Anna Auziņa. Buveinė
Terezės dienoraštis
Iš latvių kalbos vertė Pseudonarcissus
Iš: Anna Auziņa, „Mājoklis. Terēzes dienasgrāmata“. Ascendum, 2021.
Ana Auzinia gimė 1975 m. Rygoje, studijavo Rygos dailės akademijoje tapybą. 2013 m. LKA baigė kultūros ir tarpkultūrinių studijų programą. Studijavo doktorantūroje Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno institute ir 2019 m. apgynė daktaro disertaciją (nagrinėjo XX a. latvių moterų – Vizmos Belševicos, Arijos Elksnės, Montos Kromos – poeziją moteriškos kalbos aspektu). Išleido keturias poezijos knygas.
„Buveinė“ ( Mājoklis, 2021) – poetės, Latvijos kultūros akademijos lektorės Anos Auzinios prozos debiutas: tapsmo romanas, pagrįstas jaunos moters kūnišku atsivėrimu, seksualumo išgyvenimais. Jame atvirai, artikuliuotai įvardijamos visos intymios kūno vietos ir sekso patyrimai, kuriuos viešumoje ir literatūroje esame linkę slėpti po eufemizmais arba nutylėti. Kartu tai romanas apie santykį su Dievu, nes kūnas įrašomas į krikščionišką tradiciją kaip neišvengiamas žmogaus gyvenimo komponentas. Pagal romaną Rygos Dailės teatre buvo pastatytas spektaklių diptikas (rež. Laura Gruoza). 2022 m. pradžioje Latvijos PEN klubas paskelbė savo sudarytą reikšmingiausių 2021 m. Latvijoje išleistų knygų sąrašą – „Buveinė“ ten buvo įrašyta pirmoji.
Klavo Elsbergo (1995), Olivereto (2008), dviejų Ojaro Vaciečio (2011, 2017) ir kitų premijų laureatė.
Vertėjas
Tad pašlovinkit Dievą savo kūne
Terezės įrašai aptikti vienoje interneto dienoraščių svetainėje
<…>
2009
///
01 17
Jau nebe pirmą dieną taip labai norisi sekso, kad akyse raibsta. Ovuliacijos laikas. Geismo bangos vis perlieja kūną, ir nėr kur dėtis. Visiškai netinkamu metu, pavyzdžiui, važiuojant troleibusu, siūbteli taip, kad nejučia išsiveržia dejonė. Vaikštau įsinorėjusi po darbovietę, o kai visai nebetveriu, einu į tualetą ir patenkinu save, kad kurį laiką pajėgčiau galvoti apie ką nors kita.
Reikėtų abiem susitarti ir bent kartelį susitikti dieną namuose. Naktį aš neturiu jėgų – giliai viduje noras dar tvinksi, tačiau galvą svarina miegas. Man paprastai norisi popiet, labiausiai – maždaug šeštą vakare, jam – prieš pat einant gulti. Kadangi mano ritmas labai nepatogus, dažniau paisome jo geismo. Deja, taip vėlai man jau nebesinori jokio fizinio veiksmo, galiu tik žiūrėti filmą arba skaityti. Jeigu pavyksta mylėtis manuoju laiku, tai visai kitas seksas. Tuomet prisimenu, kad seksas man patinka, ir jaučiu didžiulį, neaprašomą kūnišką malonumą.
///
02 04
Mylintis jam patinka visokie išsidirbinėjimai, žaidimai, variacijos, o man pastaruoju metu norisi ilgo, sukaupto, meditatyvaus proceso neįjungiant kontrolės. Kai darome tai paviršutiniškai, baigti man padeda nešvankios mintys. Kartais įsivaizduoju kurį nors kitą. Bet jei viskas vyksta ilgai, susitelkus, tada susilieji jau tikrai su juo, paskui su pačiu pojūčiu, atjungusi mintis, jeigu pasiseka. Čia išvis superinis variantas. Tada žiauriai gerai. Būna, baigiam kartu ar beveik kartu, arba aš pirma, bet būna ir taip, kad jis, pajutęs, kaip man gerai, nebegali išsilaikyti – baigia, ir viskas. Aš kartais net verkiu, iš baisaus nusivylimo.
