Georgas Traklis (Georg Trakl) gimė 1887 m. vasario 3 d. Zalcburge. Vaikų santykiai su motina buvo sudėtingi, ji buvo priklausoma nuo narkotikų, todėl G. Traklį ir jo šešis brolius bei seseris auklėjo prancūzų guvernantė, kuri jį supažindino su prancūzų kalba ir literatūra. Vėliau itin didelę įtaką G. Traklio poezijai turėjo prancūzų poetų Charles’o Baudelaireʼo ir Arthuro Rimbaud kūryba. Eilėraštis Blutschuld („Kraujo kaltė“) ir kiti leidžia manyti, kad poetas buvo užmezgęs artimus santykius su ketveriais su puse metų jaunesne seserimi Margarethe.
1905 m. metė gimnaziją, pradėjo mokytis vaistininko amato, ėmė eksperimentuoti su narkotikais, kurie vaistinėje buvo lengvai prieinami. Mokslus sėkmingai baigė 1908 m. Tais pačiais metais Zalcburgo laikraštyje buvo publikuotas jo pirmas eilėraštis. Poetas persikėlė į Vieną studijuoti farmacijos, o Margarethė ten pat įstojo į muzikos akademiją. Nors 1910 m., mirus tėvui, šeima susidūrė su finansiniais sunkumais, Traklis studijas baigė ir įgijo magistro laipsnį. Netrukus atliko vienų metų savanorišką karinę tarnybą medicinos dalinyje Vienoje.
1912 m. Insbruke susipažino su Ludwigu von Fickeriu, kuris suvokė jo poezijos jėgą bei svarbą ir finansiškai bei visaip kitaip parėmė poetą. Gerai žinomame L. von Fickerio žurnale „Der Brenner“ iki 1915 m. – jau po poeto mirties – reguliariai spausdintos G. Traklio eilės. 1913 m. Kurto Wolffo leidykla išleido pirmą rinkinį pavadinimu Gedichte („Eilėraščiai“), o 1915 m. pasirodė dar paties G. Traklio parengta antroji eilėraščių ir trumposios prozos rinktinė Sebastian im Traum („Sapnuojantis Sebastijonas“).
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, G. Traklis buvo pašauktas į kariuomenę vaistininku. Galicijoje, dabartinėje Ukrainoje, Grodeko mūšio metu jam vienam teko rūpintis beveik šimtu sunkiai sužeistų kareivių, deja, dėl labai prastų sąlygų niekuo negalėjo pagelbėti mirštantiesiems. Dėl to poetas patyrė nervinį priepuolį. Grodeko patirtį likus kelioms dienoms iki mirties poetine kalba aprašė to paties pavadinimo paskutiniajame savo eilėraštyje. Visiškai sugniuždytas jis nusižudė 1914 m. lapkričio 3 d. Krokuvos karo ligoninėje, perdozavęs kokaino.
Šioje rinktinėje spausdinami G. Traklio, vieno svarbiausių austrų ekspresionizmo atstovų, kurio poezijai didelę įtaka padarė ir simbolizmas, eilėraščiai iš abiejų jo poezijos rinktinių bei žurnalo „Der Brenner“, taip pat ir ankstyvųjų, tik vėliau publikuotų. Visai jo kūrybai būdinga melancholija, sielvartas ir Dievo paieškos. Mirtis, irimas ir Vakarų pasaulio nuosmukis – pagrindinės jo gilios, simbolių ir metaforų kupinos poezijos temos.