per am\u017eius<\/p><p>su man ne\u012fprastu \u012fvard\u017eiu.<\/p><p>Klaid\u017eiojau lyg nelaiminga nuolau\u017ea,<\/p><p>praradusi bet kok\u012f ry\u0161\u012f.<\/p><p>Paskui supratau: tau a\u0161 esu<\/p><p>kaip fragmentas. Nebyli mano ekstaz\u0117<\/p><p>atkakliai skamba tavo ausyse.<\/p><p>***<\/p><p>Ant man\u0119s u\u017emet\u0117 tinkl\u0105,<\/p><p>kad \u012fsipainiot\u0173 mano tridantis. \u0160okau \u012f \u0161al\u012f<\/p><p>ir suklupau. Krauju papl\u016bdusi g\u0117da.<\/p><p>Kad bent maty\u010diau savo prie\u0161inink\u0105.<\/p><p>Arenoj, rodos, ir saul\u0117 prie\u0161 mane atsisukus.<\/p><p>Su\u017eaibuoja mane kertantis kardas.<\/p><p>T\u0105 akimirk\u0105,<\/p><p>miniai st\u016bgaujant, dar sp\u0117ju suvokti \u2013<\/p><p>mano prie\u0161as toks pat kaip ir a\u0161,<\/p><p>i\u0161pl\u0117\u0161tas i\u0161 sav\u0173j\u0173, i\u0161 nusiaubto kaimo,<\/p><p>turguj parduotas paauglys,<\/p><p>kent\u0119s paty\u010dias Forumo barakuose.<\/p><p>Jo akys toj pragaro \u0161viesoj pak\u0117lus kard\u0105 \u2013<\/p><p>kaip du \u0161auk\u0161tai baim\u0117s.<\/p><p>Blizgantis veidas tarsi veidrodis,<\/p><p>kuriame regiu ir pats save.<\/p><p>***<\/p><p>\u0160is fragmentas \u2013 tai mano gyvenimas.<\/p><p>Laivas per ma\u017eas, kad vadin\u010diau j\u012f d\u017eonka,<\/p><p>jis \u2013 kaip lietui atki\u0161tas delnas.<\/p><p>Bortai si\u016bbuoja: auk\u0161tyn, \u017eemyn,<\/p><p>\u012f dang\u0173, \u012f pragarm\u0119,<\/p><p>kai imu traukti tinkl\u0105,<\/p><p>\u012fsitempia akimirka.<\/p><p>Tinklo akys pavirsta virve,<\/p><p>kuri virpa nuo \u017einios i\u0161 gelmi\u0173,<\/p><p>pjauna mano delnus.<\/p><p>Gelm\u0117s pasaulio a\u0161 jau ne\u012fkelsiu<\/p><p>\u012f menk\u0105 savo laivi\u016bk\u0161t\u012f!<\/p><p>Vanduo jau siekia borto kra\u0161tus.<\/p><p>Atsitiks tai, kas turi atsitikti \u2013<\/p><p>j\u016bra viskam abejinga.<\/p><p>Tinkle spurdanti galyb\u0117,<\/p><p>siun\u010dia man \u017eini\u0105 nervinga kalba.<\/p><p>***<\/p><p>Kai turkai i\u0161 pilvot\u0173 vyno buteli\u0173 nuties\u0117<\/p><p>pontonin\u012f tilt\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 Konstantinopol\u012f,<\/p><p>dramos pabaiga pasidar\u0117 ai\u0161ki.<\/p><p>\u0160kiperis i\u0161 Venecijos lauk\u0117,<\/p><p>bet a\u0161, susik\u016bprin\u0119s, grau\u017eiamas v\u0117\u017eio,<\/p><p>dar \u0161iek tiek u\u017etrukau teatro griuv\u0117siuose,<\/p><p>tai buvo kaip \u012fvaizdis, k\u0105 netrukus prarasim.<\/p><p>Net savo ne\u0161men\u0119, surinktus ra\u0161tus,<\/p><p>man si\u016bl\u0117 negai\u0161tant palikti.<\/p><p>Scenoj tarsi i\u0161vydau i\u0161 sm\u0117lio<\/p><p>kylan\u010dias fig\u016bras. Jos veikiai<\/p><p>\u012ftrauk\u0117 mane \u012f savo vaidinim\u0105.<\/p><p>Mano skausmai staiga pradingo.<\/p><p>Tarsi gyslom tek\u0117t\u0173 atsakymas,<\/p><p>kod\u0117l Edipas i\u0161sid\u016br\u0117 akis.<\/p><p>Supratau, mano gyvenimo prasm\u0117 \u2013<\/p><p>Aristotelio veikalus perduoti jums.<\/p><p>***<\/p><p>Nieko ne\u012ftardamas<\/p><p>gali pristatyti lai\u0161k\u0105<\/p><p>tarsi kok\u012f karaliaus \u012fsak\u0105<\/p><p>su puo\u0161niu antspaudu ir trumpa \u017einia:<\/p><p>Nu\u017eudyk t\u0105, kuris tau perduos \u0161\u012f mano ra\u0161t\u0105!<\/p><p>Tave suims, manysi, kad jie apsiriko.<\/p><p>A\u0161 \u2013 tik paprastas gelumb\u0117s pirklys!<\/p><p>Kaip toks nuosprendis gali vykti be teismo?<\/p><p>Kal\u0117jimo pri\u017ei\u016br\u0117tojas nuramins: \u012fvyko klaida,<\/p><p>deja, \u0161is reikalas jau nebeat\u0161aukiamas.<\/p><p>Ma\u017edaug taip a\u0161 link\u0119s nusakyti savo vedybas.<\/p><p>Jos moko mane ni\u010dnieko nebesuvokti.