Šokis
02 05
Tai nutiko rudenį ar žiemą, jau po Voneguto, pirmųjų mėnesinių ir slepiamų knygų skaitymo, taigi maždaug, kai buvau trylikos.
Nuėjau į klasės vakarą. Buvau siaubingai nevykusiai apsirengusi – baltos nertinės pėdkelnės, plisuotas trikotažo sijonas iki kelių ir melsvas džemperis pažemintais pečiais. Buvau ištįsusi ir kampuota, dabar manau, kad ne tik jaučiausi negraži, bet ir atrodžiau keistai – netgi tuomečiame kontekste, tačiau nežinia kodėl mane bent po kartą iškvietė šokti abu populiarieji klasės berniukai. Gal jie kvietė visas iš eilės.
Su vienu pašokom greitą šokį, na, kaip visiems žinoma: berniukai vienoje eilėje, mergaitės – priešais. O su kitu lėtą. Ne tokį lėtą kaip dabar, kai nesidrovėtume apsikabinti, prisispausti ir panašiai. Tuo metu, šeštoje klasėje, berniukas uždėdavo rankas mergaitei ant juosmens, mergaitė – berniukui ant pečių, ir pora mindžikuodavo ratu, o kūnai likdavo atstu – per beveik ištiestą, gal tik truputį sulenktą ranką. Taip sukomės aplink ir mudu. Jis buvo už mane kiek žemesnis, bet kresnas, rusvoku aksominiu veidu, ir truputėlį priminė spanielį.
Ir staiga aš pajutau iš jo delnų sklindančią šiltą, gluminančią srovelę. Ji kopė pilvo vidumi aukštyn, ir man pasidarė lyg nepatogu prieš šį berniuką, su kuriuo visą vaikystę žaidžiau kieme, tačiau sykiu troškau, kad jis mane apkabintų stipriau ir priglaustų.
Ne, matyt, aš čia dabar fantazuoju. Neprisimenu, ko troškau, užtat pamenu keistą įtampą, panašią į tą, kurią pajutau ropšdamasi kartimi ir kurią visiškai atpalaiduoti pajėgė tik po daugelio metų patirtas vaginalinis orgazmas.
Kvapas
02 06
Tikrai ne visada oralinio imuosi su džiaugsmu. Pasitaiko, kad tingiu. Bet šią popietę jis taip netikėtai ir jaudinamai to paprašė, ir aš iškart įspraudžiau veidą į jo tarpukojį, ir ten taip skaniai kvepėjo, ir pimpis buvo toks švelnus, ir jis pats toks gležnas, tada aš visa išsilydžiau ir baisiausiai užsimaniau pati, nors pastarosiomis dienomis nesu labai nusiteikusi seksui.
Po to bučiavau jo kaklą ir smakrą, bet ten nebuvo minkštų plaukelių, ten styrojo tikri šeriai ir kvepėjo kitaip, bet irgi labai maloniai. Tas kvapas nesikeičia – gal pasikeis, kai susensim, bet kol kas ne, mes tebekvepiame kaip tąsyk, kai darėme tai pirmą kartą.
Ir kai jis pabaigia į mane, dar visą parą ten visai kitas kvapas.
Kai išgeria – kvapas kitoks, bet man ir jis patinka; jaučiu jį tik jeigu pati nesu gėrusi; galiu susijaudinti, ir kai jis girtas. O jis tvirtina, kad parūkiusi aš kvepiu kitaip. Ne, nesmirdu, anaiptol.
Barzdukas
03 13
Mes gyvenome Garcieme, man buvo trylika; vėlyvą popietę nuvedžiau Antoną ir Liliją prie jūros, o mama su Julija virė vakarienę. Nuėjau į būdelę apsirengti maudymosi kostiumėlio, o Antonas ir Lilija ropinėjo aplink ją ir po ja. Man išlindus, jiedu tęsiamai išpyškino:
– O mes matėm tavo barzduką!
