Apie autorių:
Mikis Liukkonenas (1989–2023) – suomių prozininkas, poetas ir muzikantas, per neilgą gyvenimą spėjęs išleisti tris eilėraščių rinkinius ir penkis romanus. M. Liukkoneno magnum opus laikomas romanas O (2017) – enciklopediškas, novatoriškos raiškos ir struktūros kūrinys, vos pasirodęs sulaukė didelio skaitytojų ir kritikų susidomėjimo ne tik dėl stiliaus, bet ir dėl įspūdingo turinio. Už šį romaną M. Liukkonenas buvo nominuotas daugybei premijų, taip pat reikšmingiausiai Suomijoje – Finlandia, kurios žiuri kaip vieną svarbiausių kūrinio bruožų akcentavo ypatingą autoriaus pastabumą ir gebėjimą sužadinti skaitytojo smalsumą kiekviename puslapyje. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, postmodernistinis M. Liukkoneno romanas O, išreiškęs Y kartos požiūrį į nūdieną, nubrėžė ryškią takoskyrą visoje suomių literatūroje ir kritikų laikomas vienu svarbiausių pastarųjų dešimtmečių kūrinių. Prancūzų kultūrinis leidinys Télérama M. Liukkoneno O, kaip vieną originaliausių šių laikų romanų, įtraukė į 25 geriausių šio šimtmečio literatūros kūrinių sąrašą.
Apie knygą:
Romanas prasideda literatūros studentės Emilijos Jensen savižudybe, kurią atsitiktinai pamato fizikos studentas, plaukikas Jeromas, visos istorijos, apimančios septynių dienų įvykius, pasakotojas. Per septynias dienas pamažu išryškėja daugiau nei 100 romano veikėjų gyvenimo sąsajos su Emilijos Jensen istorija. Romano personažų kirbinė įspūdinga: plaukikų komanda, besiruošianti olimpinėms žaidynėms, ristūnus auginanti romų šeima, kvaišalus kuriantys Bacho muzikos fanatikai, lipniaisiais lapeliais komunikuojantis fizikos
studentas, baklažanais paslapčia muzikuojantis literatūros profesorius, eksnarkomanas, gyvenantis po valtimi, regėjimą praradęs pianistas, šliuožynių dizaineriai ir kt. Beveik visus veikėjus
kamuoja kokia nors neurozė arba obsesija – nūdienos reiškinys, sąlygojamas pasaulio chaoso.
Visus pasakojimus M. Liukkonenas apraizgęs smulkmeniška informacija, tartum plūstančia iš visų pašalių – tikromis, reikalingomis ir perteklinėmis žiniomis. Pasitelkdamas N. Teslos idėjas apie eterį, C. G. Jungo, A. Einsteino, S. Hawkingo mintis, įvairių mokslo (ir ne mokslo) sričių (kvantinės fizikos, kosmologijos, baklažanų istorijos, neuropsichologijos ir kt.) faktus, kuriuos
paaiškina ir daugybėje išnašų, M. Liukkonenas perteikia vieną svarbiausių romano idėjų: veikiami beprotiško, nuolat kintančios tikros ir fiktyvios informacijos srauto, šiandien pajėgiame vartoti tik jos nuobiras, kartu prarasdami gebėjimą įžvelgti esmę ir mąstyti.