<\/p><p>***<\/p><p>Kai Tilio landsknechtai u\u017epl\u016bdo gatves,<\/p><p>padegin\u0117jo namus ir \u0161ventoves,<\/p><p>kai \u0117m\u0117 grobti visas surastas moteris,<\/p><p>a\u0161 sl\u0117piausi po sul\u016b\u017eusiu ve\u017eimu,<\/p><p>\u012fsiraususi \u012f \u0161iaudus, \u012f arkliam\u0117\u0161lius.<\/p><p>T\u0117vas mane buvo pamok\u0119s skaityti, bet nepasak\u0117,<\/p><p>kad kiekviena raid\u0117 \u017eodyje Magdeburgas<\/p><p>persunkta krauju.<\/p><p>Motinai, tiek daug kalb\u0117jusiai apie malon\u0119,<\/p><p>dangus t\u0105 dien\u0105 buvo u\u017evertas.<\/p><p>Savo an\u016bkams da\u017enai pasakoju,<\/p><p>kaip anuomet \u0161iaudai ir akliam\u0117\u0161liai<\/p><p>i\u0161gelb\u0117jo mirtinai i\u0161g\u0105sdint\u0105 mergait\u0119.<\/p><p>***<\/p><p>\u0160iaurvakario genami i\u0161 j\u016bros pakilo<\/p><p>juodi gr\u0117smingi debesys.<\/p><p>U\u017e Duvedo mes \u012fsireng\u0117m stovykl\u0105.<\/p><p>Nebuvau dar mat\u0119s toki\u0173 i\u0161kankint\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p><p>I\u0161 deginam\u0173 pakinkt\u0173 ma\u017ea naudos.<\/p><p>Slankiojom nu\u0161alusiom rankom,<\/p><p>gal kur u\u017euosim arkli\u0173 \u0161lapim\u0105, p\u016bgoje pasiklydom.<\/p><p>Kas buvai Tu, tamsoj garsiai primin\u0119s mums<\/p><p>m\u016bs\u0173 kalt\u0119?<\/p><p>Pavasar\u012f vilkus atviliojo dvokiantys lavonai.<\/p><p>Ilg\u0161io Olofo Ragnhilda net kelis rado<\/p><p>\u0161ieno ve\u017eime.<\/p><p>***<\/p><p>Man rod\u0117s, gamtoj a\u0161 matau sistem\u0105,<\/p><p>daugyb\u0117 klasi\u0173, tik skiriasi lytis.<\/p><p>Dabar man visa tai \u2013 klaidi tamsa,<\/p><p>kurioj vilkas \u2013 gimin\u0117 pakalnutei.<\/p><p>Daug keliavau po kra\u0161t\u0105,<\/p><p>apra\u0161in\u0117jau \u0160vedijos turtus \u2013<\/p><p>ar jie dar i\u0161lik\u0119 \u017eem\u0117lapiuose?<\/p><p>Tada jau\u010diausi mokslo karalius.<\/p><p>Dabar tarp savo atradim\u0173 teprisimenu vien\u0105 \u2013<\/p><p>Vie\u0161pats mums atsilygina ta pa\u010dia moneta.<\/p><p>Bet vienas dalykas nei\u0161eina man i\u0161 galvos:<\/p><p>asesorius Hausvolfas, apgaule gav\u0119s tarnyb\u0105,<\/p><p>susilauk\u0117 atpildo \u2013 mir\u0117 \u012f\u0161al\u0119s lede.<\/p><p>Jis atplauk\u0117 iki pat Gotlando salos<\/p><p>su nebaigtu \u017eiaumoti \u012fgaliojimu.<\/p><p>Nemezid\u0117 tarytum suma\u017eino vis\u0105 mano sistem\u0105<\/p><p>iki menko, bet negailestingo veidrod\u0117lio,<\/p><p>kuriame tarsi matau velion\u012f: barzda ap\u0161armojus,<\/p><p>i\u0161 burnos ky\u0161o apkramtytas<\/p><p>brangiausias jo dokumentas.<\/p><p>***<\/p><p>Man buvo devyniolika, ra\u0161iau eiles,<\/p><p>rengiaus egzaminui \u012f karaliaus tarnyb\u0105,<\/p><p>ta\u010diau mane u\u017egul\u0117 tamsa,<\/p><p>i\u0161sirie\u010diau kaip deganti sakinga skala.<\/p><p>Laukus svilino juoda saul\u0117.<\/p><p>Suangl\u0117jo net pauk\u0161\u010di\u0173 giesm\u0117s.<\/p><p>\u012e \u017emones \u012fsibrov\u0117 naktis,<\/p><p>st\u016bgaudama i\u0161 gob\u0161umo ir pyk\u010dio.<\/p><p>Vien\u0105 dien\u0105 prie \u0161ventyklos, kur labiau tikima<\/p><p>kum\u0161\u010diu, o ne malda, sutikau vienuol\u012f.<\/p><p>Jis taip smog\u0117 man \u012f pa\u0161ird\u017eius,<\/p><p>kad l\u016b\u017eo keturi \u0161onkauliai \u2013<\/p><p>mano kr\u016btin\u0117 tarsi pavirto<\/p><p>juodu dangaus skliautu.<\/p><p>Staiga i\u0161girdau pauk\u0161\u010di\u0173 giesm\u0119.<\/p><p>***<\/p><p>Kaip ir kitais kartais,<\/p><p>kai \u017eiauriai nuplakdavo,<\/p><p>nuk\u0117blinau prie up\u0117s,<\/p><p>ilgai steb\u0117jau jos t\u0117km\u0119,<\/p><p>mokiausi b\u016bti viskam abejingas.<\/p><p>Ta\u010diau t\u0105 vakar\u0105<\/p><p>Volga tiesiog \u0161vyt\u0117jo saul\u0117je,<\/p><p>tarsi tiglyje i\u0161tirpintas alavas.