Supratau, kad palindę po būdele jie atkreipė dėmesį į mano vulvą, tuo metu jau apaugusią plaukeliais, ir gana tiksliai ją įvardino. Išsyk nesumojau, ką atsakyti, o jie ėjo aplink būdelę ir labai garsiai skiemenavo:
– O mes ma-tėm Te-re-zės barz-du-ką!
Puoliau prie jų, vaikai pasileido per kopas, kojos grimzdo į sausą smėlį. Pirmą sučiupau Antoną ir ėmiau mušti. Aklo pykčio apimta iš visų jėgų pliekiau jam per užpakalį, net skambėjo. Ir staiga aukštėliau kopose ant medinio takelio pasirodė Julija.
Nepamenu, kad už tai būčiau sulaukusi kokios nors bausmės. Nežinau ir kiek Julija matė tą nutikimą. Šiaip ar taip, apie savo pykčio priežastį negalėjau pasakoti nei Julijai, nei mamai. Abudu vaikai irgi tylėjo.
Tiesa, vėliau man buvo pasakyta, kad aš negalinti suduoti per užpakalį nei Antonui, nei Lilijai. Tokią teisę turinčios tik jų mamos.
<…>
Žuvytės
05 08
Man buvo aštuoneri ar devyneri, ir mes su draugute Nastia žaidėme poilsio namų parke. Poilsio namai buvo prie Juodosios jūros, ir tėtis ėjo tartis, kad mane išleistų iš mokyklos, nes mes važiuojam į kurortą. Poilsiautojai čia apsistodavo nedideliuose nameliuose, kiekviename – po du kambariukus, o Nastia su seneliais gyveno gretimame namelyje. Parko viduryje buvo aikštė su fontanu. Fontane plukdėme plastikinius žaislus, stumdydamos juos su šakelėmis, kai mums už nugarų išdygo kažkoks vyras ir ėmė bartis, kam mušame žuvytes. Netoliese buvo kelios tetos su vaikais, tačiau nė viena mūsų neužstojo. Vyras sugriebė mudvi už rankų ir liepė eiti su juo pas direktorių. Nes mušame žuvytes. Aš baiminausi, kad tėvai, apie tai sužinoję, mumis netikės ir priekaištaus dėl tokių išdaigų. Tačiau atrodė, kad vyras veda mus ne į administracijos pastatą paplūdimyje, o priešinga kryptimi, gilyn į parką. Ir mūsų rankas jis laikė tvirtai.
Vis dar tikėjau, kad keliaujame pas direktorių, maniau, jog yra kitas pastatas, ir tada pamačiau nuo kito takelio tiesiai per žolę prie mūsų bėgančią mano mamą. Įsiutusi ji šoko prie to vyro, šis paleido mūsų rankas ir bambėdamas nuėjo.
Kai paskui aš su tėvais ir Nastia su jos seneliais sėdėjome kartu, visi suaugusieji džiūgavo, lyg didžiausias brangenybes atgavę, bet sykiu buvo sunerimę ir pikti. Mudvi su Nastia nelabai supratom, ko jie pyksta, teisinomės jokių žuvyčių nemušusios. Bet jie mūsų nebarė, o apie žuvytes išvis nieko nesakė, tik liepė kitąkart niekur neiti su nepažįstamaisiais. Galiausiai tėtis surašė kažkokį pareiškimą poilsio namų vadovybei, o Nastios seneliai pasirašė.
Taip ir nežinau, ką tas vyras norėjo mums padaryti už žuvyčių mušimą.
///
05 09
Aš taip ilgai palaikiau monogamiškus santykius, kad nuogąstauju – nemokėčiau mylėtis nė su kuo kitu. Man rodos, drovėčiausi, imčiau vaidinti ir t. t. Mane glumintų mano pačios kūnas. Nors mano duomenys neprasti ir tebesu gana liekna, tačiau metų jau ne taip mažai, esu gimdžiusi, vadinasi, pilvo oda nebestangri, šonuose bei sėdmenyse matyti strijos, be to, nesportuoju, nesidepiliuoju vašku. Dar celiulitas ir daug plaukų, kuriuos šiaip nuskutu, bet nuskusti jie greit atauga. Teoriškai aš žinau, kad vienintelis receptas – būti natūraliai, tikriausiai to ir siekčiau.
