Apie autorius:
MATSAS TRAATAS (1936–2022) — vienas žymiausių estų rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas. Jo filosofiniai ir istoriniai ieškojimai ypač akivaizdūs svarbiausiame prozos kūrinyje — epiniame dvylikos romanų cikle „Kilkime aukštyn į kalnus“, romanuose „Šokis apie garo katilą“, „ Pomero sodas“ ir „Šilagėlė, vaistas nuo liūdesio“. Pastarasis, vertinamas kaip vienas ryškiausių devintojo dešimtmečio kūrinių, nukelia į tolimą praeitį, net į XIII a. lyvių gyvenamas žemes.
MATI UNTAS (1944–2005) — vienas originaliausių estų prozininkų. Yra išleidęs keletą apysakų ir apsakymų rinkinių. Romanuose „ Rudens puota“, „Daiktai naktyje“, „Donoro atmintinė“ gvildenami etiniai ir filosofiniai žmogaus būties aspektai. Romano „Rudens puota“ veiksmo vieta — Talino rajonas Mustamejė. Pagal šį romaną pastatytą filmą režisierius Veiko Õunpuu pavadino „juoda kaip degutas komedija apie vienišumą, nusivylimą ir viltį“.
ARVO VALTONAS (tikr. pavardė Vallikivi, 1935–2024) — žinomas estų prozininkas ir dramaturgas, poetas, vertėjas. Žymiausias šiuolaikinių estų novelių kūrėjas. Novelių rinkiniai išsiskiria savita problematika, juose išjuokiama kasdienė rutina. Išleido kelis aforizmų rinkinius, mažųjų romanų ciklą „ Vieniši laike“. Mažasis romanas „Palaimoj blėstanti diena“ vaizduoja Jukų — gamtos vaiką, jis — civilizacijos suvienodintų žmonių ir jų aplinkos antipodas.
Apie knygą:
Lietuvių skaitytojams pristatome ypač reikšmingą estų literatūroje žanrinę formą — mažuosius romanus, sukurtus žymiausių estų prozos meistrų, šiuolaikinių klasikų Matso Traato, Mati Unto ir Arvo Valtono. Tiems, kurie domisi kaimyninių šalių literatūra, greičiausiai jau girdėti šie vardai — tai savito braižo, ryškaus talento rašytojai, puikiai suvokiantys savo istorinį pašaukimą. Jų romanai — tarsi mūsų dienų vizija, atskleidžianti esmines netolimos Estijos praeities problemas. Sąstingio laikų valdininkams, literatūroje tenorėjusiems matyti tuometinės visuomenės „teigiamo idealo“ šabloną, kritiška, įžvalgi, epochos nuojautų kupina šių autorių kūryba kėlė nemažai rūpesčių. Kaip tik tas estų literatūros tarpsnis Lietuvoje liko nežinomas. Taigi smagu, kad 2024-aisiais — Estų literatūros metais — Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga maloniai sutiko užtaisyti spragą ir supažindinti mūsų skaitytojus su tais autoriais, kurie sovietmečiu puoselėjo vertingiausias estų literatūros tradicijas ir kurių dėka estų literatūra gali toliau didžiuotis tautinės savimonės tęstinumu.
Apie vertėją:
DANUTĖ SIRIJOS GIRAITĖ gimė 1948 m. Vilniuje, rašytojo Vytauto Sirijos Giros šeimoje. Studijavo filologiją Tartu ir Vilniaus universitetuose. Verčia iš estų, suomių, anglų kalbų. Nuo 1969 m. išvertė per penkiasdešimt estų, suomių klasikų ir šiuolaikinių rašytojų romanų, smulkiosios prozos kūrinių, knygų vaikams, pjesių, libretų, miuziklų, eilėraščių. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir Rašytojų sąjungos narė, apdovanota Marijos žemės kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu (Estija, 1999). Šv. Jeronimo ir „Metų vertėjo krėslo“ premijų laureatė.