<\/p><p>Vie\u0161patie,<\/p><p>kaip Tu leidi i\u0161kankintam baud\u017eiauninkui<\/p><p>reg\u0117ti tok\u012f gro\u017e\u012f, nuo kurio taip skauda?<\/p><p>***<\/p><p>Teis\u0117jui a\u0161 buvau tikra m\u012fsl\u0117.<\/p><p>Kaip galima tam, kur\u012f lyg ir myl\u0117jai,<\/p><p>24 kartus smeigt \u012f kr\u016btin\u0119 ir kakl\u0105?<\/p><p>Tiesaus atsakymo jie i\u0161 man\u0119s nesulauk\u0117<\/p><p>nei lau\u017edami nyk\u0161t\u012f, nei paguld\u0119 ant kankinim\u0173 suolo.<\/p><p>O kas man gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti nevilt\u012f,<\/p><p>pilk\u0105 ir niauri\u0105 kaip lapkri\u010dio padang\u0117?<\/p><p>Kai a\u0161 pagaliau supratau, kad ji sanguliauja su kalviu.<\/p><p>Man buvo ne taip svarbi jos kek\u0161yst\u0117.<\/p><p>Labiau \u017eeid\u0117 jos melas, noras \u012fteigti,<\/p><p>kad saul\u0117 vis dar \u0161vie\u010dia,<\/p><p>kiekvienas jos \u017eingsnis \u2013 p\u0117dsakas mano gyvenime,<\/p><p>be jos b\u016b\u010diau niekas \u0161itam pasauly.<\/p><p>Man teliko peilis nudilintom kriaunom \u2013<\/p><p>vienintelis tikras daiktas, kur\u012f stv\u0117riau t\u0105 ryt\u0105,<\/p><p>kai i\u0161 man\u0119s buvo atimta gyvenimo prasm\u0117.<\/p><p>Sm\u016bgis po sm\u016bgio<\/p><p>band\u017eiau j\u0105 susigr\u0105\u017einti.<\/p><p>\u00a0<\/p><hr \/><p>\u00a0<\/p><p><strong>Verst\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 pavadinimai \u0161vedi\u0161kai:<\/strong><\/p><p>N\u00e4r passaden stod fast emot oss<\/p><p>S\u00e5 f\u00f6rhastat av myten<\/p><p>N\u00e4tet faller \u00f6ver mig<\/p><p>Der h\u00e4r fragmentet \u00e4r mitt liv<\/p><p>Sedan turkarna byggt en bro<\/p><p>Utan att man inser det<\/p><p>Medan Tillys knektar drog genom gatorna<\/p><p>Utur havet uppsteg<\/p><p>Tyckte jag fann ett system i naturen<\/p><p>N\u00e4r jag var nitton<\/p><p>Som f\u00f6rr om \u00e5rem<\/p><p>F\u00f6r domaren var jag en g\u00e5ta<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9234\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9234 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-leidiniai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-564\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"230\" height=\"230\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9206\" alt=\"\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06.png 230w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06-100x100.png 100w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06-150x150.png 150w\" sizes=\"(max-width: 230px) 100vw, 230px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t23\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/leidiniai\/\" rel=\"category tag\">Leidiniai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/\" rel=\"bookmark\">Hieronymus 2018 Nr.06<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-17T14:39:00+02:00\">2020-12-17<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06.png&description=Hieronymus+2018+Nr.06\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/nr-06-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9234\" class=\"elementor elementor-9234\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-fd19160 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"fd19160\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-541b255\" data-id=\"541b255\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-1355b77 elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"1355b77\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06.pdf\">\n\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"230\" height=\"230\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06-1.png\" class=\"elementor-animation-grow