Su juo mudviem gera buvo iškart, vos tik pradėjome mylėtis, bet toji pradžia buvo taip seniai. O iki jo su kitais nepajėgdavau iš tiesų atsipalaiduoti, seksas virsdavo labiau simboliniu aktu, Nežinau, kaip būtų dabar su kuo nors kitu – ar kas manyje pasikeitė, o gal jis išties tebėra vienintelis, su kuriuo aš sugebu mylėtis, su kuriuo nekyla mintis: velnias, ką aš čia veikiu; nuo kurio nekyla noras sprukti.
Parduotuvė
05 10
Vieną žiemos pavakarę – dešimtoje klasėje – ėjau namo, kaip paprastai, Malūnų gatve. Buvo jau sutemę, ir tuometė Ryga atrodė pilkoka, tačiau ties Bažnyčios gatvės kampu išvydau neregėtai šviesius langus. Tais laikais, nesant reikalo į parduotuves neužsukdavau, niekada neturėdavau pinigų. Tačiau milžiniškos vitrinos viliojo taip, kad apėmė smalsumas, ir aš stumtelėjau duris. Viduje man užgniaužė kvapą. Parduotuvė buvo didelė, ilgos lentynų eilės, platūs praėjimai – galėjai vaikščioti ir netrukdomai apžiūrinėti prekes.
Kokių tik prekių ten nebūta! Rožinės ir geltonos įvairių formų kempinės; spalvoti vatos kamuoliukai didelėse permatomose pakuotėse; šampūnų lentynos, kremų lentynos. Buvo ir lentynų su specialiais veido prausikliais. Žurnalai tuo metu pradėjo rašyti, kad nelabai gerai veidą prausti su paprastu muilu. Dar ten buvo pienelių ir losjonų, buvo skystų veido prausiklių. Ir ištisos lentynos dekoratyvinės kosmetikos. Mažosiose galanterijos krautuvėlėse, norėdamas ką nors apžiūrėti, turėdavai prašyti pardavėjos! Sykį, dar pradinėje mokykloje, mes su Ilva nusipirkom Tartu gatvėje raudoną lūpdažį ir tučtuojau jį išbandėm, bet, nelaimei, iškart susitikom mano mamą. Nemokšiškai ištepliotos tamsiai raudonos lūpos mano išbalusiame veide jai neatrodė skoningai. O man atrodė. Čia, naujojoje parduotuvėje, visur buvo veidrodžiai ir viską galėjai išbandyti ryškioje šviesoje.
Toliau driekėsi paketų ir tamponų lentynos, nuo kurių be jokių prašymų galėjai imti tamponus ir paketus. Daugybė įvairių paketų pakuočių su nupaišytais dviem, trim, keturiais ar penkiais lašais ir specialūs paketai nakčiai. Rodos, pats geriausias dalykas buvo tamponai, Tampax tamponai su aplikatoriais – kad prie jų nereikėtų liestis rankomis. Ir viską galėjai tyrinėti, kiek nori. Būsimų valgymų sąskaita nusipirkau vieną tokią dėžutę – dėl viso pikto, jeigu stebuklingoji parduotuvė staiga pradingtų. Dėžutė nebuvo pigi, bet įpirkti vis dėlto galėjau. Nieko baisaus, kad neliko pietums, – juk gyvenu netoli mokyklos.
Parėjusi namo neatgaudama kvapo pasakojau apie naująją parduotuvę Lilijai.
– Tu neįsivaizduoji, – aiškinau jai, – ten yra – ten yra visko!
Tai buvo pirmoji Rygoje parduotuvė „Drogas“.
///
05 15
Niekada nesimazgokite užpakalio sėdėdamos ant vonios krašto, jei pasigėrėte. Man ir dabar skauda visus šonus. Žiauriausia, kad durys buvo užsklęstos, taigi nebuvo prasmės šauktis pagalbos. Ilgokai, ilgokai kepurnėjausi ten aukštielninka.
