Ne burtų lazdele mostelėjus viena kalba parašytas kūrinys užgieda kita kalba, todėl norėjosi ne moks- lininkės, o vertėjos akimis pabandyti pažvelgti ir
į vertimo Lietuvoje istoriją, ir į sunkumus, susiju- sius su kitos šalies, kitos mąstysenos, kitos jausenos perteikimu lietuviškai, kadangi kiekvienas laikas, įgydamas naujų idėjų, įgyja ir naujas akis, kuriomis žvelgia į praeities autorių kūrinius.
Būtinybė mąstyti apie Šekspyro vertimus, kitaip tariant, rinktis tarp tiesos ir melo, neišnyko ir demo- kratiniu save vadinančiame pasaulyje. Jei bandoma pasirinkimą išblukinti, gėris virsta vos atskiriamu tašku, „per mažu regėjimui“ (Shakespeare), dulkele be dydžio ir formos. Tad gal verta atsigręžti į Euro- pos didybę — šekspyrišką meną, atgauti bendra- žmogišką tapatybę, nes nemenas, kaip ir piktžolės, klestės nepuoselėjamas.