attachment-large size-large wp-image-9289\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06-1.png 230w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06-1-100x100.png 100w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/06-1-150x150.png 150w\" sizes=\"(max-width: 230px) 100vw, 230px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n<article id=\"post-9232\" class=\"blog-design-default blog-post-loop blog-style-shadow post-9232 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-leidiniai\">\n\t<div class=\"article-inner\">\n\t\t\t\t\t<header class=\"entry-header\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<figure id=\"carousel-209\" class=\"entry-thumbnail\">\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-img-wrapp\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img width=\"230\" height=\"230\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05.png\" class=\"attachment-large size-large wp-image-9205\" alt=\"2018-ieji \u2013 pranc\u016bzakalb\u0117s literat\u016bros metai\" decoding=\"async\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05.png 230w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05-100x100.png 100w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05-150x150.png 150w\" sizes=\"(max-width: 230px) 100vw, 230px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-image-mask\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/figure>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"post-date woodmart-post-date\" onclick=\"\">\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-day\">\n\t\t\t\t\t23\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t<span class=\"post-date-month\">\n\t\t\t\t\tLap\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<\/header><!-- .entry-header -->\n\n\t\t<div class=\"article-body-container\">\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"meta-categories-wrapp\"><div class=\"meta-post-categories\"><a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/category\/leidiniai\/\" rel=\"category tag\">Leidiniai<\/a><\/div><\/div>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<h3 class=\"entry-title title\">\n\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/\" rel=\"bookmark\">Hieronymus 2018 Nr.05<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-meta woodmart-entry-meta\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<ul class=\"entry-meta-list\">\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"modified-date\"><time class=\"updated\" datetime=\"2020-12-17T14:45:22+02:00\">2020-12-17<\/time><\/li>\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<li class=\"meta-author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPatalpinta:\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<img alt='author-avatar' src='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=32&#038;d=mm&#038;r=g' srcset='https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/517aefbd7602bc365c0318db431c6480c80c434c68e9534ba82d936550adc413?s=64&#038;d=mm&#038;r=g 2x' class='avatar avatar-32 photo' height='32' width='32' decoding='async'\/>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/\" rel=\"author\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"vcard author author_name\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<span class=\"fn\">hieronymus.lt<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t<\/li>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/ul>\n\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-meta -->\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"hovered-social-icons\">\n\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t<div class=\"woodmart-social-icons