<…>
///
06 15
Vienas smagiausių vyksmų – miegoti ant U. peties, miegoti šalia jo, prisiglausti, prabusti, vėl užmigti ir miegoti jį apsikabinus. Kaip vaikystėje, kai miegodavau pokaičio prisispaudusi prie mamos. Kaip gaila visa tai nutraukti darbo dienomis, bet ryt mėgausiuos, kiek panorėsiu.
Man patinka jo pimpis manyje: negiliai, kai jauti galiuką, o po to giliai, galingai gilyn, apie tai jau esu rašiusi. Man be galo patinka jo odos kvapas. Jisai apskritai nėra smirdėjęs.
Norėčiau nuvažiuoti į kokį nors jaukų viešbutį nuobodžioje vietoje lietingu oru, kad nebūtų to nerimo, kuris dažniausiai gena lauk, ir porą dienų praleisti ne kur kitur, o lovoje: ilgai miegoti, mylėtis, gulėti. Kambaryje tvyrotų maloni prieblanda, o į langą barbentų lietus arba kruša.
///
07 15
Vakar pavyko pasidulkinti dieną, iškart po darbo. Po ilgo laiko parėjau namo anksčiau, nes buvau pagiriota ir nelabai turėjau ką veikti darbe. Dėl panašių priežasčių jis gulėjo lovoje. Įsiritau šalia, ir išsyk pasidarė taip gera ir lengva. Jis bandė stimuliuoti G ir A taškus pirštu, bet mane tai dažniausiai kažkaip gąsdina, nepajėgiu atsipalaiduoti ir pajusti malonumo. Man patinka, kai judina rieves vaginos apačioje, bet neprisimenu, ar joms priskirta kokia raidė. Pasiūliau tiesiog pasipisti. Pastaruoju metu išmokau pabaigti per sueitį ir be tiesioginio klitorio stimuliavimo. Jaunystėje tai atrodė išvis neįmanoma, būtinai reikėjo klitorio, bet nuo dvidešimt aštuonerių metų žinau, kad apskritai aš tai galiu – galiu pasiekti vaginalinį orgazmą. Anksčiau reikėdavo vibratoriaus, nes jis, droždamas mane, kaip man patinka – taip smarkiai, stipriai ir giliai – deja, greit pabaigdavo, nors kitu būdu pajėgia gana ilgai. Dabar mes darom taip: jis ramiai guli ant manęs misionieriaus (tikriausiai) poza, man net šiek tiek trūksta kvapo, paskui ima trintis į apatinę dalį, o aš telkiuosi į malonų pojūtį, tada įsitempiu; vakar net patyriau beveik galingą orgazmą. O jis dar spėjo mane kaip reikiant išdrožti. Tai man patinka labiausiai – kai aš pabaigiu, nesvarbu, kokiu būdu, ir iškart po to jis mane išpisa iš visų jėgų.
Paskui pavalgėm šaltos sriubos – pasigaminom visą puodą ir pusę suvalgėm, praėjo ir pagirios. Vakare man nebesinorėjo, bet pačiulpiau jam, kad geriau miegotų.
Kelnaitės
07 16
Per plenerą – po antro kurso – mes gyvenome apšiurusių rūmų pagalbiniame pastate. Sovietmečiu ten veikė sanatorija. Vėliau rūmus restauravo, tačiau tuomet, devintajame dešimtmetyje, patalpos buvo ištuštėjusios ir gerokai apleistos. Kambariai nerakinami, ir vieną naktį mane užgriuvo prisigėręs studijų draugas, trečiakursis.
