Alesis Razanavas (1947–2021) – baltarusių poetas filosofas, puikus lietuvių literatūros vertėjas, mokėjęs lietuvių kalbą ir netgi kūręs lietuviškai („Lietuviški punktyrai“, Homo liber, 2018). Gimė 1947 m. gruodžio 5 d. felčerės ir geodezininko šeimoje Sialeco kaime Bresto srityje. Rašyti pradėjo dar mokykloje. 1970 m. baigė studijas ir tais pačiais metais išleido pirmą eilėraščių rinkinį simboliniu pavadinimu „Atgimimas“ (“Адраджэнне“). Autoriaus džiaugsmą temdė negailestinga kūrinių atranka, kupiūros, taisymai. Sunkiai skynėsi kelią „Būties koordinatės“ („Каардынаты быцця“, 1976), o knygos „Kelias – 360“ („Шлях-360“, 1981) leidyba virto politine akcija, prireikė net kompartijos CK leidimo. Ir kritika beveik tylėjo, nes A. Razanavo kūrybos vertinimas kone prilygo politinės pozicijos išsakymui.
Keičiantis politinei situacijai keitėsi ne A. Razanavo kūryba, o požiūris į ją. 1988 m. išėjus knygai „Strėlės smaigalys“ (“Вастрыё стралы“) pasipylė dešimtys teigiamų straipsnių ir recenzijų, nors knyga niekuo ypatingu neišsiskyrė iš ankstesniųjų. O 1991 m. A. Razanavas apdovanojamas Valstybine premija. Nuo tada A. Razanavo knygos ėjo viena po kitos. Parašyta ne viena jo kūrybai skirta studija. A. Razanavas tapo baltarusių poezijos autoritetu. Šiuo metu Baltarusijoje jo vardas vėl „juoduosiuose“ sąrašuose.
A. Razanavas – poetas filosofas su sava kūrybine koncepcija. Jam įdomūs būties klausimai, keisčiausias sąsajas atskleidžiantys gyvenimo ir pasaulio slėpiniai. Jis siekė giliai pažinti, paaiškinti šiuolaikinį žmogų ir pasaulį. Itin stebino ir domino A. Razanavą kalba. Didžiausia vertybė jam – žodis, kurio semantinė gelmėse poetas įžvelgė užkoduotą ištisą tikrovės klodą. Poetinės formos novatorius A. Razanavas laužė įprastus žanrų kanonus, kūrė savus ir savaip pavadindavo: veršakazai, znomai, kvantemos, versetai, punktyrai.
„Žodžiai nutilo: tylon beldžiasi širdis“ – Almos Lapinskienės sudaryta ir išversta dvikalbė punktyrų knyga, atskleidžianti šio žanro unikalumą, žavesį ir tam tikrą evoliuciją. Punktyrų temos – visas pasaulis. Čia ir gamtos akimirkos, žmogaus veiklos paradoksai, ir išminties blyksniai. Anot vieno tyrėjo, A. Razanavo punktyrai – kvietimas į poeto pamatytą, įžvelgtą ir užfiksuotą gyvenimo šventę, kur viskas juda, susilieja ir vėl atsiskiria, kur viskas susiję, prieštaringa ir vieninga.