text-center icons-design-default icons-size-small color-scheme-light social-share social-form-circle\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.facebook.com\/sharer\/sharer.php?u=https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-facebook\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Facebook<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/twitter.com\/share?url=https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-twitter\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Twitter<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/pinterest.com\/pin\/create\/button\/?url=https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/&media=https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05.png&description=Hieronymus+2018+Nr.05\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-pinterest\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Pinterest<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/www.linkedin.com\/shareArticle?mini=true&url=https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-linkedin\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">linkedin<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a rel=\"nofollow\" href=\"https:\/\/telegram.me\/share\/url?url=https:\/\/hieronymus.lt\/2018-ieji-prancuzakalbes-literaturos-metai-nr-05-2018\/\" target=\"_blank\" class=\" woodmart-social-icon social-tg\">\n\t\t\t\t\t\t<i><\/i>\n\t\t\t\t\t\t<span class=\"woodmart-social-icon-name\">Telegram<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t<div class=\"entry-content woodmart-entry-content\">\n\t\t\t\t\t\t\t<div data-elementor-type=\"wp-post\" data-elementor-id=\"9232\" class=\"elementor elementor-9232\" data-elementor-post-type=\"post\">\n\t\t\t\t\t\t<section class=\"elementor-section elementor-top-section elementor-element elementor-element-5ae1998 elementor-section-boxed elementor-section-height-default elementor-section-height-default wd-section-disabled\" data-id=\"5ae1998\" data-element_type=\"section\" data-e-type=\"section\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-container elementor-column-gap-default\">\n\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-column elementor-col-100 elementor-top-column elementor-element elementor-element-c481fc2\" data-id=\"c481fc2\" data-element_type=\"column\" data-e-type=\"column\">\n\t\t\t<div class=\"elementor-widget-wrap elementor-element-populated\">\n\t\t\t\t\t\t<div class=\"elementor-element elementor-element-735ca5d elementor-widget elementor-widget-image\" data-id=\"735ca5d\" data-element_type=\"widget\" data-e-type=\"widget\" data-widget_type=\"image.default\">\n\t\t\t\t<div class=\"elementor-widget-container\">\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05.pdf\">\n\t\t\t\t\t\t\t<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"230\" height=\"230\" src=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05-1.png\" class=\"elementor-animation-grow attachment-large size-large wp-image-9288\" alt=\"\" srcset=\"https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05-1.png 230w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05-1-100x100.png 100w, https:\/\/hieronymus.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/05-1-150x150.png 150w\" sizes=\"(max-width: 230px) 100vw, 230px\" \/>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div><!-- .entry-content -->\n\t\t\t\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t<\/div>\n<\/article><!-- #post -->\n\n\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t","status":"have-posts","nextPage":"https:\/\/hieronymus.lt\/author\/hieronymus-serverisgmail-com\/page\/8\/?woo_ajax=1"}