Mes su Ilva ir dar viena mergina tą naktį miegojome dviejose sustumtose lovose, aš viename krašte, Ilva – kitame, o trečioji mergina per vidurį; sustumti lovas teko veikiausiai todėl, kad savaitgalį atvažiavo daugiau studentų ir ne visi turėjo kur gulti. Tas trečiakursis apyaušriu įsvirduliavo į kambarį ir nuvirto mano lovon, o man nebeužteko vietos. Negalėjau jo, prisigėrusio ir sunkaus, nė pajudinti. Jis buvo vyresnis už mane, tarnavęs kariuomenėje, tarp kitko, desantininku, tvirtas ir raumeningas. Taip ir gulėjau šalia, kol jis pradėjo grabaliotis: įkišo ranką man po marškinėliais ir suėmė krūtį. Prisilietimas krūčiai buvo malonus, bet supratau, kad nereikėtų to leisti ir po akimirkos persikrausčiau miegoti ant grindų. Dviprasmiška padėtis: mano ribos buvo pažeistos, tačiau kūnas troško, kad jis tęstų. Galimas daiktas, jei būčiau leidusis, jis nebūtų ilgai tęsęs – šitoks girtas. O jei būčiau atsakiusi tuo pačiu ar ėmusi masturbuotis? Aišku, neįmanoma, nes buvo jau šviesu, išaušę, o gėrėjai zujo pirmyn atgal. Kitą dieną visi karštai aptarinėjo nakties įvykį – kad aš persikėliau ant plono čiužinuko.
Tuo metu jau po truputį draugavau su U., ir trečiakursiai gėrėjai nebuvo mano kompanija. Tą vasarą stengiausi naktį miegoti, o dieną darbuotis. Pykau, kad tie vaikinai garsiai leidžia muziką, rengia reivo vakarėlius. Kažkurią naktį net įmečiau vieną reivo kasetę į klozetą – rūsyje, kur sanatorijos laikais buvo tualetai, dušai ir vonios. Dušuose tebebuvo įmanoma nusiprausti, jei įjungdavo karštą vandenį, ir sykį mums, merginoms, pavyko dėl to susitarti su rūmų prižiūrėtoju.
Netrukus, vieną pavakarę, kai U. su automobiliu mane privežė prie sanatorijos pagalbinio pastato, ten buvo susipietę nemažai žmonių. Aną naktį mane užgriuvęs trečiakursis dabar prie laiptų buvo įsmeigęs ilgą kartį, o ant jos kaip vėliava ant koto kadaravo kūno spalvos kelnaitės – medvilnė su keliais procentais sintetikos. Jis kažkur jas surado ir ištaisė tokį pokštą. Iš pradžių bandė išsiaiškinti, kieno tos kelnaitės, o paskui paskelbė, kad čia Terezės „triusikai“. Visiems atrodė labai juokinga. Aš atsisveikinau su U. ir patraukiau savais keliais, nė vienas manęs nestabdė. Niekas greičiausiai nė negalvojo, kad kelnaitės tikrai mano. Tiesą sakant, o koks skirtumas.
Bet vis dėlto tai buvo mano kelnaitės.
///
07 19
Šiąnakt sapne aistringai bučiavausi su Krišiniu. Gyvenime nesame iš tikrųjų bučiavęsi. Aš jau nuo mūsų pažinties pradžios – taigi labai seniai – žinojau, kad jis homoseksualus, ir tai nubrėžė ribą, kad ir kaip jis man patiktų. Taip, jis yra miegojęs su merginomis, porąkart, tačiau mes susitikom jau suaugę, todėl mums tai nebuvo įmanoma, greičiausiai ir nebebus.
Tačiau man yra buvę ir taip, kad kūnas pamiršo jo orientaciją. Sykį, prieš kokius penkerius metus, mes šokome, aišku, išgėrę, aš buvau visiškai atsipalaidavusi, bet ne tiek prisigėrusi, kad nieko nesuvokčiau,vis dėlto pargriuvom. Čia tokia akimirka, kai pažvelgęs kitam į akis nusišypsai, akimirka, kuri jums tikrai pažįstama, po kurios tenka pradėti bučiuotis, nors tai visiškai neplanuota. Šitai suvokę mes suglumom, ir tada jis pabučiavo man į lūpas, greitai ir paviršutiniškai, taip išspręsdamas tą klausimą.
<…>
Pimpalas
08 17
Neseniai sėdėjau su Krišiniu paplūdimyje ir jis pasakojo apie vieną iš savo vaikinų, kuris paliko jį sergantį. Bet organas įspūdingas, pasakė jis, ir aš nusišypsojau ar veikiau supratingai šyptelėjau, tada prikandau lūpą. Lygiai taip pat aš reagavau, kai kažkada Ilva kavinėje pasakojo apie naują mylimąjį. Didelis pimpalas, pasakė ji, o tai nėra nesvarbu. Ir ją tas vaikinas, beje, vėliau paliko, tiesa, ne sergančią. Man toptelėjo, kad santuoka, matyt, tuo ir skiriasi: aš negaliu štai taip kalbėti apie U. pimpalą. Niekas nesužinos, ar jo pimpalas trijų ar trisdešimties centimetrų.
