Andris Akmentiņš. Eilės
Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis
Andris Akmentinis (tikr. Andris Grīnbergs, g. 1969) – poetas, prozininkas, vertėjas, muzikantas. Penkių poezijos rinkinių ir keturių prozos knygų autorius. Serijoje „Mes. Latvija, XX amžius“ išleistas romanas „Mokytojai“ (Skolotāji, 2018), kuris pelnė Dzintaro Suodumo premiją.
Vertėjas
Jurio Kronbergo motyvas
Nutverti formą be turinio
niekad nebūna išmintinga.
Šičia vieną rytą
kabindamas džiovinti drabužius
spontaniškai pabučiavau
tavo baltinius.
Pirmąkart.
Pagarbiai mėgaujantis (čia laisva vieta jūsų pamėgtam
skalbimo priemonių kvapui, be jo nė žingsnio)
forma nekalta,
turinys jau galvoj, joje jau su kaupu
ir minčių, ir darbų, ir žodžių parašytų.
Nesuvokiamoj idilėj tuojau kažkas pabus,
jau svirplelis už Saturno ir įvairūs klausimai gruzda.
Kuriai amžiaus grupei tiks šis tekstas?
Ar lūkesčiams lemta būti ilgiems ar ilgesniems?
Ar laisvąją formą pastatys prieš baimės sieną?
(Žmonai, žinoma, linkėjau sveikatos metų. Netikėtai baltiniuose?)
Kas dienos pabaigą nustatys – turinys ar beprasmybė?
Gal kūrybai vertėtų išvis atsisakyti baltinių?
Jei eilėraščius atskirtų nuo kelnių, kad nejauktų proto, kur juos dėti?
Pulkas plikių po rinkinio viršeliu?
Gal konservatyvioji liaudis panikoj prašys
nurodyti prekinį baltinių ženklą?
Gal pasiekus idealią tvarką, žmonės pataps įtarūs,
anonimai baltinių gerbėjus išduos
ypatingiems taškams ir daugtaškiams,
nors duomenų apsaugos reikalavimai patys griežčiausi –
kada pagaliau ką nors sudomins mūsų duomenys?
Japonijoj
veikiantys kelnaičių aparatai erotomanams
siūlo mažai nešiotas moksleivių kelnaites,
ir moterys,
kurios šiuose aparatuose rūšiuoja
vieną dieną nešiotas kelnaites,
užsitikrino darbą
iki pensijos.
Aš lauksiu tavęs
autobusų stotelėje,
panašioj į giljotiną.
Praėjusio amžiaus vyras
praėjusio amžiaus automobily,
kuriam vėl dingo kažkoks kontaktas.
Būtent dabar mes norime namo,
pavargę nuo besitęsiančio karo,
iškentėtos net mūsų žinios apie nukentėjusiuosius,
o aš net pamiršau, kaip prisiminiau akinius.
Dar vakar
čia atrodė saugu,
vietą saugojo dviejų senių besmegenių skeletai baloje,
o šiandien viskas liejasi laisvai.
Niekis, nuvažiuos autobusas it akimirka,
it amžiai,
kuriuos taip lengva prarasti galvoje.
Ir grotos.
Tiktai tada paaiškės
vienutės schema
šimtams maršrutų,
pasiruošusių nuvežti iki kito žiedo.
Vartų angoj balandžiai rankomis moja,
kol laikas tavim, mažasis skudurėli,
delne švelniai šluosto stalą.
Ar tave paguodžia mintis apie duonos kepalą?
Gal verta permąstyti reikšmes?
Reikšmę – pasiekti.
Reikšmę – pasiekti namus.
Reikšmę – pasiekti namus
be plastiko detalių. Ę
Reikšmę – pasiekti namus
be plastiko detalių tarp mūsų.
Mūsų numeris išlenda iš už kampo,
pabusk, man svaigsta galva.
gofishing.lv
Atleisk, vyriausybe,
neverk, mama.
Išėjome musių šokdinti.
Neliūdėkite. Mes
trise.
Daugiau neštis
nepajėgėm.
Debesys sklaidysis,
mus helis suras,
dar duonos bus,
drabužiai džius.
Didžiulę širdį
bekele neša vaikinai,
trečia diena be muilo
ir praeities.
Tiktai tundra ir mes,
tie šiaurės vėjų dykūnai,
truputį gėda,
kaip gražu.
Mano politika
Pasigardžiuodamas
valgau tik ruginę duoną
ir česnakus,
paties sugautas žuvis,
šventą orą
arba
grindinį lesioju,
kad tik nereikėtų
laukti pinigų
savajai kultūrai.
Kultūros grūdai,
kultūros kanapės,
kultūros skausmai
ir tripėdis plekštelėjimas.
Kai duos, tada ir šventės
prasidės, dykra pražys,
reikės kažką daryti,
tuščiais ratais nedardėsi pirmyn.
Šalia
draugai jau laužiasi
į artimiausio eilėraščio duris.
Draugai,
viskas bus gerai,
draugai, po vieną,
prašau!
*
Svetimi eilėraščiai
paverčia tave
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Tu taip stengiesi
perprasti nežinomą turinį.
Tavo kaulai
pradžiugins kiekvieną archeologą,
kol kiti atkeliaus.
Per apeigas iškrito
žiedlapiai pražydę,
bučinių pėdsakai
kaip Puorzingio metimų
žemėlapis aikštelėj.
Tavo pilvas
įsitempęs kaip vaikystės dangus
su pūkuotais debesų šonkauliais.
Išties nežinau, kur tu nuėjai
iškėlusi galvą.
Save atnešu išdidžiai
kaip kačiukas močiutei paukštelį.
Apskritai, ar būna
ligoj ir kai sveikas esi,
apsirijęs ar sotus,
toks aistrų nesutramdytas protas?
Žodžiai žengia tolyn
neatsigręždami,
žodžiai ir tarptautiniai žodžiai
dalina mane
tavo burnoje.