Apie vaginalinį orgazmą
08 20
Man sloga. Kai nosis išburksta, sutinku vartoti bet kokias priemones – hormonines, antibiotines, neekologiškas, haliucinogenines. Taip pat ir nuo orgazmo nosis mažumėlę atsikemša. Nuo hormoninio purškalo sloga preina per kelias dienas, užtat suvėluoja mėnesinės. Jeigu jos visai čia pat, gali būti, kad vėluos kitos.
Vakar taip gerai pasimylėjom. O tai jis jau buvo persigandęs, kad nenoriu sekso, – vadinasi, nemyliu. Bet vakar aktifedo veikiama išmiegojau visą vakarą, o prieš naktį atkutau. Išsimiegojau, pabudau, paklojau švarias paklodes. Lubrikantas tinka ir krūtų speneliams, švelnesnis pojūtis, antraip neišturėtum. Užrišom man akis. Kalbėjom nešvankybes, bet vis tiek geriausia, kai einant prie pabaigos, žodžiai išsijungia. Šįkart pabaigėm kartu, retai taip nutinka. Aš – net vaginališkai, o tam reikia didesnio susijaudinimo ir atsidavimo.
Apie vaginalinį orgazmą papasakosiu daugiau.
Buvau apie jį skaičiusi, bet laikiau visai tai blėniais. Maniau, kad tiesiog tų moterų klitoris įtaisytas teisingoje vietoje, per sueitį trinasi, taigi papildomas stimuliavimas nereikalingas ir jos ramiausiai gali baigti vien tik nuo pisimo, bet galvoja, kad čia jau vaginalinis. Nes pati aš, kaip ir daugelis, negalėjau apsieiti be klitorio, išmokau to būdama trylikos metų, malonios vienatvės valandomis fotelyje su knyga, kambaryje, kuris buvo niekieno.
Žinoma, kai pradėjau mylėtis su vaikinais, man tai sukeldavo problemų. Paprastai jie nemėgindavo liesti klitorio, bent jau reikiamu būdu – ne, o aš pati dažniausiai taip drovėdavasi, kad nepasakydavau ir neparodydavau. Kiek išvis ten to sekso buvo.
Užtat U., kai tik pradėjom myluotis, iškart žinojo, ką daryti.
Taip aš gyvenau sau ir per daug nesiskundžiau, kad yra tik klitorinis, kol sykį per vieną viešnagę – man tada buvo dvidešimt aštuoneri, pagimdyti abu vaikai – prakalbom apie orgazmo rūšis. Ir tada, tik pamanykit, Ilva, mano istoriškai „geriausia draugė“, padarė pareiškimą apie vaginalinį orgazmą, kad jai kitokio nė nebūna. Mane ištiko šokas.
Kita draugė, kiek vyresnė, papasakojo, kad anksčiau ir jai buvę kaip man, bet dabar kartais pavyksta, jeigu ranka ten, viduje, negiliai, apatiniame trečdalyje, užčiuopia tašką, ir tai esąs G taškas. Po šio pokalbio mes su U. namie mylėjomės, ir aš ėmiau ir pasiekiau vaginalinį. Užsispyriau ir pasiekiau! Vibratoriui padedant.
Kitą dieną nuėjau į svečius pas „kiek vyresnę“ draugę, o ten buvo ir Ilva. Aš joms papasakojau naujienas, ir mes juokėmės, mes visą tą popietę nuoširdžiai kvatojom.
Dabar galiu pasiekti vaginalinį ir su vyru, ir tai geriau nei su vibratoriumi. Tiesa, ne visada galiu, bet jei esu labai sujaudrinta ir atsiduodu reikalui iš širdies, tada taip. Na, o paprastiems kartams lieka klitorio orgazmas, aleliuja.